kirtimas

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kad kitąmet būtų surengtas patariamasis referendumas dėl plynų miškų kirtimo ribojimo. Tačiau pateikimo procedūra liko nebaigta. Vieno iš projekto iniciatorių demokrato Domo Griškevičiaus siūlymu, balsavimas dėl pritarimo projektui po pateikimo nukeltas į kitą plenarinį posėdį, nes kai kurios frakcijos šį klausimą esą dar nori aptarti su nevyriausybininkais.

Aplinkos ministerija siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.  Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst.

Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas siūlo nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, pasvarstęs Aplinkos ministerijos inicijuojamas naujas miško kirtimų normas 2024-2028 metams.  Komiteto vadovė Aistė Gedvilienė sako, jog komitetas prašo ministerijos nekeisti miškų kirtimo normos, kuri buvo nustatyta praėjusiems penkeriems metams.

Nuo trečiadienio draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Šis draudimas galios paukščių perėjimo laikotarpiu, iki rugpjūčio 1 dienos.

Gyventojams vis dažniau skundžiantis dėl be leidimų kertamų medžių, politikai ginčijasi, kaip pažeidėjus bausti. Socialdemokratai siūlo 20 kartų padidinti baudas už neteisėtus kirtimus, tačiau vyriausybė tam nepritaria. Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.

Nuo lapkričio sostinėje griežtinama želdinių apsauga – bus apskritai draudžiama kirsti sveikus, vertingus medžius, atsiras daugiau reikalavimų norint kirsti kitus želdinius. Savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintais želdinių apsaugos taisyklių pakeitimais atsiranda įpareigojimas atsodinti želdinius, jei jų nepavyksta išsaugoti statybų metu, t.y. kirsti galima tik tiek medžių, kiek jų atsodinama.

Vilniuje – naujas kivirčų židinys, amerikiečių muzikanto Franko Zappos skveras. Žalumoje skendinčio skvero vietoje savivaldybė jau planuoja statyti naują statinį, medžius iškirsti, o paminklą perkelti į gatvę. Skvero gynėjai reikalauja projektą atšaukti ir išsaugoti medžius. Meras Remigijus Šimašius žada miestiečiams daugiau žalumos, tik kitose vietose.

Pakruojo rajono gyventojai siekia išsaugoti ąžuolus, kuriuos užsimojo kirsti kelininkai besiruošiantys kelio remonto ir asfaltavimo darbams. Vietiniai sako kelio labai laukė, tačiau nesitikėjo, kad dėl to teks atsisveikinti su pro pro senelių sodintais ąžuolais kurių paunksmėje jie užaugo. Gyventojų pasipriešinimas privertė grįžti prie projektavimo darbų ir ieškoti alternatyvų sprendimų, kad išsaugoti šimtamečius medžius.

Užmojai plynai kirsti didelius miškų plotus ir toliau piktina gyventojus. Šį kartą tautiečiai gina Gojaus mišką prie Elektrėnų, kuriame ne tik brandūs medžiai, bet ir pilkapynai. Sujudus žmonėms, miškininkai suplanuotų kirtimų atsisako. Žmonės sunerimę.

Klaipėdos miesto bendruomenėms baiminantis, kad dėl geležinkelių mazgo perkėlimo iš miesto centro teks iškirsti kelias dešimtis hektarų Girulių miško, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ tvirtina, kad apie miško kirtimus dar per anksti kalbėti. „Lietuvos geležinkelių“ Techninės plėtros departamento direktorius Martynas Gedaminskas sako, kad pirmiausia būtina parinkti alternatyvą geležinkelių mazgo perkėlimui.

