Dalyvaudamas Rytų Europos studijų centro organizuotoje diskusijoje, G. Jeglinskas prisiminė atvejį, kai aukšto lygio pareigūnų susitikime sąjungininkams kilo įtarimų dėl Lietuvos vadovų santykių.
„Kai su Jensu (NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu – red. past.) ir von der Leyen (Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen – red. past.) buvome atvykę, ir su prezidentu, ir su premjere buvo Prezidentūroje susitikimas, kai buvo migrantų iš Baltarusijos krizė. Aš tada dirbau NATO.
Mes sėdime prieš juos, ir, kai Nausėda kalba, premjerė į kompiuterį įlindusi. Kai ji kalba, Nausėda į dangų žiūri. Tada man sako: „Kažkas ten vyksta tarp jūsų vadovų“. Sakau: „Neklausk“, – šyptelėjo G. Jeglinskas.
Jis pabrėžė, kad nesutarimų tarp prezidento ir premjero būdavo visais laikais, bet „iki tokio lygmens, kaip dabar yra, turbūt nėra buvę“.
Absurdiška situacija jis taip pat vadina nesutarimus tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio.
„Kai žurnalistams yra didžiulis įvykis, kad Nausėda susitiko su Gabrieliumi Landsbergiu, <...> ir sako, kad gal bus antras susitikimas (jis jau įvykęs – red. past.), tai parodo situacijos absurdą. Tie žmonės, kurie kuruoja užsienio politiką, turi reguliariai koordinuoti pozicijas“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Jis perspėjo, kad tokius nesutarimus priešiškos šalys gali išnaudoti savo naudai.
„Mes gi žinome diplomatijoje, kad šalys žiūri savo interesų. Ir net derybose NATO ir ES galiausiai tas mūsų vidaus nesutarimas bus išnaudotas. <...> Ir čia, kai yra viešai matoma, kad tas nesutarimas yra, galiausiai tas žalinga mūsų visai valstybei“, – pabrėžė G. Jeglinskas.
Prezidentas apie pokalbius su Gabrieliumi Landsbergiu: reikalai juda
Praėjusią savaitę jau antrąjį kartą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog „buvo žengtas žingsnis į priekį“, siekiant spręsti tarp institucijų įsižiebusius ginčus. Šalies vadovo viliasi, kad trečią kartą susitikus su ministru bus priimti galutiniai sprendimai dėl kandidatų į diplomatines atstovybes paskyrimo.
„Reikalai juda. Gal tik kai kam susidaro klaidingas įspūdis, kad mes nesutariame, kad turime tik vieną pavardę, kad pokalbiai vyksta tik dėl mūsų ambasadoriaus Lenkijoje. Iš tikrųjų svarstome praktiškai visą 2024-ųjų rotaciją – keliolikos žmonių sąrašą. Ne taip paprasta priimti sprendimą“, – portalui „Kauno diena“ sakė G. Nausėda.
„Žengėme dar vieną žingsnį į priekį. Galbūt trečio susitikimo ir pakaks“, – svarstė jis.
Anot prezidento, išsprendus 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus, šis klausimas – bent jau iki dabartinio Seimo kadencijos pabaigos – bus uždarytas.
„Jeigu sutarsime dėl viso sąrašo, galėsime padėti tašką ir prie šio klausimo nebegrįžti iki dabartinio parlamento kadencijos pabaigos“, – nurodė G. Nausėda.
Kaip pranešta anksčiau, tvyrant įtampoms dėl ambasadorių kandidatūrų, praėjusią savaitę Prezidentūroje jau antrą kartą G. Landsbergis susitiko su G. Nausėda. Po jo ministras tikino, jog su šalies vadovu vyko konstruktyvus pokalbis. Tačiau susitarimo, anot URM vadovo, dar nėra.
„Konstruktyvumas buvo, situacija – dar neišspręsta“, – žurnalistams sakė jis.
Ginčai dėl ambasadorių tęsiasi nuo pernai
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas sulaukė ir Seimo narių dėmesio – parlamente ruošiamos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo procesus.
Trintys tarp institucijų dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.