„Mano galva jis kol kas nėra pakankamas, nors kalbama apie milijardą ir daugiau eurų. Tačiau kažkokia pradžia turi būti padaryta, nes reikia stimulo ir gynybos pramonei, jos pajėgumai plečiami“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.
„Bet Europoje jie dar nėra tokie, kad jie patenkintų ir Ukrainos poreikį, ir, tiesą sakant, visų valstybių poreikį, kaip ir Lietuvos, kuri taip pat siekia įsigyti amunicijos ir savo saugumą stiprinti“, – kalbėjo jis.
Jis pripažino, kad ES skiriamos lėšos yra svarbus indėlis remiant Rusijos agresiją patiriančią Ukrainą, tačiau siekiant paspartinti ginkluotės gamybą, gynybos pramonei reikalingos investicijos, o kartu – ir garantijos, jog ginkluotės poreikis „nebus vienerių metų“.
„Žinoma, niekas tokių garantijų suteikti negali, nes nežino, kaip vystysis situacija. Tačiau žingsniai, kurie daromi, vis dėlto atveria kelią didesniam pramonės įsijungimui į poreikių tenkinimą“, – tikino A. Anušauskas.
ES gynybos ministrai trečiadienį aptarė planus iš savo atsargų artimiausiomis savaitėmis nusiųsti Ukrainai šaudmenų už 1 mlrd. eurų ir teikti bendras paraiškas siekiant nenutrūkstamo tiekimo. Pagal aptariamą planą, šias lėšas numatoma skirti iš bloko bendros Europos taikos priemonės (ETP). Galutinių politinių sprendimų tikimasi artėjančioje Europos Vadovų taryboje kovo mėnesį.
Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.
