Alytaus rajone, Nemuno kilpų apjuostas Punios šilas dvelkia ramybe, tačiau aistros dėl šios sengirės netyla jau kelios savaitės. Didžiulė pasipiktinimo banga tarp gamtininkų ir visuomenininkų kilo Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai nusprendus stabdyti čia esančio gamtinio rezervato plėtros planus. Šiuo metu labiausiai saugoma miško dalis sudaro šeštadalį girios – 450 hektarų.
Rezervatu planuota paversti dar daugiau nei 2000 hektarų miško iš gerokai mažesnį apsaugos statusą turinčio draustinio, tačiau ministras procesą sustabdė. Pasak 15 000-čių parašų surinkusių ir ministro sprendimą teismui apskundusių aktyvistų, neišplėtus rezervato ribų – išsaugoti sengirės ir joje aptinkamų daugiau nei 100-to į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių gali nepavykti.
„Tai yra didžiausia Lietuvoje sengirė, arba miško masyvas, kuris gali tapti sengire, dabartinė ūkinė veikla neleidžia šitam miško masyvui tapti sengire, taip pat ir vykdoma medžioklė ir tai yra tiesiog Lietuvos vertybė – tai miškas, kuris mena LDK laikus, kai kurie medžiai dar prisimena Žalgirio mūšį“, – sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žygimantas Morkvėnas.
„Dabartinė miškotvarkos nuostatai neužtikrina biologinės įvairovės apsaugos kaip jūs girdėjote, draustinyje galimi sanitariniai kirtimai, galimas negyvos medienos šalinimas, o šitai nesudaro sąlygų labai dideliam skaičiui biologinės įvairovės objektų išgyventi“, – teigia botanikė Dr. Jurga Motiejūnienė.
Aplinkos ministras teisinasi, neva jo pirmtako Kęstučio Navicko sprendimas plėsti rezervato ribas buvo priimtas neatsižvelgiant į nauja tvarka nepatenkintų vietos gyventojų nuomonę. Neva kone visą Punios šilą pavertus rezervatu ir sengire, nei vietos gyventojai, nei kiti žmonės čia nebegalėtų lankytis laisvai.
„Galiu pasakyti, kad taip, iš tiesų gavome daug žmonių laiškų, tiek nusiskundimų, tiek palinkėjimų laikytis ir nepasiduoti populizmui, kuris skelbiamas. Tikiu, kad nemaža dalis žmonių buvo suklaidinti, nes iš tiesų Punios šilas yra saugomas, niekada nebuvo kalbų apie rezervato ribų sumažinimą“, – kalbėjo ministras Kęstutis Mažeika.
Tačiau aktyvistai piktinasi, neva ministro aiškinimai apie nepatenkintus vietos gyventojus tėra pretekstas ir toliau leisti kirsti medžius ir medžioti gyvūnus Punios girioje, ir panašu, kad augantis spaudimas duoda rezultatų. K. Mažeika šiandien pareiškė Punioje medžioklę uždrausiantis jau šiemet. Kiek ankščiau, kai prezidentas Gitanas Nausėda K. Mažeikai palinkėjo netapti medžių kirtimo ministru, ministras paskelbė stabdantis ir visus plynus sanitarinius kirtimus. Visgi pasak aktyvistų, tai tebuvo akių dūmimas. Jiems kliūna ministro įsakyme palikta eilutė, kurioje „būtinais“ atvejais miškus kirsti vis tiek galima, o inspektoriai girioje esą jau žymį medžius, kuriuos kirs.
„Iš esmės, bet koks kirtimas sengirėje nėra gerai ir tas ministro pavedimas išskyrus būtinuosius atvejus iš esmės paverčia visą tą pavedimą absoliučiai niekiniu kirtimo požiūriu, nes faktiškai apribojimų tas pavedimas neturi jokių“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.
Aplinkos ministerija, atkerta, kad išimtis reikalinga norint likviduoti medžius apimtus tą patį mišką naikinančių parazitų. Neva, neužkirtus kelio jų plitimui, grėsmė kyla ne tik visam Punios šilui, bet ir aplinkiniams miškams. Parašus renkantys aktyvistai norėtų mišką visiškai palikti gamtos valiai.
„Punios šile yra apie 5 tūkstančius eglių šviežiai apniktų ževėgraužio-tipografo ir greičiausiai tos eglės žus“, – sako ministerijos atstovas Algirdas Klimavičius.
„Miškininkai atliks savo darbus, kad tai būtų maksimalioje priežiūroje ir būtų pašalinti tik tie medžiai, kurie kelią grėsmę, kad vabzdžiai išplis ir ateityje turėsime didžiulius plotus sausų medynų“, – kalbėjo K. Mažeika.
Savo ruožtu aktyvistai sako, nusileisti neketina ir pradėjus kirsti medžius Punios Šile grasina eiti jų ginti.