Vyriausybėje – mūšis dėl kertamų medžių. Mat kol vieni gyventojai lenda po pjūklais gindami miestų medžius, antri reikalauja pjauti juos iš jų kiemų, mat išsigandę, kad šalia daugiabučių išsikeroję medžiai gali bet kada užvirsti ant galvų ir mašinų. Painiavą, kuriuos medžius galima pjauti, o kuriuos bus privalu palikti, pasiryžo spręsti patys ministrai. „Mes negalim nieko pjauti. Jei aš nupjaučiau, o kas apskųstų – bauda“, – sako bendrijos pirmininkė Marija Jakutienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad jam didelį nerimą kelia miškų kirtimas miestuose, ir sukritikavo aplinkos ministrą dėl Punios šilo situacijos. „Aš šiandien nesuprantu, kas darosi Lietuvoje. Nesuprantu, kur dingo mūsų senosios religijos požymiai, kur medis buvo kažkas tai tokio daugiau nei tik medis. Dabar aš matau miestuose, ištisuose miestuose, tiesiog nebespėju jau sekti – Gargždai, Klaipėda, Šiauliai.

Eglės prie kaimo kapinių įžiebė nesantaiką tarp seniūno ir bendruomenės. Dalis gyventojų teigia, kad medžiai kertami nepasitarus su bendruomene. Seniūnas tikina, kad iškirsti medžius prašė elektros tinklai ir patys gyventojai. Karklėnų kaime, Kelmės rajone, esančias kapines juosia eglių tvora. Medžiai sodinti prieš 35 metus. Neseniai Kražių seniūnija nusprendė spygliuočius iškristi. Bet tai sukėlė dalies gyventojų pyktį.

Valdininkų užmačias uostamiesčio skulptūrų parke iškirsti pusę tūkstančio medžių, būrys klaipėdiečių pasitiko išskirtine akcija – sukvietė vaikus, kad šie ant medžių pieštų širdeles ir suskaičiuotų, kiek lapuočių parke nebeliks. Akcijos organizatoriai tikina, jog taip mažieji išmoks socialinio ir pilietinio aktyvumo. Klaipėdos skulptūrų parke vaikai ant medžių piešia širdeles ir rašo skaičius.

Vilniaus centre – miško gyvūnų karnavalas. Taip miškų kirtimais susirūpinę visuomenininkai reikalauja valdžią baigti masinius kirtimus giriose. O ministrui Mažeikai karnavalas patiko, tačiau kirtimų politikos keisti jis vis tiek nesirengia. Su dainomis ir kaukėmis miškų kirtimais pasibaisėję visuomenininkai pradeda eiseną sostinės Gedimino prospektu.

Visuomenininkai prašo stabdyti medžių kirtimus Šimonių girioje ir keisti šio miško statusą, sekmadienį dėl to organizuojama protesto akcija.  Pasak peticiją dėl girios išsaugojimo pasirašiusių aktyvistų, nors Šimonių giria priklauso saugomų teritorijų tinklui, didžioji jos dalis priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai.

Netyla aistros dėl Punios šilo. Pasipiktinę Aplinkos ministro sprendimu atšaukti vienoje vertingiausių Lietuvos girių numatytą rezervato plėtrą, gamtosaugininkai Vyriausybei įteikė beveik penkiolikos tūkstančių žmonių parašų peticiją ir dar jo sprendimą apskundė teismui. Aktyvistai tvirtina, neva dėl ministro sprendimo šimtametė giria tapo atvira medkirčiams, kurie medžius kirsti planuoja jau šį rudenį.

Ketvirtadienio naktį per Lietuvą ritosi stipri audra, savo kelyje vartydama medžius. Vienas aktyviausių šalies gamtosaugininkų Andrejus Gaidamavičius, pernai pradėjęs prieštaringai vertinamą judėjimą prieš plynus miškų kirtimus, įsitikinęs, kad prie stipraus škvalo prisidėjo gausus miškų kirtimas. Ugniagesiai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio naktį dėl Lietuvoje siautusių audringų orų 11 kartų kviesti šalinti medžių.

