Termometrų stulpeliams šalyje nukritus į jau seniai nematytas žemumas, nepalankios oro sąlygos paveikia ir lauke gyvenančius augintinius, paukščius bei laukinius gyvūnus.
Veterinarijos klinikos pastarosiomis dienomis sako sulaukiančios vis daugiau naujų pacientų su įvairiausiais negalavimais – nuo gangrenavusių naminių augintinių galūnių iki laukinių paukščių, su prie ledo prišalusia oda. Darbo netrūksta ir gyvūnų prieglaudoms – kai lauke spaudžia toks šaltis, kai kuriems pamestinukams jos tampa vienintele viltimi išgyventi.
Augintiniams gali grėsti ir gangrena
Tarandėje įsikūrusios veterinarijos klinikos vadovė Sigita Venclovienė tv3.lt pasakoja, jog šiuo metu kiekvieną dieną sulaukia bent kelių nuo šalčio nukentėjusių gyvūnų. Jie į kliniką esą patenka įvairiai. Kartais, po nelaimingo įvykio, būna atvedami pačių šeimininkų, kartais pasiklydusius gatvėje keturkojus atveda paprasčiausi praeiviai.
„Žmonės, ačiū Dievui, nepalieka tokiu oru gyvūnų. Nes kartais būna, jeigu geras oras, praeina ir sako: „ai, čia susiras savo namus“. Dabar ieško, deda skelbimus, neša mums, kad mes pažiūrėtume, ar turi čipą, ar yra registre“, – aiškina veterinarė.
Vienas tokių nelaimėlių – savaitgalį Vilniaus rajone esančiame Dūkštos pažintiniame take rastas senyvo amžiaus šuo. S. Venclovienė teigia, jog gyvūnas buvo rastas prišalęs prie žemės, greičiausiai paliktas buvusių šeimininkų. Visgi, istorija baigėsi laimingai, mat keturkojis atsigavo ir buvo perduotas į prieglaudą.
„Vakar dar buvo atvykęs žmogus, kurio šuo įlūžo į prūdą. Mašina toli, kol nuėjo su kalyte iki jos, speneliai nušalo ir klausimas, ar negangrenuos. Toks kasdienis pavyzdys“, – apie pastarųjų dienų klientus pasakoja S. Venclovienė.
Veterinarės teigimu, esant dideliems šalčiams, gyvūnams gresia tokios pačios problemos kaip ir žmonėms: „Gangrenos, gali sepsis įsimesti, viskas tas pats“.
Situacijų būna įvairių
Sušalusiems ir išsekusiems gyvūnams pagalbą suteikia ir vietinės gyvūnų globos organizacijos. Kaune įsikūrusios prieglaudos „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė sako, kad tokių atvejų pasitaiko kiekvieną žiemą.
Štai, pavyzdžiui, prieš kelias dienas į prieglaudą esą pateko du net šerkšnu spėję pasidengti šunys, visą savo gyvenimą laikyti prie būdos.
„Čia šitas atvejis buvo, kad žmogus prieš save pakėlė ranką ir jį išvežė į ligoninę. Paskui jis pats slaugytojai pasisakė. Tik liūdna, kad žmonės, kurie gyvena kaime, negeba net šiaudų įdėti į būdą.
Vakar irgi parsivežėme partrenktą sušalusį šuniuką, žmonės laiku sureagavo ir nuo kelkraščio patraukė. Gyvūnas pats pajudėti negalėjo“, – pasakoja A. Volockytė.
Kitos prieglaudos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė pripažįsta, jog pastarosiomis dienomis susilaukė neįprastai didelio skambučių skaičiaus iš žmonių, klausiančių, kaip reikėtų apsaugoti savo augintinius. Netrūko ir lankytojų prieglaudos veterinarijos klinikoje.
„Klinikoje fiksavome šių gyvūnų tokius sušalimus, kaip šlapimo pūslės uždegimai, šlapinimasis su krauju. Į Klaipėdos prieglaudą pateko katė su nušalusiais padukais“, – dėsto J. Gustaitienė.
Kenčia ir laukiniai paukščiai
Tačiau šalčiai veikia ne tik naminius gyvūnus. J. Gustaitienė neslepia, jog teko susidurti ir su ne viena situacija, kuomet į bėdą pateko laukiniai paukščiai. Didžioji dalis jų – gulbės.
„Nuaro“ vadovės teigimu, kasmet vis mažiau gulbių išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, mat žmonės šerdami jas prijaukina ir pripratina prie vienos vietos.
