Apie tai, kad jau prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Lietuva toliau išdavinėjo leidimus kariniam Rusijos tranzitui į Kaliningradą, paskelbė Liberalų sąjūdžio Seimo narys Raimundas Lopata. Pasak jo, paskutinis karinio tranzito traukinys per Lietuvą vyko kovo 28 dieną, o Rusija Ukrainą visu pajėgumu užpuolė vasario 24-ąją. Prieš tai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir sukėlė separatistinius neramumus Ukrainos Donbaso regione.
„Karinis tranzitas nuo 2014 m. vežant karinės paskirties priemones, įrangą, nevyko. Nuo tada vyko tiktai kuro pervežimas Lietuvos teritorija pagal 1993 m. lapkričio mėnesio susitarimą tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybių. Tas susitarimas visą laiką buvo galiojantis ir tas kuro pervežimas kiekvienais metais 400-500 cisternų per Lietuvą pervažiuodavo. Nepasakyčiau, kiek iš jų buvo pilnos, nes buvo ir tuščių cisternų judėjimas pirmyn-atgal. Dėl to aš nepasakysiu, koks ten kiekis“, - žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Anušauskas.
Kodėl tokie leidimai apskritai buvo išduodami Rusijai pradėjus visos apimties karą prieš Ukrainą, Lietuvos krašto apsaugos ministras atsakė miglotai: esą grįžo iš sudėtingos kelionės Kyjive ir sugalvojo pasiteirauti, kas ten vyksta su tranzitu gabenamu kuru Kaliningrado sričiai.
„Tuo metu aš grįžau iš Kyjivo, tokia gana sudėtinga kelionė buvo ir paprašiau atnaujintų duomenų, apie tai, kas vyksta su tuo kuro pervežimu. Tie duomenys buvo atnaujinti, mes pasikonsultavome su mūsų strateginiais sąjungininkais. Na, turiu pasakyti gal taip apibendrinant: supraskite, kad Vakarų didžiosios valstybės, be abejonės, tuo metu atsargiai žiūrėjo į bet kokias tokias iniciatyvas, na, atsargiau vertino. Bet viskas vis tiek mūsų rankose ir kadangi Krašto apsaugos ministerija yra pavedusi kontroliuoti tranzitą Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrui, kuris išdavinėja leidimus, tai tiesiog buvo perduotos gairės, kad daugiau jokių leidimų“, - teigė A. Anušauskas.
Lopata: rusai žudė ukrainiečius, o per Lietuvą vyko karinis tranzitas
Pasak krašto apsaugos ministro, duomenys, koks kursas buvo vežamas, nėra įslaptinti, kaip kad teigia R. Lopata. Tuo metu Liberalų sąjūdžio Seimo narys stebisi, kaip galėjo įvykti, jog tuo metu, kai Rusija žudė ukrainiečius, per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą.
„Pasidomėjau, kada iš tiesų buvo sustabdytas karinis tranzitas per Lietuvą. Apklausiau kelis savo kolegas, kada, jų nuomone, karinis tranzitas per Lietuvą nebevyko. Visi maždaug pasakė, kad turėjo nevykti nuo maždaug 2014 m. Krymo aneksija turėjo būti ta raudona linija, kada karinis bendradarbiavimas su Rusija Lietuvai turėjo baigtis. Tuo labiau, kad jo nereguliuoja jokia išskirtinė sutartis, o tėra išskirtinis Lietuvos kompetencijos klausimas. Ir pasirodo. Paskutinis karinio tranzito traukinys nuvažiavo 2022 m. kovo pabaigoje. Tuo metu, kai rusai žudė ukrainiečius, dar mėnesį per Lietuvą vyko karinis tranzitas į Kaliningradą“, – socialiniame tinkle klausė R. Lopata.
R. Lopata prieš užimdamas pareigas Seime buvo politologas, jis laikomas kaliningradistikos ekspertu, šia tema yra parašęs ne vieną mokslinį straipsnį. Remiantis jo pasakojimu, nepriklausomybę atgavusi Lietuva su Rusija 1993 m. susiderėjo itin geras sąlygas dėl karinio tranzito į Kaliningradą, todėl mūsų šalis pagal šį susitarimą bet kada gali atmesti Rusijos prašymą kariniam pervežimui.
„Praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje mes su rusais kalėmės dėl karinio tranzito ir pasinaudojome, mūsų požiūriu, labai tinkamomis vokiško tranzito taisyklėmis. Kitaip tariant, pagal tas taisykles, sovietų, rusų kariuomenė buvo išvedama iš Vokietijos Demokratinės Respublikos. Mes faktiškai jas nukopijavome. Tada buvo gana įtemptos derybos su rusais. Tai buvo dvišalės derybos, bet mums pavyko pasiekti, kad karinis tranzitas yra mūsų nacionalinė kompetencija, mūsų suvereniteto reikalas. Pats mechanizmas vyksta taip: rusai įteikia notą, nori vežti tą ir aną, o mes nota atsakome – arba leidžiame, arba ne. Viskas priklauso nuo mūsų valios. Mes galėjome šitą klausimą spręsti savo kompetencijos ir atsakomybės ribose, ypač turint omenyje karą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė R. Lopata.
Ar Lietuva uždraudė karinį tranzitą, ar Rusija nebesikreipė?
Krašto apsaugos ministerija papildė krašto apsaugos ministrą A. Anušauską pažymėdama, jog nuo 2014 m. per Lietuvą buvo leidžiama vežti tik kurą, anglį bei tepalus. Po šių metų kovo 28 dienos Rusija nebesikreipė dėl leidimo vežti krovinius kariniu tranzitu per Lietuvos teritoriją.
„Nuo 2014 m. Rusijos Federacija, pasinaudodama kariniu tranzitu geležinkeliu per Lietuvos Respublikos teritoriją vežė tik kurą, anglį bei tepalus. Paskutinis krovinys kariniu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežtas šių metų kovo 28 d., juo buvo vežama dyzelinis kuras ir tepalai. Po šio laiko Rusijos Federacija daugiau nesikreipė dėl leidimo vežti krovinius kariniu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją“, - atsakyme portalui tv3.lt teigia ministerija.
Pažymėtina, kad ministras teigė, jog tranzitas sustojo, kai po sudėtingos kelionės Kyjive jis perdavė gaires Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrui, jog nebūtų išduodama jokių leidimų.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, karinis tranzitas yra grindžiamas 1993 m. lapkričio 18 d. Lietuvos ir Rusijos vyriausybių pasirašytu susitarimu „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariuomenės ir karinių krovinių, išvedamų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tranzitinių vežimų per Lietuvos Respublikos teritoriją“.
Jame numatyta, jog tranzitiniai kariniai vežimai vykdomi leidimų pagrindu, laikantis galiojančių Lietuvos įstatymų ir tarptautinės teisės normų. Leidimų išdavimą ir kitą karinio tranzito tvarką reglamentuoja 1994 m. spalio 3 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją”.
„Lietuva, kitaip nei Rusija, atsakingai vertina savo tarptautiniais susitarimais prisiimtus įsipareigojimus. Šalia kitų veiksnių, vertinant galimybę apriboti karinį tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją atsižvelgta į galimas eskalacines rizikas ir jų valdymą, konsultuotasi su svarbiausiais Lietuvos sąjungininkais“, - teigia ministerija.