Seimas svarstys konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pataisas, kurios ribotų brandžių medžių kirtimą tvarkant miestus. „Visi esame liudininkai pastaraisiais metais miestuose ir miesteliuose vykdomų kaip ir tokių gerų darbų – rekonstrukcijos, viešųjų erdvių sutvarkymo, tačiau gyventojams kelia susirūpinimą taip beatodairiškai genėjami ir kertami medžiai“, – šią savaitę pristatydama pataisas Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Neramioje rytinėje Afganistano dalyje trims broliams buvo nukirstos galvos, pirmadienį paskelbė pareigūnai, kaltindami džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) surengus šią žiaurią egzekuciją. Grupuotės kovotojai pagrobė 19, 24 ir 27 metų vyrus iš jų namų ir sekmadienio vakarą juos nužudė Nangarharo provincijos Čaparharo rajone, naujienų agentūrai AFP sakė provincijos gubernatoriaus atstovas Ataullah Khogyani. Nangarharas yra IS tvirtovė, turinti bendrą sieną su Pakistanu.

Tai, kad išpjauti medžiai gali sukelti gyventojų nepasitenkinimą, jau parodė kauniečių reakcija. Tačiau visai kas kita, kai medžiai neatsargiai išpjaunami negerbiant ir apgadinant amžinojo poilsio vietą. Į portalą tv3.lt kreipėsi ir nuotraukomis pasidalino pasibaisėjęs skaitytojas. Pasirodo, Veiverių seniūnija miestelio kapinėse iškirto medžius, tačiau tai padarė itin neatsargiai – visiškai netausodama aplink esančių kapų ir antkapių. „Žinokit, atrodė žiauriai.

 Kauno miesto savivaldybė su ekspertais suderino sprendimą kirsti beveik pusę A. Mickevičiaus gatvėje augančių medžių. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, savo išvadoje ekspertai siūlė pašalinti 24 medžius, o dar kelias dešimtis, kardinaliai nugenėti. Bet tai, pasak savivaldybės, draudžia įstatymai, o aplinkosaugininkai už tai numato baudas. Atsižvelgdami į tai, ekspertai pakoregavo išvadą, joje siūlydami šalinti 59 iš 130 A. Mickevičiaus gatvėje augančių medžių.

 Seimas linkęs pritarti švelnesnėms sankcijoms vairuotojams už ištisinės linijos kirtimą. Šiuo metu už tokį pažeidimą privalomai atimama teisė vairuoti, parlamentarai siūlo leisti atsipirkti ir bauda. Antradienį Seimas bendru sutarimu po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.

 Lenkija nenutrauks medžių kirtimo Belovežo sengirėje, nors to reikalauja Europos teismas, pareiškė pirmadienį Lenkijos aplinkos ministras. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas penktadienį nurodė Lenkijai nedelsiant liautis kirtus medžius viename paskutinių Europos reliktinių lygumų miškų – Belovežo girioje. Tačiau, pasak teismo, šios priemonės yra laikinos, kad Europos pareigūnai turėtų daugiau laiko išanalizuoti Lenkijos poziciją.

 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio specialistai drauge su seniūnais, patikrinę miesto teritorijas, taip pat atsižvelgę į gyventojų prašymus, artimiausiu metu mieste pradeda kirsti sausus, skilusius, pavojingai palinkusius, supuvusius ar augančius per arti pamatų medžius, taip pat bus genėjamos šakos ir gyvatvorės. Medžių kirtimo ir šakų genėjimo darbai neilgai trukus prasidės Panerių, Karoliniškių, Vilkpėdės, Naujamiesčio seniūnijų ir kitose miesto teritorijose.

 Kad išsaugotų atvirą kopų kraštovaizdį, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kasmet šalina sumedėjusią augmeniją, daugiausia – paprastąsias pušis, pranešė LRT televizijos naujienų tarnyba. Kopos paprastai švarinamos pavasarį arba rudenį, dabar šie darbai vyks visą rugsėjį. „Iš viso [kalninių pušų] tikrai nenorime išstumti, kažkiek jų paliksim.

