Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe. Aplinkos ministerijos paruoštoje naujojo mokesčio tvarkoje yra pateiktos formulės ir koeficientai, pagal kuriuos bus apskaičiuota, kokią sumą pinigų turės išleisti kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo mašinos naudojamo kuro.
Dyzeliniai automobiliai būtų apmokestinami tada, kai į aplinką išmes daugiau nei 115-a gramų anglies dioksido kilometrui, jiems taikomas aukščiausias mokesčio koeficientais. Benzinu ir dujomis – 130-imt gramų ir daugiau, šių automobilių savininkams bus taikomas mažesnis koeficiento mokestis.
Tad, pavyzdžiui, jei 2010-aisiais pagamintas, 125kW (kilovatų) galios „Audi A6" į aplinką išmes 149-is gramus CO2 kilometrui, ir bus varomas dyzelinu, vairuotojui teks sumokėti 162, jei benzinu – 135-is eurus.
O, pavyzdžiui, 2011-aisiais pagaminta, 110kW (kilovatų) galios dyzelinu varoma „Opel Zafira" išmes 194-is gramus CO2 kilometrui, dėl to mokestis sieks beveik 400 eurų. Tokios pačios galios benzinu – 185-is eurus. Kuo automobilis išmes daugiau anglies dioksido, tuo mokestis bus didesnis.
Tiesa, pati svarbiausia detalė šis mokestis nebus metinis. Jis bus taikomas visiems, tačiau mokėti reikės tik kartą, kai pirmąsyk automobilis bus registruojamas Lietuvoje arba tada kai jis bus perregistruojamas naujam savininkui.
Štai, ką mano vairuotojai:
„Žmonės tikrai ne iš gero gyvenimo tomis senomis mašinomis važinėja. Jeigu visai neįpirks… Ne visur viešasis transportas yra išplėstas, išvystytas.“
„Vieni, kurie jau važinėja, nemoka, o tie, kurie naujai moka, tai kokia čia lygiava. Kokia čia ekologija? Turi mokėti tik tas, kuris naujai gimęs?“
„Ai, vieną kartą? Gal ir neblogai, švariau gyvensime.“
Aplinkos ministerijos pateiktuose skaičiavimuose taršos mokestis dyzeliniams automobiliams gali svyruoti nuo 76 iki 1345 eurų už registraciją. Benzinu nuo 40 iki 590, o jei automobilis varomas dujomis nuo 36 iki 531 euro už registraciją.
Jei jūsų automobilio registracijos liudijime nebus nurodytas išmetamas CO2 kiekis, jis bus apskaičiuojamas pagal atskiras formules.
„Jeigu tu įsigijai taršų automobilį, tokiu atveju tu moki didesnį mokestį, jeigu tu įsigijai ekologinį automobilį, tu jokio nemoki mokesčio arba mažiau taršų, tu moki mažiau. Mokėtojų skaičius – 600 000“, – sako Seimo narys, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Nors mokestis vienkartinis, Aplinkos ministerija prognozuoja, kad jo taikymas pirmaisiais metais į biudžetą pritrauks papildomus 25 mln. eurų, jį kasmet turėtų mokėti apie 600 000 mokėtojų. Tiesa, anot automobilių rinkos ekspertų, toks mokestis naudos neturės, seno Lietuvos automobilių parko neatnaujins.
„Ar taip suformuosim kažkokią Lietuvos parko atnaujinimo tendenciją – ne. Tikrai ne, nes mokestis turėtų būti kasmetinis, kažkoks tai protingas, logiškas. Galbūt nedidelis, bet tai turėtų būti visiems automobiliams, nes dabar gali atrodyti taip, kad labiausiai apsimokės važinėti su senu ir nepirkti kito“, – mano auto verslininkų asociacijos vadovas Vitoldas Milius.
Kiti rinkos ekspertai taip pat nesupranta, kam iš viso toks mokestis reikalingas. Esą lietuviai už taršą jau sumoka kuro akcizais.
„Iš visų Lietuvos šeimų, kurios perka automobilius, surinks po 40 eurų ir daugiau. Tai čia tuos pačius pinigus, vaiko pinigus, valdžia susigrąžins per automobilių mokestį“, – teigia rinkos ekspertė Ieva Valeškaitė.
Lietuva ir Estija, anot aplinkos ministerijos, ir dvi likusios valstybės Europos Sąjungoje, kurios neskaičiuojant akcizo mokesčio, nėra įvedusios papildomų taršos mokesčių automobiliams.
