punios šilas

Daugelis esate girdėję apie Punios šilą ir jo gamtines vertybes… Punios šilo didžiąją dalį sudaro rezervatas, kur lankytis negalima. Tačiau pietinėje dalyje, kur yra siauras Punios šilo kraštovaizdžio draustinio ruoželis, lankytojai vėliau galės pražygiuoti naujai įrenginėjama trasa bei pajusti Punios šilo didybę, pasigrožėti Ąžuolų alėja, aplankyti Dainavos partizanų žeminę.

Sraigtasparniu antradienį Dzūkijos miškus apžiūrėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Dainavos girioje nerimą kėlę medynai atsigauna, tačiau Punios šile dėl kenkėjo žievėgraužio topografo džiūstantys medžiai ir toliau kelia nerimą. „Miškai tikrai gražūs, žali ir gyvybingi – ypač tose vietose, kur pavasarį kėlė nerimą ir buvo įvykdyti purškimai. Dabar tie medynai atsigauna, tai rodo, kad laiku atliktas prevencinis darbas duoda rezultatų“, – BNS sakė ministras.

Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje. Miškininkai išsigandę, mat sustabdžius bet kokius kirtimus šile, įsisiautėjo kenkėjai ir negailestingai graužia, ir žudo medžius. O jei pažeistą medį miškininkai bando nupjauti, sulaukia įvairiausių miško mylėtojų puolimo. Dėl minėtos priežasties įvairių tarnybų prašoma kuo greičiau apsispręsti, bus ar ne Punios šilas ištisas rezervatas.

Visuomenininkai ir miškininkai su aplinkosaugininkais vis pešasi tarpusavyje ir niekaip nesutaria, ar Alytaus rajone esantis Punios šilas iškirstas teisėtai. Į ginčą buvo įveltas ir prezidentas Gitanas Nausėda. Viena pusė tvirtina, kad valstybė padarė kone nusikaltimą, iškirsdama dalį pušų, o kita – kad viskas teisėta ir tik į gerą. Kiek ir ko iš tiesų iškirsta važiavo pažiūrėti mūsų žurnalistai.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sprendimas stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas penktadienį pranešė patenkinęs Baltijos aplinkos forumo skundą tarnybai ir panaikino skundžiamą įsakymą. Kaip penktadienį pranešė teismas, ginčas kilo dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos koregavimo sustabdymo.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sakė, kad jam didelį nerimą kelia miškų kirtimas miestuose, ir sukritikavo aplinkos ministrą dėl Punios šilo situacijos. „Aš šiandien nesuprantu, kas darosi Lietuvoje. Nesuprantu, kur dingo mūsų senosios religijos požymiai, kur medis buvo kažkas tai tokio daugiau nei tik medis. Dabar aš matau miestuose, ištisuose miestuose, tiesiog nebespėju jau sekti – Gargždai, Klaipėda, Šiauliai.

Netyla aistros dėl Punios šilo. Pasipiktinę Aplinkos ministro sprendimu atšaukti vienoje vertingiausių Lietuvos girių numatytą rezervato plėtrą, gamtosaugininkai Vyriausybei įteikė beveik penkiolikos tūkstančių žmonių parašų peticiją ir dar jo sprendimą apskundė teismui. Aktyvistai tvirtina, neva dėl ministro sprendimo šimtametė giria tapo atvira medkirčiams, kurie medžius kirsti planuoja jau šį rudenį.

Ketvirtadienį gamtininkams įteikus peticiją Vyriausybei dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiemet viename vertingiausių Lietuvos miškų stabdoma medžioklė. „Šiemet mes medžioklę visiškai stabdome Punios šile. Vertinsime gyvūnų populiacijos būklę ir galimą žalą medynams. Medžioklės Punios šile šį sezoną tikrai nebus. Sezonas yra nuo spalio 15 dienos ir būtent nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.

Daliai gamtosaugininkų siūlant plėsti Punios šilo rezervatą ir taip jį apsaugoti nuo kirtimų, kai kurie politikai, ekspertai ir mokslininkai sako, jog tai nėra tinkamiausias būdas išsaugoti šilą.

Miško kirtimų sustabdymas Alytaus rajone plytinčiame Punios šile rezultatų neduos, teigia buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas. „Miško kirtimai Punios šile buvo sustabdyti ir man dirbant, bet rezultatų didelių nedavė, nes 2017-2018 metų statistika rodo, kad ten prikirsta ne tiek ir mažai medienos“, – BNS trečiadienį sakė buvęs ministras.

Po peticija išsaugoti Punios šilą per tris dienas pasirašė beveik 7,8 tūkst. gyventojų. Artimiausiu metu peticijos organizatoriai tikisi surinkti 10 tūkst. parašų. Praėjusią savaitę per 100 įvairių visuomeninių sričių atstovų kreipėsi į Lietuvos Prezidentą prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai, rašome pranešime spaudai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, tokių kaip Punios šilas, apsaugą. Šalies vadovas yra įsitikinęs, kad unikalios šalies vietovės turi būti adekvačiai saugomos, todėl palaiko siūlymą didesnėje Punios šilo draustinio teritorijoje didinti aplinkos apsaugą.