 Ąžuolų paūnksmėje tvankiomis vasaros dienomis besiilsintiems senjorams bei mamoms su atžalomis gali tekti paieškoti naujos vietos atokvėpiui. Vilniaus naujamiesčio mikrorajono gyventojai prieš keletą dienų pastebėjo, jog medžiai pažymėti kirtimui. Naujiena kirto lyg perkūnas iš giedro dangaus, mat apie planus niekas nepranešė. Kaimynai nusprendė nepasiduoti ir sostinės savivaldybei nusiuntė peticiją.

 Archeologai ir paveldosaugininkai siūlo išpjauti ant Birutės kalno Palangoje esančius medžius, taip atidengiant šį kuršių piliakalnį, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu baigiamas įgyvendinti kompleksinio Birutės parko tvarkymo antrasis etapas. Kitais metais turėtų būti pradėtas paskutinis, todėl ateis eilė sutvarkyti ir patį Birutės kalną. Ekspertai siūlo pasekti Vilniaus pavyzdžiu, kuomet buvo nukirsti Gedimino kalno medžiai, ir grąžinti Palangoje esančiam piliakalniui XIX amžiaus vaizdą.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento budintis ekipažas savaitgali gavo pranešimą, kad Telšių rajone, Ryškėnų seniūnijoje, Užgirio kaime, sodu bendrijoje „Ąžuolas“ kertami medžiai. Nuvykę pareigūnai, tikrai rado styrančius 6-is kelmus. Buvo nustatyta, kad medžius nupjovė vietos gyventojas A.K.. Paprašytas pateikti leidimą valstybinio miško kirtimui vyras paaiškino, kad jo neturi, o medžius esą kirto dėl to kad šie kėlė pavojų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Miškininkystė Lietuvoje nemodernėja, o prisitaikymo prie klimato kaitos programos, jei ir yra kur nors „ant popieriaus“, praktiškai netaikomos, sako gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas pasakoja, kad yra patvirtinta daug programų, kuriose numatyta, kaip mišką padaryti atsparų klimato kaitai.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei ir toliau taip intensyviai kirsime miškus, nekursime adaptacijos planų dėl klimato kaitos, virsime stepių zona, sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius. „Jei su miškais Lietuvoje bus elgiamasi, kaip iki šiol, natūralų kraštovaizdį ir miškus mes prarasime visam laikui“, – kalba gamtininkas. Lietuvos miškingumas – trečdaliu mažesnis, nei skelbiama Anot A. Gaidamavičiaus, miško kirtimo būdų yra daugybė, tačiau Lietuvoje dažniausiai taikomas plynas kirtimas.

Pasipiktinę Vilniaus miesto savivaldybės palaimintu medžių kirtimo miesto centre maratonu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei susivienijimo Žali.LT atstovai, šių metų gegužės 2 d. 12 val. Šermukšnių gatvėje organizuoja piketą-akciją. Renginio tikslas atkreipti visuomenės ir valdžios atstovų dėmesį į drastišką miesto žaliųjų erdvių naikinimą, atveriant kelią dar didesnei taršai. Negailestingai iškirtus medžių alėją Neries krantinėje, kitas žingsnis – Šermukšnių gatvės žaliojo skydo naikinimas.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad, tęsiant darbus Žvejų gatvėje, bus kertami avaringi medžiai. Planuojama, kad iš viso bus nukirsta apie 50 pavojų keliančių medžių, jų vietoje bus sodinamos liepos. Pasak specialistų, šie medžiai yra tuščiaviduriai – viduje beveik nebeliko karnos (medžio vidinės dalies). Todėl net sudėtinga įvertinti tikslų medžių amžių, tačiau manoma, kad Žvejų gatvėje augančių liepų amžius turėtų siekti apie 30 metų.

Zinaida Paškevičiūtė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukmergėje be leidimo iškirsta per keturis šimtus medžių. Aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad žala gamtai gali viršyti trečdalį milijono litų. Vos keli kilometrai nuo miesto centro, Šventosios pakrantėje iškirsta per keturis šimtus liepų, klevų, gluosnių, ąžuolų. Kai kurie augo upės apsaugos juostoje. Dalis medienos jau išvežta.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnai gavo informaciją apie galimai neteisėtai kertamus medžius Ukmergės miesto teritorijoje. Nustatyta, kad neteisėtai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, savavališkai Ukmergės miesto dalyje ties nutekamųjų vandenų valymo įrenginiais ir teritorijoje tarp valymo įrenginių ir miesto hipodromo išpjauta 419 medžių: gluosnių, baltalksnių, liepų, klevų ir kitų rūšių medžių.

Sustiprinti priemones šalies miškams tausoti ir sugriežtinti atsakomybę už jų niokojimą – tokį tikslą iškėlė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsakingiems Aplinkos ministerijos padaliniams, pavedęs per savaitę jiems parengti reikiamas teisės aktų pataisas dėl neteisėtų kirtimų.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Važiuojantieji iš Lietuvos į Kaliningrado sritį arba į Baltarusiją galės negaišti laiko pasienio eilėse, jei savo eilės vietą iš anksto rezervuos elektroniniu būdu. Sistema nuo pirmadienio pradeda veikti Kybartų pasienio kontrolės punkte. Vėliau išankstinio eilės registravimo paslauga bus prieinama ir vykstantiems į Baltarusiją per Medininkų pasienio kontrolės punktą.

Ketvirtadienį ant vienu Vilniaus simbolių laikomo Gedimino kalno buvo nukirstas paskutinis medis. Jų nebeliko, kad kalno šlaitai būtų apsaugoti nuo irimo, rašo „Lietuvos rytas“. Auginti medžius ant Gedimino kalno buvo pradėta sovietų valdžios nurodymu. 1955 metais nurodyta ant Gedimino kalno pasodinti 800 klevų. Taip siekta, kad kalnas būtų žalias. Ant Gedimino kalno sulapoję klevai gerokai pakenkė jo šlaitams. Pasak specialistų, daugiausia problemų kėlė ne medžių ne šaknys, o lapai.

Šiaulių miesto Centriniame parke vienas po kito kertami medžiai sukėlė nerimą šiauliečiams. Žmonės baiminasi, kad šioje vietoje verslininkų įrenginėjamas nuotykių parkas smarkiai pakenks ne vieną dešimtmetį skaičiuojantiems medžiams. Parkas praras savo dvasią? „Kiek žinau, miesto Centriniame parke verslininkai sumąstė įrengti atrakcionus. Mano nuomone, dėl tokio „gėrio“ reikėtų smarkiai sunerimti. Didžiausia problema – masiškai kertami medžiai.

Per tris šių metų ketvirčius nustatyti 257 neteisėtų miško kirtimo atvejai, iškirsta 5154 kubiniai metrai miško. Tai 27 proc. mažiau nei per tą patį 2011 m. laikotarpį, informuoja Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba. Privačiuose miškuose miškų pareigūnai nustatė 133 neteisėtų miško kirtimų atvejus. Jų metu iškirsti 4256 kubiniai metrai medienos - 9 proc. mažiau nei per tris 2011 m. ketvirčius.

Kalvarijos savivaldybėje kertant mišką žuvo 54-erių metų darbininkas. Policija praneša, kad nelaimė Laibikių kaime įvyko trečiadienio popietę, kai vyrą, kertantį mišką, mirtinai traumavo iš šaknų išlūžęs medis.

„Rusijos kelininkai nuo kolegų kitose šalyse skiriasi neeiliniu protu ir nuovokumu“, ‒ taip rašo žemiau pateiktą vaizdo klipą portale Avtovzglyad.ru patalpinęs vartotojas, kurio tapatybės nustatyti mums nepavyko. Kaip paaiškėjo toliau skaitant jo komentarą, tai tebuvo ironija. „Pakeisti naują asfalto dangą dar naujesne, pradėti kelio remontą piko metu ar nugriauti keletą viadukų jiems – jiems tai labai būdinga.

