budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad sekmadienį Sumuose įvykęs žiaurus išpuolis prieš civilius rodo, kad Rusija nėra nusiteikusi taikiai. Todėl, ministro teigimu, Europa turi nedelsiant reaguoti, plėsdama Rusijai 17-ąjį sankcijų paketą bei suteikdama Ukrainai daugiau paramos. „Raketų išpuoliais kaip vakarykštis Rusija demonstruoja savo nenorą siekti taikos.

Po barbariškos Rusijos atakos Sumuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis 17-ojo sankcijų paketo Maskvai. Pasak šalies diplomatijos vadovo, tik tokiu būdu Vakarai gali įgyti daugiau svertų prieš Kremlių. „Tai karo nusikaltimas pagal apibrėžimą. Ir taip dar kartą pažeminami visi, kurie deda diplomatines pastangas sustabdyti šį karą ir pasiekti bent jau paliaubų – jog būtų galima pradėti derybas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas Europoje ir Lietuvoje išlieka kritiškai svarbus.  Taip jis kalbėjo šeštadienį, dalyvaudamas Vokietijos Koerberio fondo organizuojamoje konferencijoje „Ginant taiką: atgrasymo ir atsparumo ateitis“ Vilniuje. „JAV pajėgos yra viena iš patikimiausių atgrasymo priemonių. Lietuva pasirengusi suteikti geriausias sąlygas sąjungininkų buvimui mūsų šalyje ir kviečia JAV didinti karinį buvimą regione.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Shinsuke Shimizu. Susitikimo metu politikai aptarė dvišalę darbotvarkę saugumo klausimais, būtinybę stiprinti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai bei siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog saugumas Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra nedalomas.

Europos Sąjungai (ES) taikant atsakomąsias priemones JAV muitams, taip pat reikia ieškoti ir derybų galimybių, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, šiuo metu svarbu išvengti prekybinio karo tarp JAV ir ES eskalavimo.   „ES pozicija, ir kuriai Lietuva visiškai pritaria, yra tai, kad turime ieškoti galimybių susitarti su JAV.

NATO būstinėje tvyrant nerimui, kad JAV gali išvesti dalį savo pajėgų iš Europos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina tokių signalų negaunantis. „Dar kartą noriu patikinti, kad jokio signalo apie tai, kad tai yra planuojama padaryti, aš per savo buvimą savo pareigose, nesu gavęs“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo K. Budrys.

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – Lietuva liūdi kartu su amerikiečių tauta. „Su giliu liūdesiu ir sielvartu sutikau žinią apie tragišką trijų JAV karių žūtį per JAV vadovaujamas pratybas Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Nausėda.

Jungtinėms Valstijoms derantis su Rusija dėl taikos Ukrainoje, gali reikėti panaudoti kietąsias priemones, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Lietuva iš savo patirties „natūraliai turi tam tikro skeptiškumo“, kad taikos klausimą pavyks išspręsti vienu telefoniniu pokalbiu ar tik diplomatinėmis priemonėmis. „Jeigu pavyks, yra labai gerai, norime, kad būtų Ukrainos interesai pilnai atstovėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys CNN televizijai akcentavo, kad „mums reikia patikimo atgrasymo“ nuo Rusijos ir kalbėjo apie būtinybę perspėti „savo draugus amerikiečius“, kad Kremliumi pasitikėti negalima.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį išvyksta į Vokietijoje prasidėsiančią Miuncheno saugumo konferenciją. Kaip pranešė Prezidentūra, konferencijoje šalies vadovas pasisakys diskusijose: „Rytų įtvirtinimas: žvilgsnis giliau į NATO strategiją“ (angl. „Fortifying the East: A dive into NATO'S strategy“), „Seisminiai poslinkiai: didesnė Europos atsakomybė už gynybą (angl.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbantis apie derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainai reikalinga ilgalaikė taika. Anot šalies diplomatijos vadovo, reikia ne tik sustabdyti Maskvos agresiją, užtikrinti nusikaltimus vykdžiusiųjų atsakomybę, bet ir suteikti Kyjivui atitinkamas saugumo garantijas. „Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Suomijos lyderiais Helsinkyje aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimus, Europos gynybos pramonės plėtrą, pasirengimą birželį Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui bei priemones siekti ilgalaikės tvarios taikos.

Vašingtone viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmiausia siekia spręsti rinkimų kampanijoje iškeltus vidinius klausimus, o tarptautinėje erdvėje valstybei reikės partnerių, kuria gali būti Lietuva. „Vienas išgirstų patarimų: priimkite prezidentą Trumpą labai rimtai, bet ne pažodžiui ir įsitraukite.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Basharo al Assado režimo nuvertimas Sirijoje negarantuoja stabilumo šalyje. Kita vertus, anot jo, Europos Sąjunga tai, kas įvyko Sirijoje, galėtų pateiki kaip pavyzdį, mėgindami įtikinti kitas šalis, kad Rusijos parama režimams gali baigtis jų griūtimi. „Matydami tai, kas dabar vyksta Sirijoje, mes negalime būti ramūs, kad viskas stabilizuosis ir taikiai vyks“, – sekmadienį LRT televizijai sakė K. Budrys.

Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Pasak socialdemokrato, šios situacijos nereikėtų lyginti su politikų skyrimais į diplomatines pozicijas. „Ambasadorius, nors yra valstybės atstovas, bet jis yra karjeros diplomatas, o Budrys bus politikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime kels klausimus dėl atsako Rusijos hibridinėms atakoms, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidentas tikrai kalbės apie tuos atvejus, kai mes turime aiškias atribucijas – tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais mes turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog šalies vadovas išreiškė lūkestį specialiosioms tarnyboms įsivertinti, kodėl informacija apie finansinių technologijų įmonę „Foxpay“, verslininkę Ievą Trinkūnaitę ir jos sutuoktinį, už sukčiavimą kalėjusį Vilhelmą Germaną nebuvo žinoma ir patikrinta anksčiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. „Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė. „Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti.

Seimui nusprendus metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad priimtu įstatymu suplakami migracijos ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, kuriuos būtina atskirti.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus. „Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti.

Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. „Jų žinia yra labai elementari: tai, ką mes matome, tai, ką valstybė daro gynybos srityje, mūsų įsitikinimu, yra nepakankama, turime daryti daugiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės. „Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu.

Pramonės pritraukimu į šalį rūpinantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Krašto apsaugos ministerijai ribojant bendravimą su verslu, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad reikės pokyčių krašto apsaugos sistemos bendravimo su verslu kultūroje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad nuogąstavimai dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą nėra be pagrindo. Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva bei NATO neturi jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl diskusijos tarp Europos lyderių vyksta ne apie dalyvavimą tiesioginiuose kovos veiksmuose, bet apie paramą Kyjivui.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais. Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys nekomentuoja prezidento sprendimo ignoruoti klausimus, kuriuos pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija. Patarėjas įsitikinęs, kad Prezidentūros teisininkai įsivertino, ar tokiu sprendimu nebuvo pažeista Konstitucija. „Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė K. Budrys.

Įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui priedangoms, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad svarbu įvertinti, ar jau esančios priedangos atitinka numatytą dokumentą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio aprobojimo. Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta. „Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

Lietuvos pareigūnai svarsto galimybę į Ukrainą siųsti Lietuvos karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija, sako prezidento patarėjas. „Apie tą galimybę mes kalbamės ir visiškai atvirai. Kas ir kokiomis sąlygomis galėtų įvykti, yra labai daug niuansų, – antradienį sakė Kęstutis Budrys. – Bet pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien ir kurios reikėjo vakar, yra amunicija, bet svarstomas yra viskas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.

Lėšos gynybai turi augti iš kelių šaltinių, tai ir bendras ekonomikos kilimas, ir skolinimasis, ir mokesčių peržiūra, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak K, Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės. „Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą.

Nors artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nekyla, antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Dar spalį nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti ketinusi Prezidentūra tikina, kad klausimą ruošiasi spręsti kitais būdais. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, siekiant spręsti šią problemą, prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos susitikimą su atitinkamais ministrais, teisėsaugos ir prevencijos institucijų atstovais.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad praėjusią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu buvo aptarti ne tik karinės paramos klausimai. Visgi, pasak jo, klausimų, kodėl į susitikimą nebuvo pakviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ukrainiečiams nekilo. „Visi klausimai buvo aptarti. Prezidentai dalinosi vertinimais apie būsimą procesą dėl Ukrainos narystės ES.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad parlamentinės partijos tartis dėl gynybos susitarimo atnaujinimo turėtų tik tuo atveju, jeigu yra realių perspektyvų atrasti konsensusą. Kitu atveju, pasak jo, net neverta imituoti proceso. „Manau, kad šioje vietoje, jeigu matome, kad neišeina sutarti, geriau tada net nebandyti imituoti“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas būtų pasiryžęs kviesti politinių partijų atstovus tartis dėl to, kaip stiprinti krašto apsaugą, jeigu jiems patiems pasiekti sprendimų nepavyktų. „Šalia rinkimų ciklo yra ir karo ciklas ir dėl to sutarimas yra reikalingas, būtinas“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mato poreikį peržiūrėti vizų politiką Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Taip jis kalbėjo Seime praėjusią savaitę registravus siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tai neturėtų tapti rinkimine tema.  „Aš nemanau, kad padarymas to rinkimine tema, diskusijų tema, apart galbūt mobilizavimo tam tikros grupės žmonių tam tikroms politinėms jėgoms, atneštų dar mums papildomos naudos.

Kitais metais Lietuvoje bus surengtos didelio masto mobilizacijos pratybos, pirmadienį po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos didelio masto pratybas, patikrinti, kaip mūsų visa ši sistema veikia“, – teigė jis. Pasak patarėjo, VGT taip pat įvertino per dvejus metus nuveiktus darbus mobilizacijos srityje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad baigiamas rengti visuotinis valstybės gynybos planas, kuriame bus apibrėžta ginkluota gynyba, institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. „Prezidentas baigia rengti valstybės gynybos planą. Jis bus pristatytas ir, tikiuosi, jam bus pritarta artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje kilusi melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas. „Atskleistos tam tikros spragos ir tam tikros identifikuotos pamokos turi būti išmoktos“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.  „Įvairūs pasvarstymai jie tokie yra, politinis procesas dėl pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.  Anot jo, vis dar stinga atsakymų į svarbius klausimus, taip pat sąjungininkų požiūrio šiuo klausimu.

Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau, nei manyta anksčiau, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Demokratams pasitraukus iš partijų susitarimo dėl gynybos po inicijuotos Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformos, pasekmės yra „tikrai blogos“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.  „Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti.