„Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.
Anot jo, posėdis buvo sušauktas tada, „kai buvome apsitarę, kada mes jau jį galėtume turėti“.
„Žinoma, pirmieji pranešimai pasiekė penktadienio vakarą. Tos institucijos, kurios yra atsakingos už informacijos rinkimą, vertinimą ir teikimą, jos dirbo ir per naktį, tą informaciją gavome ir šeštadienį ryte, pirminius vertinimus. Šeštadienį ryte turėjo ir prezidentas ir kitų institucijų vadovai iškomunikavę bendrą poziciją. Žinojome, kur visi esame, kur Valstybės gynimo tarybos nariai, kiti kviesti asmenys“, – teigė K. Budrys.
Anot jo, buvo sutarta, kad poreikis susirinkti būtų dviem atvejais – pirmuoju, kai staiga kinta situacija, antru – jei reiktų priiminėti sprendimus.
„Nei vieno, nei kito, ko mes negalėtume padaryti kitomis priemonėmis, nebuvo tuo metu. Buvo akivaizdu į pavakarę, kad sekmadienio rytą situacija bus aiškesnė, matysime, kaip ji rutuliojasi, kad jau galima susirinkinėti (...) Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą iki, sakykime, išsirišant jai tokia tai forma sekmadienį. Tas buvo pagrįsta, laike aiškiai sudėliota, tai nereiškia, kad iki tolei niekas nieko nedarė ir nevyko“, – teigė patarėjas.
Valstybės gynimo taryboje posėdžiauja prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.
Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.
Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.
