„Seimo nariai, pasirašę kreipimąsi ragina prezidentą pasinaudoti Konstitucijos 71 straipsnyje įtvirtinta teise ir vetuoti Seimo priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nusikaltimas iš sunkaus nusikaltimo perkvalifikuojamas į apysunkį“, – teigiama penktadienį išplatintame TS-LKD pranešime.
Kreipimąsi į šalies vadovą inicijavusios konservatorės Agnės Bilotaitės teigimu, pataisos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kenkia visuomenės interesams, be kita ko, priimtos ir kelių asmeninį interesą galinčių turėti politikų balsais.
„Balsavime dalyvavo penki Seimo nariai, galimai turintys asmeninį interesą dėl savo teisinės padėties nagrinėjamuose bylose, nors pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimą asmuo, kuris turi asmeninį interesą dėl savo teisinės padėties, privalo nusišalinti nuo visų sprendimų, kurie gali turėti įtakos tai padėčiai“, – pranešime sakė A. Bilotaitė.
Vetuoti pataisas prezidento prašo konservatoriai A. Bilotaitė, Jurgita Sejonienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Giedrė Balčytytė, taip pat „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Agnė Širinskienė, Domas Griškevičius, Saulius Skvernelis ir Lukas Savickas.
Jų rašte G. Nausėdai teigiama, jog įsiteisėjus pakeitimams atsirastų sąlygos politikams išvengti atsakomybės, silpnėtų valstybės galimybės užkardyti piktnaudžiavimą, prastėtų ikiteisminių tyrimų efektyvumas. Be to, anot jų, pataisos griauna visuomenės pasitikėjimą teisine sistema.
BNS rašė, kad antradienį Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis metais sutrumpinama bausmė už piktnaudžiavimą ir dėl to keičiasi pačio nusikaltimo kvalifikacija, jis nebebus laikomas sunkiu, taps apysunkiu.
Pagal priimtas pataisas, tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs, įgaliojimus viršijęs valstybės tarnautojas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iki šiol galiojo laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Taip pat nustatyta, kad tas, kas padarė minėtą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, sulauks baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų. Iki šiol numatyta bausmė iki septynerių metų..
Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 36 savivaldybių galimai netinkamo politikų veiklai skirtų lėšų panaudojimo. Įtarimai pateikti 30 asmenų, 12 baudžiamųjų bylų nagrinėjama teismuose, per 20 politikų jau nuteisti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
