„Puikiai žinau iš ilgametės patirties, kad pirmame ture dažnai politinių partijų atstovai balsuoja ir už savo partiją, ir už savo atstovą į merus, kas yra logiška, tačiau antrasis turas jau yra personalijų dvikova ir tada kitų politinių partijų atstovai turi laisvą pasirinkimą. Tai aš tikiuosi, kad pritrauksiu kitų politinių partijų rinkėjus ir tikrai darysiu viską, kad Vilniaus mieste nebūtų konservatorių mero, nes nežinau nė vieno didesnio Lietuvos miesto, kuriam vadovavo konservatorius ir tas miestas būtų buvęs sėkmingas“, – aiškino A. Zuokas.
Pasak politiko, jeigu meru taptų jo priešininkas V. Benkunskas, tuomet Vilniuje liktų status quo, kuriuo vilniečiai nėra patenkinti. Anot A. Zuoko, partijos štabas V. Benkunską vertina kaip tinkamą ir priimtiną priešininką antrame ture, nes šis politikas buvo koalicijoje su dabartiniu meru Remigijumi Šimašiumi ir ateina su prastų darbų krūviu, kuris slegia dabartinę Vilniaus valdančiąją daugumą.
„Šiuo atveju V. Benkunskas man yra priimtinas ir tinkamas kandidatas, nes jis turi visų problemų, kuriomis vilniečiai nepatenkinti, naštą“, – mano „Laisvės ir teisingumo“ atstovas.
Vilniuje A. Zuokas pateko į antrą turą surinkęs 21,40 proc. rinkėjų balsų ir buvo antras po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidato V. Benkunsko, su kuriuo susigrums po dviejų savaičių. Tačiau net jeigu laimėtų mero postą sostinėje A Zuokui padėtis vis tiek bus labai sunki, nes taryboje konservatoriai turi 19 vietų, o A. Zuoko „Laisvė ir teisingumas“ viso labo tik 9 mandatus.
Pats A. Zuokas tokį jėgų išsidėstymą taryboje įvertino normaliai: esą tekdavo dirbti su kitomis partijomis ir anksčiau, tai nėra kažkuo išskirtinis reiškinys. Be to, meras pagal naują įstatymą turi didesnes galias nei anksčiau.
Tiesa, A. Zuokas jau rinkimų naktį po pirmojo turo lankė kitų partijų rinkimų štabus ir mezgė ryšius, o pirmadienį paskelbė, kad buvusi Liberalų sąjūdžio kandidatė sostinėje Eglė Radvilė sėkmės atveju planuoja jungtis prie jo komandos.
„Mano rezultatai panašūs į 2019 m. Šiandien, be abejonės svarbiausia antrasis turas. Telksiu ir skatinsiu, kad vilniečiai aktyviau dalyvautų antrojo turo rinkimuose, vedame diskusijas su skirtingomis politinėmis organizacijomis ir jų atstovais į Vilniaus miesto merus, kurie nepateko į antrą turą. Per šią rinkimų kampaniją turime gražių kontaktų, bendravimo iš debatų patirties. Tenka maloniai bendrauti su E. Radvile, kuri svarsto galimybę prisijungti prie komandos sėkmės atveju, nes jos patirtis ir žinios su duomenimis yra labai svarbūs“, – kalbėjo A. Zuokas.
Partijos lyderis Artūras Paulauskas atkreipė dėmesį, kad Vilniuje už konservatorių atstovą V. Benkunską balsavo panašiai tiek rinkėjų, kiek ir už partiją, tuo metu A. Zuokas gavo daugiau balsų nei partijos iškeltas sąrašas. Pasak A. Paulausko, tai reiškia, kad A. Zuokas visuomenėje vertinamas nepriklausomai nuo partijos, o V. Benkunską galėjo remti būtent partijos ištikimi rinkėjai ir pritraukti naujų rėmėjų jam gali būti sunkiau.
Visoje Lietuvoje „Laisvė ir teisingumas“ pelnė 5,21 proc. balsų, iškovojo 58 mandatus, skaičiuojant ir Telšius, kur „Laisvė ir teisingumas“ rinkimuose dalyvavo koalicijoje su kitomis partijomis.
Į antrą turą išėjo ir dėl mero posto dar pakovos šios partijos kandidatai Ildefonsas Petkevičius Kelmės rajone, Dalia Štraupaitė – Visagine ir pats A. Zuokas – Vilniuje. O Rimantas Klipčius Švenčionių rajone buvo išrinktas pirmajame ture.
Klaipėdos mieste ši partija pademonstravo tikrai gerą rezultatą su Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu priešakyje. Pats R. Žemaitaitis Klaipėdos mero rinkimuose liko trečias, bet „Laisvė ir teisingumas“ miesto taryboje turės 7 atstovus.
