Kaip rodo tyrimas, tvirtai arba greičiausiai nusiteikę teigiamai dėl vakcinacijos buvo 64 proc. apklaustųjų, tuo metu pasisakančiųjų prieš skiepijimą Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina – 10 proc.
Kone ketvirtadalis apklaustųjų – visiškai neapsisprendę (16 proc.) arba greičiau nusiteikę neigiamai (10 proc.).
Nelinkę skiepytis apklausos dalyviai nurodė, kad nenori skiepytis, nes bijo būti „bandomuoju triušiu“ (26 proc.), „nepasitiki vakcina“ (18 proc.), „nerimauja dėl šalutinio poveikio, kuris gali pasireikšti po vakcinos (16 proc.).
Tvirtai apsisprendę daugiau vyrai, abejoja – moterys
Kaip pasakojo tyrimą atlikusios kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, tarp tvirtai apsisprendusiųjų skiepytis – daugiau vyrų ir aukštą išsilavinimą turinčių asmenų.
„Toje grupėje, kurie greičiau linkę skiepytis, yra daugiau vidutinio ir vyresnio (46–64 m.) amžiaus žmonių. „Nei taip, nei ne“ grupėje dažniau yra jaunimas (18–25 m.), tarp greičiau neapsisprendusiųjų randame mažesnio išsimokslinimo žmones, mažesnių miestų gyventojus. Tarp visiškai nesutinkančių skiepytis pagal demografines grupes pasiskirsto gana tolygiai, kiek daugiau čia yra moterys“, – pristatė jis.
Nusiteikusieji skiepytis pirmiausia įvardijo, kad jie pasitiki mokslininkais, kitais ekspertais, viešai pasisakančiais gydytojais, praktikais. Tuo metu neapsisprendusieji labiau linkę pasitikėti privačiu gydytoju ar pažįstamu, giminėje esančiu mediku.
Viešumoje pasisakančių mokslininkų ar ekspertų komentarai turi įtakos 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.
„Nusiteikę greičiau nesiskiepyti labiau pasitiki pažįstamais medikais, visiškai nusiteikę nesiskiepyti taip pat labiau pasitiki pažįstamais medikais. Dar labai svarbu pažymėti, kad jei linkusieji skiepytis labiau linkę pasitikėti oficialia informacija, transliuojama oficialiais kanalais, tai kuo polinkis skiepytis yra mažesnis, tuo tas tikėjimas yra didesnis socialiniais tinklais“, – kalbėjo I. Zokas.
Nerimą kelia per greitai sukurta vakcina
Jis pridūrė, kad atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso ir apie patį virusą. I. Zoko teigimu, apsisprendusieji skiepytis labiausiai varomi nuostatos, kad tai būdas grįžti į normalų gyvenimą. Tačiau šie žmonės kartu labiausiai nuogąstauja ir dėl to, kad vakcina sukurta per trumpą laiką.
Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.
„Kiti populiarūs teiginiai Lietuvoje – kad už vakcinos reklamos stovi didelių farmacijos kompanijų verslo interesai, kad yra mirusiųjų nuo vakcinos poveikio, taip pat yra gana populiaru manyti, kad geriau susiformuotų vadinamasis masės imunitetas, taigi, kad žmonės persirgtų natūraliai. Taip pat nuogąstaujama, kad vakcina veiks tik tris mėnesius, o toliau vėl reikės persiskiepyti“, – vardijo I. Zokas.
Pranešėjas pridūrė, kad vertinant europiniu mastu, lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai:
„Mūsų nusiteikimas skiepytis yra labiau panašus į Vakarų Europos, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis. Nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, lydi atsargumas, noras palaukti, neskubėti.“
Kelias į įprastą gyvenimą
Kaip aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, vakcinos – tai visų kelias grįžti į anksčiau įprastą gyvenimą.
„Tai mūsų kelias į keliones, šeimos susibūrimus, apsikabinimus, susitikimus, bendravimą, sportavimą ir visą tą laisvę, kuria mėgavomės ir buvome stipriai pripratę. Tik bendras visuomenės susitelkimas ir nusiteikimas vakcinuotis gali padėti mums visiems padėti sugrįžti prie tiek buvusių įprastų gyvenimo realijų. Bet, natūralu žmonėms kyla įvairių baimių, neramumą ir turime visi patikinti dėl vakcinos saugumo, nuraminti, kad tam tikri šalutiniai poveikiai, jei atsiranda, yra normalu“, – pažymėjo ji.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos. Respondentų amžius – 18–75 metai.
663 nauji atvejai
Per praėjusią parą nustatyta 663 COVID-19 atvejai ir 13 mirčių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 243,2.
Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 192 tūkst. 986 COVID-19 atvejis. Šiuo metu serga 8 tūkst. 365 asmenys. Pasveikusiųjų – 178 tūkst. 126.
Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 3145. Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 5414. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 6105.
Lietuvoje, prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso, pirmąja skiepo doze jau paskiepyta 113 tūkst. 208 žmogus. Antrosios skiepo dozės jau sulaukė 63 tūkst. 281 asmuo.
