Anot dietologės, net sveikai besimaitinantis ir sportuojantis žmogus gali kentėti nuo padidėjusio organizmo jautrumo vieniems ar kitiems produktams.
„Atsiranda įvairiausių negalavimų, kurių žmogus nesusieja su suvartotu maistu: virškinimo sutrikimai, odos problemos, antsvoris, sąnarių, migreniniai galvos skausmai. Dėl lėtinės alergijos gali kamuoti ne tik nepaaiškinami skausmai, bet ir lėtinis nuovargis arba svyruojanti kūno masė.
Pavyzdžiui, sportuojantis žmogus, valgantis sveikus produktus ir skaičiuojantis kalorijas, gali nepasiekti norimo rezultato vien dėl uždegiminių procesų, vykstančių jo organizme dėl vartojamų produktų, kuriems yra padidėjęs organizmo jautrumas“, – pasakoja R. Petereit.
Maišomos sąvokos
Dietologė tikina, kad dažnai žmonės sumaišo maisto netoleravimo, alergijos bei padidėjusio organizmo jautrumo sąvokas ir vartoja jas kaip sinonimus, tačiau visos jos – labai skirtingos.
Pagrindinis skirtumas tarp maisto netoleravimo ir padidėjusio jautrumo ar alergijos maistui – organizmo reakcija. Anot ekspertės, netoleravimas yra susijęs tik su virškinamojo trakto simptomais.
„Maisto netoleravimas dažnai neturi imuninės sistemos reakcijos, bet yra susijęs su virškinimo trakto simptomais, atsirandančiais dėl virškinimo sistemos problemų, susijusių su tam tikrais maisto produktais. Jis yra griežtai susijęs tik su fermentų nepakankamumu. Tai būtų laktozės, fruktozės, histamino ir kitų medžiagų netoleravimas“, – aiškina R. Petereit.
O štai alergija ar padidėjęs jautrumas maistui, pasak dietologės, gali atnešti visą puokštę simptomų. Kartais jie, net nesusiję su virškinimu.
„Ir alergijos, ir padidėjusio maisto jautrumo metu dalyvauja imuninė sistema. Tačiau ji reaguoja skirtingai. Klasikinė I tipo alergija yra tada, kai imuninė sistema gamina specifinius IgE antikūnus, kurie sukelia staigias alergines reakcijas.
Per kelias sekundes ar minutes atsiranda simptomai: stiprus patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, bėrimas, odos niežulys ar net anafilaksinis šokas.
Padidėjęs jautrumas maistui (III tipo alergija) atsiranda tada, kai imuninė sistema gamina specifinius IgG antikūnus. Šie antikūnai gali sukelti uždegiminius procesus organizme. Simptomai gali būti jaučiami net ir po trijų dienų suvartojus netinkamą maisto produktą“, – tvirtina ekspertė.
Priežastys įvairios
Paklausus, nuo ko vis dėlto priklauso ar žmogus turės organizmo jautrumą vieniems ar kitiems maisto produktams, dietologė atvira – vienos priežasties nėra.
„Maistas, kuris praeina pro žarnyno ląsteles, yra tinkamai suvirškinamas ir toleruojamas organizmo imuninės sistemos, priešingai nei maistas, kuris praeina pro žarnyno tarpus ir nėra apdorojamas žarnyno ląstelių.
Dėl vaistų, infekcijų, streso, disbiozės, mikozių ar parazitų, dėl netinkamos dietos, alkoholio, sunkiųjų metalų ir aplinkos nuodų žarnyno sienelių vientisumas gali būti pažeistas ir maisto komponentai gali prasiskverbti pro žarnyno tarpus“, – pasakoja R. Petereit.
Ji prideda, kad imuninei sistemai atpažinus maisto produktą kaip svetimą, galima sulaukti atsako, sukeliančio nepageidaujamus simptomus.
Tyrimai nevienodi
Daugelis privačių laboratorijų siūlo įvairius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar turite padidėjusį jautrumą maistui. Dietologė skatina neskubėti ir pasidomėti atlikimo būdu, reagentų gamintoju bei kitais parametrais, galinčiais nulemti tyrimo kokybiškumą.
„Lietuvoje šiuo metu galima pasirinkti ne vieną privačią laboratoriją, kurioje atliekami padidėjusio jautrumo maistui tyrimai, dar vadinami „maisto netoleravimo“ tyrimais. Tiesa, pasiūla išties didelė, galima išsitirti nuo minimalaus iki maksimalaus produktų kiekio, nuo to, žinoma, priklausys ir tyrimo kaina.
Išskirčiau reagentų gamybą, atlikimo metodiką bei rezultatų vertinimo specifiką, referentines vertes, tarplaboratorinę kontrolę, pateikiamą/nepateikiamą moksliškai pagrįstą mitybos strategiją. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į reagentų gamintoją bei tarptautinį tyrimo pripažinimą, mokslinį pagrįstumą“, – patarimais dalijasi ekspertė.