budrys

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad atėjo metas Europai pasakyti, jog jos kantrybė baigiasi ir ji turėtų perimti iniciatyvą padedant Ukrainai. „Man atrodo, kad atėjo taškas kalbėti jau apie Europos kantrybę, kad ji turi tam tikras ribas, dugnas jau čia pat matosi. Atsistokime ant to dugno, pasakykime „gana“ ir perimkime iniciatyvą į savo rankas“, – antradienį žurnalistams sakė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje dalyvaujantis ministras.

Europos Sąjungai (ES) antradienį patvirtinus 17-ąjį sankcijų paketą Rusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad žingsnis į priekį, siekiant paveikti šalį agresorę, žengtas, tačiau to nepakanka ir būtina jau dabar galvoti apie dar griežtesnes priemones. „17-as sankcijų paketas, kuriam šiandien pritarė ES, yra žingsnelis į priekį, bet mums reikia šuolio.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuva kitąmet pagal gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį taps lydere NATO. Taip jis kalbėjo pirmadienį po susitikimo su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavskiu. „Lietuva palaiko gynybos apsaugai skirto biudžeto didinimą iki 5 proc. visoje NATO. (...) Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pasieks 4 proc., o kitais metais – 5,25 procento.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina gali priversti tik dar didesnis Europos spaudimas. Todėl, K. Budrio teigimu, Europai būtina kuo greičiau sutarti dėl 18-ojo sankcijų paketo. Pasak jo, sankcijos turėtų būti nukreiptos į energetikos sektorių, nes būtent per jį galima efektyviausiai paveikti šalies agresorės ekonomiką.  „Europos pastangos stiprinant Ukrainos pozicijas yra gyvybiškai svarbios.

Čekijoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas turi visus įrankius, reikalingus pasiekti taikai tarp Rusijos ir Ukrainos.  „Lietuva stipriai palaiko JAV diplomatines pastangas pasiekti paliaubas, o vėliau – ir ilgalaikę taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“, – vizito metu kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Po buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus apsilankymo Baltarusijoje užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog būtų vertinga diskutuoti dėl atsakomybės galimai bendradarbiavusiems su kitos valstybės institucijomis veikiant prieš Lietuvą. „Lietuvos piliečiai turi suprasti, kad tai nėra šiaip sau kažkas, kas yra ignoruotina, ne, tai kelia mums žalą ir jeigu tai daro mums žalą, už tai turi būti atsakomybė. Man atrodo, šitoje apimtyje turėtume dar kartą išsidiskutuoti.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad pastaruoju metu Lietuvoje vienas po kito atliekų perdirbimo įmonėse kilę didesnio masto gaisrai kelia klausimų. Visgi, anot šalies diplomatijos vadovo, kol nėra institucijų patvirtinimo, kad šie įvykiai galėtų būti susiję tarpusavyje arba sietini su sabotažo atvejais, tol tokių išvadų daryti nederėtų.

Stambule pasibaigus tiesioginėms Rusijos ir Ukrainos deryboms dėl karo nutraukimo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad rusų delegacija atvyko ne siekdama realaus susitarimo, o norėdama vilkinti laiką. „Pagrindinis turbūt klausimas yra, ar tai yra tikros derybos, ar tai yra imitacija ir tam tikro proceso vilkinimas.

Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) rėmuose bus parengtos taisyklės, kaip elgtis su šešėliniais laivais, sako Estijoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Susiderinsime ir parengsime BJVT rėmuose bendrąsias taisykles, kaip elgiamasi tokiais atvejais, kai laivai nepaklūsta nurodymams arba laivai priskiriami šešėliniam laivynui ir iš viso neturi jokios vėliavos, kaip kad buvo šį kartą.

Neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog Ukrainos narystė NATO padėtų užtikrinti Europos saugumą. „Narystė NATO yra geriausias būdas apsaugoti ne tik Ukrainą, bet ir Europą“, – teigė ministras. Pasak K. Budrio, į birželio pabaigoje Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą turėtų būti pakviestas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys trečiadienį išvyko darbo vizito į Turkiją, kur susitiks su NATO užsienio reikalų ministrais. Neformaliame susitikime 32 valstybių diplomatijos vadovai aptars aktualius euroatlantinio saugumo klausimus ir parengs būsimus Aljanso sprendimus, dėl kurių bus sutarta artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje.

Siūlydamas Stambule surengti tiesiogines derybas su Ukraina, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas siekia išvengti papildomo sankcijų paketo, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Nei vienas jums nepasakys, kad sankcijos neveikia, iš tų, kurie žiūri į duomenis, mato, kokie apribojimai yra išaugę Rusijos gynybos pramonėj, kiek kaštai padidėję. Sankcijos veikia“, – LRT laidoje „Dienos tema“ pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Slovakijos ministrui pirmininkui Robertui Ficui praėjusią savaitę sudalyvavus Maskvoje rengtame gegužės 9-osios Pergalės dienos parade, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jam toks premjero sprendimas – visiškai nesuprantamas.