Nusipirkęs Biržų regioniniame parke valstybinio miško verslininkas užsimojo iš peties – iškirto daugiau ąžuolų nei leista. Situaciją aiškinasi Valstybinės miškų tarnybos specialistai ir žada verslininką bausti. Šis tikina, esą persistengė samdyti miško kirtėjai, nors pats yra miško kirtimo įmonės savininkas, praneša „Panorama“. Giraitėje šalia„ Viabaltika“ kelio, prie Raubonių kaimo vietoj šimtamečių ąžuolų dabar baltuoja tik kelmai.

Sinoptikų pranašaujamos audros ir škvalai ypač neramina tuos sodybų savininkus, kurių kieme auga pasvirę, aplūžę seni medžiai. Negalėdami patys nupjauti pavojingo medžio, žmonės kreipiasi į aukštalipius. Į „Valstiečių laikraščio“ klausimus apie tai, kaip saugiai šalinami pavojų žmonėms keliantys medžiai, atsakė PĮ „Impela“ vadovas Igoris Parasockis.

Ketvirtadienį vakare Vilniaus rajone pasieniečių tarnybinis šuo Akela padėjo sulaikyti du gruzinus, kurie į Lietuvą bandė patekti iš Baltarusijos neteisėtai kirsdami sieną. Šiemet ir toliau stebima pernykštė tendencija, kai pirmąsyk per visą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklos istoriją sienos pažeidėjų Gruzijos piliečių sulaikoma daugiau nei Lietuvos. Apie 20 val.

Baltarusijos ir Latvijos piliečiai, gyvenantys 30 kilometrų pasienio zonoje, dabar galės be vizų kirsti dviejų šalių sieną ir lankytis kaimyninės valstybės pasienio teritorijoje. Trečiadienį įsigalioja dviejų šalių susitarimas dėl mažojo pasienio judėjimo. Baltarusijos ir Latvijos konsulinės tarnybos pradeda išdavinėti piliečiams leidimus supaprastinta tvarka kirsti sieną. Jie išduodami pasienio zonos gyventojams ir galios nuo vienerių iki penkerių metų.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse netrukus bus pradėti II-osios sekcijos statybos darbai. II-osios sekcijos plotas užims apie 4,4 hektaro. Dėl naujos sekcijos įrengimo Kazokiškėse iškirsta jau 3,4 hektaro miško, kurio vietoje per penkerius metus bus palaidota beveik 1 mln. tonų atliekų. Tačiau šio miško kirtimo galėjo ir nebūti, siekiant apsaugoti gamtą ir bandant priimti palankesnį  sprendimą.

Brazilijos vyriausybės tyrėjai pranešė, kad liepos mėnesį, lyginant su birželiu, Amazonės miškų kirtimas išaugo 17 proc. Per mėnesį buvo iškirsta daugiau kaip 300 kv. kilometrų atogrąžų miškų, praneša naujienų agentūra AFP. Nors gegužės mėnesį miškų kirtimas buvo smarkiai  sumažėjęs, tačiau balandį daugiau kaip 400 kv. kilometrų Amazonės miškų buvo iškirsta vienoje Brazilijos valstijoje, Mato Grosso.

Prokurorai aiškinasi, kokia padaryta žala gamtai neteisėtai iškirtus šalia Varėnos daugiau nei hektarą miško ir kur dingo mediena. Vietos gamtosaugininkai pripažino savo kaltę ir vienam pareigūnui pareiškė griežtą papeikimą. Varėnos savivaldybė, kurios valia kirsti medžiai, per metus privalės atkurti mišką, praneša LTV „Šiandien“. Kad miškas iškirstas neteisėtai – t okią išvadą po tarnybinio patikrinimo pateikė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.