„BaltCap“ advokatas apie Lietuvos įmonėse, susijusiose su Stepukoniu, atliktas kratas: „Buvo imituojami kažkokie mokėjimai“

Valstybiniams statybų projektams skirtų pinigų grobstymo, ir bent dalies jų ištaškymo kazino, aferos jau imasi politikai: Seimo antikorupcijos komisija ėmėsi tirti kur ir kaip dingo milijonai, o komisijos pirmininkas Stončaitis piktinasi, kad atsakomybės kratosi mūsų finansų kontrolės institucijos.

Esą Lietuvos bankas, dabar kaltę verčiantis kolegoms Estijoje, nacionaliniams projektams įgyvendinti paskirtų įmonių finansinės operacijas privalėjo stebėti pro padidinamąjį stiklą.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimo Antikorupcijos komisija tirs Stepukonio piniginių operacijų kontrolę

Už milijonus pavogusio ir pralošusio Šarūno Stepukonio advokatę sumokėsite jūs

„BaltCap“ advokatas: iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų

Buvęs Nacionalinį stadioną Vilniuje bei kitus stambius statybų projektus įgyvendinančio „BaltCap“ fondo partneris Stepukonis, galimai grobstęs Nacionaliniam stadionui bei kitiems valstybiniams projektams numatytus milijonus, ir, spėjama, bent dalį jų ištaškęs kazino, galėjo pavogti jau nebe 30, bet 40 mln. eurų.

„Ta 40 mln. suma buvo suskaičiuota „BaltCap“ pasamdytų išorinių auditorių, kurie atliko fondo portfelio įmonių auditą“, – sako „BaltCap“ advokatas Darius Raulušaitis.

Kol Stepukonis 14-kai parų suimtas areštinėje, keliose Lietuvos įmonėse, susijusiose su įtariamojo fondu ir piniginėmis operacijomis, FNTT pareigūnai vykdo kratas. Tik kuriose – neatskleidžia.

Aišku tik, kad pačioje „BaltCap“ įmonėje kratų pareigūnai neatlieka. Fondus valdančios „BaltCap“ advokatas Darius Raulušaitis sako, kad Stepukonis pinigais manipuliavo pačiais įvairiausiais būdais.

„Vienais atvejais ten buvo imituojami kažkokie mokėjimai pagal tariamus sandorius, sąskaitas. Bet labai nenoriu detaliai detalių vardinti, mums jos žinomos, bet nežinau tyrimą organizuojančių prokurorų, tyrėjų interesų“, – pasakoja „BaltCap“ advokatas Darius Raulušaitis.

Tačiau, ar galimai Stepukonio pavogtų pinigų suma sustos ties 40-ties mln. suma? 

„Pažiūrėkime, ar iš tikrųjų yra 40, duok Dieve, kad sustotume“, – viliasi Seimo narys, demokratas Algirdas Stončaitis.

Kaltę suvertė estams

Dingusiais milijonais, kurie turėjo virsti Nacionaliniu stadionu bei kitais įgyvendintais stambiais valstybiniais projektais, negali atsistebėti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

„Seimo antikorupcijos komisija pradeda rinkti medžiagą, ir nagrinėsim. Ant karštųjų visiems dabar, aišku, pagrindinis klausimas – kas kaltas?“, – sako Seimo narys, demokratas Algirdas Stončaitis.

Lietuvos bankas – institucija atsakinga už pinigų plovimo ir finansinių machinacijų prevenciją. Tad įtartinos piniginės operacijos ir įplaukos į lietuviškas sąskaitas, tarytum, privalėtų vykti su griežta banko kontrole.

Tačiau banko atstovai dar penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje kaltę suvertė estams, sakydami, kad pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos sistema Lietuvoje veikia gerai, o aferos esą nutiko Estijoje, kurioje „BaltCap'as“ registruotas. 

„Vakar paskelbta Estijos finansų priežiūros ir investicijų kontrolės valdybos pirmininko, rimčiausios institucijos Estijos, pasakymas, kad galimai Stepukonis ar vienas, ar su kažkuo tas lėšas – dešimtis mln. grobstė nuo 2018 metų. O „BaltCap“ kontrolę Estija pradėjo tik nuo 2023 metų rugpjūčio. Klausimas – kas kontroliavo į Lietuvą atėjusį tokį strateginį investuotoją?“ – teigia Seimo narys, demokratas Algirdas Stončaitis.

Įsitikinę, kad tai turėjo sukontroliuoti Lietuvos bankas

Stončaitis įsitikinęs, kad pinigines operacijas, kurios dažnu atveju vyko iš užsienio dukterinių įmonių į privačias sąskaitas, kas jau iš esmės turėtų kelti įtarimą, privalėjo sukontroliuoti būtent Lietuvos bankas.

„Turi atitinkamus instrumentus, departamentus, informacija absoliučiai visa yra prieinama, nereikia būti dideliu analitiku, kad tai didžiulė rizika pinigų plovimo operacijų, tai kas už tą atsakingas? Sutikime, bent jau ir Vilniaus stadionas čia pinasi kartu. Apie 160 mln. projektą mes šiandien jau kalbam, ir ateina fondas, su savo įstaigom apaugusiom įvairiausiom. Na, matyt, kad jau priimant sprendimą, ir pateikiant tokį projektą tikrai reikia įsitikint, ar viskas skaidru“, – klausia Seimo narys, demokratas Algirdas Stončaitis.

Tiek parlamentaras, tiek „BaltCap“ advokatas priduria, ir kad dingusi suma galėtų būti žymiai mažesnė, bei afera išsiaiškinta žymiai greičiau, jei 2022-aisiais Vilniaus apygardos prokuratūra nebūtų nutraukusi tyrimo dėl įtartino 4 mln. pervedimo į Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos. 

„4 mln. iš, panašu, kad jo vadovautos Lenkijos įmonės banko sąskaitos, man atrodo, buvo pakankamas pagrindas tas aplinkybes išsiaiškinti detaliai, ir atsakyt, kaip ten iš tikrųjų viskas buvo. Bet panašu, kad tyrimą atlikusiems tyrėjams, prokurorams organizavusiems, pritrūko kruopštumo. Jei tas tyrimas nebūtų nutrauktas, nereikėtų šiandien kalbėti apie tokio dydžio žalas fondų įmonėms“, – tvirtina „BaltCap“ advokatas Darius Raulušaitis.

Dėl Stepukonio galimų piniginių aferų šiuo metu FNTT vykdo du ikiteisminius tyrimus, kuriuos svarstoma sujungti. Juos prižiūri Europos prokuratūra. Stepukonio interesus teisme ginti paskirta valstybės advokatė Laureta Ulbienė, tad už jo interesų gynimą sumokės mokesčių mokėtojai.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.