Minint Europos vienybės ir solidarumo dieną Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako nematantis geresnės vietos švęsti šią dieną. „Šiandien yra diena, kai švenčiame demokratiją, orumą, įvairovę ir Europos stiprybę. Kur kitur tai švęsti, jei ne čia, Ukrainoje, kur plaka Europos širdis ir mes visi jaučiame, kaip jūs kovojate už savo demokratiją, už savo laisvę ir už mūsų vertybes“, – vaizdo komentare sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Rusija, vilkindama paliaubų su Ukraina procesą, tyčiojasi iš tarptautinės bendruomenės, Jungtinių Valstijų (JAV) diplomatinių pastangų. „Žinoma, paliaubos yra reikalingos ir ne veltui Ukraina prieš du mėnesius paskelbė, kad yra pasirengusi besąlyginėms paliauboms.

Su Europos Sąjungos (ES) plėtros komisare Marta Kos susitikęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainos narystė taptų stipriausia Bendrijos suteikta saugumo garantija kariaujančiai šaliai, tačiau tam pasiekti turi būti pasitelkta visa reikiama politinė valia. „Ukrainos narystė ES yra tiek pat svarbi pačiai Europai, kiek Ukrainai. Tai bus stipriausia ES suteikta saugumo garantija Ukrainai ir didelis geopolitinis laimėjimas Europai.

 Europos Sąjungai (ES) ruošiant 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad sprendimas dėl jų įvedimo bendrijos lygiu bus priimtas dar gegužę.

Trečiadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys išvyksta į Varšuvą, kur dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikime.  Jo metu diplomatijos vadovai aptars politinę ir karinę paramą Ukrainai, sankcijas Rusijai ir šios šalies atsakomybės užtikrinimą, Europos saugumo, ES plėtros klausimus  bei transatlantinius santykius.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako manantis, kad netvarios taikos tikimybė Ukrainoje yra maža.  „Ar mes turėsime blogą taiką? Bloga taika reikštų trumpalaikę taiką, kuria niekas netiki, nei Ukrainos pusė, nei JAV, nei Rusija. Tai aš tokią tikimybę vertinčiau kaip mažą“, – interviu BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad derybose dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo Lietuva nesulaukė Kinijos prašymo pakeisti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą. Pasak jo, pokalbiams tokiomis temomis dar per ankstyvas laikas. „Aš jums galiu pasakyti, kad mes toli gražu iki tenai“, – interviu BNS sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerija (URM) žada siūlyti Lietuvos įstatymuose numatyti galimybę įvesti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, sako ministras Kęstutis Budrys. Tokius planus Lietuva ir dalis kitų Europos Sąjungos (ES) šalių rengia, jeigu vasarą nepavyktų pratęsti dėl Rusijos invazijos Ukrainoje įvestų europinių sankcijų. Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

Vilnius, balandžio 17 d. (ELTA). Aštrėjant Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo retorikai Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio atžvilgiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, jog Vašingtone jaučiamas spaudimas greičiau pasiekti dar prieš rinkimus žadėtas Rusijos ir Ukrainos paliaubas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad sekmadienį Sumuose įvykęs žiaurus išpuolis prieš civilius rodo, kad Rusija nėra nusiteikusi taikiai. Todėl, ministro teigimu, Europa turi nedelsiant reaguoti, plėsdama Rusijai 17-ąjį sankcijų paketą bei suteikdama Ukrainai daugiau paramos. „Raketų išpuoliais kaip vakarykštis Rusija demonstruoja savo nenorą siekti taikos.

Po barbariškos Rusijos atakos Sumuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Europos Sąjungą (ES) imtis 17-ojo sankcijų paketo Maskvai. Pasak šalies diplomatijos vadovo, tik tokiu būdu Vakarai gali įgyti daugiau svertų prieš Kremlių. „Tai karo nusikaltimas pagal apibrėžimą. Ir taip dar kartą pažeminami visi, kurie deda diplomatines pastangas sustabdyti šį karą ir pasiekti bent jau paliaubų – jog būtų galima pradėti derybas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Jungtinių Valstijų karių buvimas Europoje ir Lietuvoje išlieka kritiškai svarbus.  Taip jis kalbėjo šeštadienį, dalyvaudamas Vokietijos Koerberio fondo organizuojamoje konferencijoje „Ginant taiką: atgrasymo ir atsparumo ateitis“ Vilniuje. „JAV pajėgos yra viena iš patikimiausių atgrasymo priemonių. Lietuva pasirengusi suteikti geriausias sąlygas sąjungininkų buvimui mūsų šalyje ir kviečia JAV didinti karinį buvimą regione.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys susitiko su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Shinsuke Shimizu. Susitikimo metu politikai aptarė dvišalę darbotvarkę saugumo klausimais, būtinybę stiprinti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai bei siekti teisingos ir ilgalaikės taikos. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, jog saugumas Europoje bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra nedalomas.

Europos Sąjungai (ES) taikant atsakomąsias priemones JAV muitams, taip pat reikia ieškoti ir derybų galimybių, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, šiuo metu svarbu išvengti prekybinio karo tarp JAV ir ES eskalavimo.   „ES pozicija, ir kuriai Lietuva visiškai pritaria, yra tai, kad turime ieškoti galimybių susitarti su JAV.