„Tokios gulbės, pavyzdžiui, nutunka, negali paskristi ir kenčia žiemą sniege. O kai būna labai šalta žiema, tokių maitintojų dažniausiai nebebūna, nes jiems patiems per šalta. {...} Kada gali gulbė prišalti? Kada ji yra paliegusi, serganti, kai turi sveikatos sutrikimų.
Per šias šaltąsias dienas mūsų gydytojams teko apžiūrėti labai daug ančių, gulbių. Kai kurios turėjo sužeidimų, kai kurios tik silpnesnės. Kartais užteko joms pabūti klinikoje kelias dienas ir buvo paleisto atgal į gamtą. Buvo tokių iškvietimų, kur gulbės buvo sergančios ir negyvos“, – tv3.lt pasakoja J. Gustaitienė.
Istorijomis apie prišalusius laukinius paukščius savo socialinių tinklų paskyroje dalinasi ir Kaune įsikūrusi prieglauda „Nojus“.
Tokiu oru laikyti gyvūnus prie būdos – nehumaniška
Naminiams gyvūnams esant tokioms temperatūroms daug žalos esą kartais pridaro ir patys savininkai, nepasirūpindami žvarbiam orui pritaikytomis gyvenimo sąlygomis.
„Šaltis iš esmės yra pavojingas, jeigu šuo yra auginamas netinkamai. Jeigu grandinė trumpa, jis negali pajudėti. Skudurai būna primesti į būdą, jis negali susišildyti. Nebūtinai mirtinas sušalimas – yra sąnarių ligos, kurios ateityje tik blogėja“, – aiškina prieglaudos „Penkta koja“ direktorė A. Volockytė.
J. Gustaitienė šuns laikymą prie būdos vadina „nehumanišku“, tačiau sako, jog net ir esant tokioms ekstremalioms oro sąlygoms, niekas negali priversti šeimininkų pakeisti savo elgesį.
„Tol, kol mūsų įstatymai nedraudžia to daryti, negalima niekam stipriai daryti įtakos. Galime tik apeliuoti į gyventojų sąžinę, kad vis dėlto reikėtų tokiam gyvūnui užtikrinti gerovę.
Ilgesnė grandinė, kad būtų bent kelis kartus per dieną paleidžiamas palakstyti, kad galėtų judant raumenims sušilti. Būtinai būdoje šiaudai, jokiu būdu ne skudurai. Taip pat tiems šuneliams, kurie gyvena lauke, viena didžiausių klaidų yra naktį juos įleisti į namus, o dieną vėl išvesti“, – dėsto prieglaudos „Nuaras“ vadovė.
Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat dalinasi praktiniais patarimais, kaip nuo šalčio apsaugoti tiek naminius, tiek laukinius gyvūnus
Benamiai ar pasimetę šunys ir katės – kaip jiems padėti?
1. Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąlą.
2. Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.
3. Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Kad nepridarytų rūpesčių, pastatykite katėms kraiko dėžutę. Tik nepamirškite praėjus baisiausiems šalčiams gyvūnus išleisti.
4. Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims. Laikinus namus lauko gyvūnams galite sukurti po laiptinių laiptais, po balkonais ar tiesiog atviroje erdvėje.
5. Jei matote prieglobstį, kuriame jau gyvena laukiniai gyvūnai, galite įdėti į jį šiaudų – tai jiems suteiks daugiau šilumos.
6. Žiemos metu katės dažnai šildosi po mašinų kapotais, tad prieš važiuodami pabelskite į jį, kad gyvūnas suspėtų pasišalinti.
Paukščiai ir kiti laukiniai gyvūnai – kaip jiems padėti?
1. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams – sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais.
2. Padėti galite ir mažesniems paukščiukams, kuriems per šalčius, o ypač – storą sniego paklotą, prasimaitinti taip pat itin sunku. Jais pasirūpinti galite palikdami nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių.
3. Pamačius ežeruose ir kitose vietose įšalusi paukštį pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą.
4. Galite pagaminti arba tiesiog nupirkti ir pakabinti inkilėlius. Jie šaltos žiemos metu gali tapti puikiu prieglobsčiu mažiems paukščiukams.
5. Pagalbos galite suteikti ir laukiniams gyvūnams. Didžiumai žoliaėdžių geriausias maistas yra šienas. Kanopiniams gyvūnams tinka ir grūdai bei kombinuoti pašarai.