NATO būstinėje tvyrant nerimui, kad JAV gali išvesti dalį savo pajėgų iš Europos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina tokių signalų negaunantis. „Dar kartą noriu patikinti, kad jokio signalo apie tai, kad tai yra planuojama padaryti, aš per savo buvimą savo pareigose, nesu gavęs“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje kalbėjo K. Budrys.

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – Lietuva liūdi kartu su amerikiečių tauta. „Su giliu liūdesiu ir sielvartu sutikau žinią apie tragišką trijų JAV karių žūtį per JAV vadovaujamas pratybas Lietuvoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Nausėda.

Jungtinėms Valstijoms derantis su Rusija dėl taikos Ukrainoje, gali reikėti panaudoti kietąsias priemones, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Lietuva iš savo patirties „natūraliai turi tam tikro skeptiškumo“, kad taikos klausimą pavyks išspręsti vienu telefoniniu pokalbiu ar tik diplomatinėmis priemonėmis. „Jeigu pavyks, yra labai gerai, norime, kad būtų Ukrainos interesai pilnai atstovėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys CNN televizijai akcentavo, kad „mums reikia patikimo atgrasymo“ nuo Rusijos ir kalbėjo apie būtinybę perspėti „savo draugus amerikiečius“, kad Kremliumi pasitikėti negalima.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys penktadienį išvyksta į Vokietijoje prasidėsiančią Miuncheno saugumo konferenciją. Kaip pranešė Prezidentūra, konferencijoje šalies vadovas pasisakys diskusijose: „Rytų įtvirtinimas: žvilgsnis giliau į NATO strategiją“ (angl. „Fortifying the East: A dive into NATO'S strategy“), „Seisminiai poslinkiai: didesnė Europos atsakomybė už gynybą (angl.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbantis apie derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Ukrainai reikalinga ilgalaikė taika. Anot šalies diplomatijos vadovo, reikia ne tik sustabdyti Maskvos agresiją, užtikrinti nusikaltimus vykdžiusiųjų atsakomybę, bet ir suteikti Kyjivui atitinkamas saugumo garantijas. „Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su Suomijos lyderiais Helsinkyje aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių regiono saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai klausimus, Europos gynybos pramonės plėtrą, pasirengimą birželį Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui bei priemones siekti ilgalaikės tvarios taikos.

Vašingtone viešėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pirmiausia siekia spręsti rinkimų kampanijoje iškeltus vidinius klausimus, o tarptautinėje erdvėje valstybei reikės partnerių, kuria gali būti Lietuva. „Vienas išgirstų patarimų: priimkite prezidentą Trumpą labai rimtai, bet ne pažodžiui ir įsitraukite.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad Basharo al Assado režimo nuvertimas Sirijoje negarantuoja stabilumo šalyje. Kita vertus, anot jo, Europos Sąjunga tai, kas įvyko Sirijoje, galėtų pateiki kaip pavyzdį, mėgindami įtikinti kitas šalis, kad Rusijos parama režimams gali baigtis jų griūtimi. „Matydami tai, kas dabar vyksta Sirijoje, mes negalime būti ramūs, kad viskas stabilizuosis ir taikiai vyks“, – sekmadienį LRT televizijai sakė K. Budrys.

Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Pasak socialdemokrato, šios situacijos nereikėtų lyginti su politikų skyrimais į diplomatines pozicijas. „Ambasadorius, nors yra valstybės atstovas, bet jis yra karjeros diplomatas, o Budrys bus politikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime kels klausimus dėl atsako Rusijos hibridinėms atakoms, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidentas tikrai kalbės apie tuos atvejus, kai mes turime aiškias atribucijas – tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais mes turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog šalies vadovas išreiškė lūkestį specialiosioms tarnyboms įsivertinti, kodėl informacija apie finansinių technologijų įmonę „Foxpay“, verslininkę Ievą Trinkūnaitę ir jos sutuoktinį, už sukčiavimą kalėjusį Vilhelmą Germaną nebuvo žinoma ir patikrinta anksčiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. „Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė. „Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti.

Seimui nusprendus metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad priimtu įstatymu suplakami migracijos ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, kuriuos būtina atskirti.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus. „Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti.

Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. „Jų žinia yra labai elementari: tai, ką mes matome, tai, ką valstybė daro gynybos srityje, mūsų įsitikinimu, yra nepakankama, turime daryti daugiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės. „Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu.

Pramonės pritraukimu į šalį rūpinantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Krašto apsaugos ministerijai ribojant bendravimą su verslu, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad reikės pokyčių krašto apsaugos sistemos bendravimo su verslu kultūroje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad nuogąstavimai dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą nėra be pagrindo. Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva bei NATO neturi jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl diskusijos tarp Europos lyderių vyksta ne apie dalyvavimą tiesioginiuose kovos veiksmuose, bet apie paramą Kyjivui.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais. Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys nekomentuoja prezidento sprendimo ignoruoti klausimus, kuriuos pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija. Patarėjas įsitikinęs, kad Prezidentūros teisininkai įsivertino, ar tokiu sprendimu nebuvo pažeista Konstitucija. „Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė K. Budrys.