Kiek gyventojams teks sumokėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nekilnojamojo turto mokestis pirmajam būstui nuo 450 tūkst. eurų vertės. Kodėl tokios grindys?
A. Butkevičius: Galiu pasakyti, kad šis įstatymas dar nėra priimtas.
Bet jau turime tokį siūlymą svarstymui.
A. Butkevičius: Galiu pasakyti, kad su šio įstatymo projekto rengimu parodėme savo žemą raštingumo lygį. Aš tikrai kalbu kaip valdančiosios daugumos atstovas, bet nedalyvavęs mokesčių reformos įstatymo projekto rengime.
Kodėl taip vertinu? Dėl to, kad šis įstatymas, kuris dabar yra galiojantis, jį reikėjo priimti už pagrindą. Ir praktiškai, jeigu žinome, kad nekilnojamojo turto vertė nuo kitų metų didėja 70 proc., tai galime diskutuoti, kad nuo šiuometinio mokestinio, šiuo metu galiojančio kredito, padauginkime iš tam tikro koeficiento, sužinosime, kokia yra nekilnojamojo turto vertė, ir praktiškai mokestinį kreditą pakelkime tiek procentų, kiek kyla vertė.
2 proc. nuo milijono – tai jau būtų pats didžiausias tarifas čia mano pasiūlymas. Jį sumažinkime iki 1 proc., nes milijono vertės objektas, jeigu reikėtų mokėti 2 proc., tai jau labai didelė suma.
Ir visi mokesčių tarifai, kurie būtų patvirtinti, juos reikėtų perduoti savivaldybėms pačioms reguliuoti dydžius apmokestinant nekilnojamojo turto vertę. Paskutinis pasiūlymas buvo, kad visos pajamos – skirtos gynybos fondui, jos nėra didelės ir gilių problemų nesprendžia – bet susitarkime, kad 50 proc., jeigu labai akcentuojame saugumo dalį, atiduodame tam fondui, o 50 proc. – savivaldybėms, kad atsirastų motyvacija nustatant tarifų dydžius.
Nuėjome iki tokio varianto, kad buvo paruošti devyni projektai. Devintasis projektas buvo pateiktas Vyriausybės posėdyje prieš dvi dienas. Ar tai galima vertinti rimtai? Kodėl suma siekia 450 tūkst. eurų? Tai taip pat kelia klausimų ekonomistams ir tiems, kurie stebi situaciją: kodėl pradžioje buvo kalbama apie 10 tūkst. eurų?
Labai įdomus atvejis, o antram turtui netgi 50 tūkst. vertės turto dalis buvo neapmokestinama. Tai kam mes atstovaujame – turtingiesiems ar paprastesniems? Jeigu imtume tarptautinę praktiką, nereikia būti dideliu išmanėliu.
Paprastai pasakysiu: pasižiūrėkite į Europos Sąjungos nekilnojamojo turto mokesčių taikymą visuomenei, jeigu norite, ir kitų šalių, ir surasite protingą variantą.
Socialdemokratai pasakė, kad apskritai pirmam turtui visiškai netaikytų jokio mokestinio kredito ir neapmokestintų tam tikros dalies vertės, po kurio laiko pasakė: „Ne, to negalima daryti.“ Ir tikriausiai vakare buvo pagalvota ir nustatyta, kad reikia rašyti 450 tūkst. eurų.
Jeigu pagal mano vertinimus ir Registrų centro duomenis, atsižvelgiant į turto vertės augimą ir mokestinio kredito tokio paties principo išsaugojimą, tai būtų buvę apie 300 tūkst. eurų neapmokestinamo kredito, o jeigu visai užbaigti šį klausimą, kad jis būtų socialiai teisingas, dar vienas iš kriterijų yra, tam tikrais koeficientais, taikomais atsižvelgiant į regionuose gaunamas žmonių pajamas.
Nes dabar regionuose vidutinis darbo užmokestis irgi yra skirtingas, lyginant su Vilniumi. Tai yra tam tikra sistema, kurią turėtų pritaikyti susėdusi tam tikra žmonių grupė, be emocijų ir politinių nuostatų.
Gerbiama Indre, kaip jums dabartinis pasiūlymas? Ar jis logiškas, ar, kaip sako kitas pašnekovas, tai buvo tiesiog per naktį sugalvota kaip kompromisas?
I. Genytė-Pikčienė: Man sunku vertinti pačią procedūrą, nes pašnekovas yra arčiau proceso. Aš labiau atsispirčiau nuo to, kodėl apskritai buvo kišamos rankos prie šio nekilnojamojo turto mokesčio ir kodėl buvo prasminga pradėti šią diskusiją.
Vyriausybei teko susidurti su poreikiu, kurį diktavo Europos Komisija. Kaip žinia, Europos Komisijai buvo pažadėta, kad Lietuva reformuos nekilnojamojo turto mokesčio sistemą, padidins apmokestinamąją bazę, ir tik įvykdžiusi tokią reformą gali pretenduoti į reikšmingas atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo sumas.
Tai tas įsispraudimas į kampą lėmė, kad buvo pradėta ši diskusija. Kitas momentas, kodėl nekilnojamojo turto mokestį norėta koreguoti, tai, aišku, gynybos prioritetas ir didesnis fiskalinis šio mokesčio efektas.
Tai reiškia, kad mokestis suneštų daugiau pajamų į biudžetą ir būtų galima daugiau lėšų nukreipti tiek gynybos finansavimo reikmėms, tiek kitoms viešųjų paslaugų finansavimo reikmėms, bet dabar stebint preliminarius paskaičiavimus, kiek šis mokestis, galutinis variantas, suneštų pinigų, panašu, kad jis suneštų mažiau, negu dabar surenkama iš dabartinės mokestinės sistemos.
Ir atitinkamai ta pirmam būstui labai stipriai iškelta kartelė paliestų, tikriausiai, tik porą, trejetą savivaldybių Lietuvoje, tai iš tikrųjų fiskalinis efektas susitraukia. Atitinkamai tokių būstų, kurių vertės viršytų 900 tūkst., nes paprastai būstą turi sutuoktinių pora, ir jiems tada ta kartelė kyla dvigubai, nėra tiek daug Lietuvoje, o bendras fiskalinis efektas būtų mažesnis nei vienas milijonas.
Tai iš pirmo būsto apmokestinimo pajamų į biudžetą būtų surenkama nedaug ir neaišku, kam mes tada apskritai turime šią diskusiją, jeigu nusižengiame visiems pirminiams šio mokesčio korekcijų tikslams.
Dabartinė mokesčių sistema jau bus per aštri ir mokestinė nekilnojamojo turto mokesčio našta bus per sunki gyventojams, nes tarifai kyla pakankamai drastiškai, progresyviai, ir žmonėms mokestinė našta gali labai radikaliai išaugti.
Todėl koreguoti veikiančius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus tikrai reikia, bet, kaip matome, ši diskusija labai nutolo nuo visų pradžioje keltų tikslų. Žiūrėsime, ar apskritai bus pasiektas galutinis rezultatas.
Kokią išvadą galime padaryti? Jeigu turime bent du tikslus – Europos Komisijos įsipareigojimą ir norą surinkti gynybai lėšų – ar bent vienas iš jų būtų įvykdytas?
I. Genytė-Pikčienė: Man būtų labai įdomu stebėti diskusiją su Europos Komisija, pristatant dabar svarstomą nekilnojamojo turto mokesčių projektą.
Tikrai yra daug rizikų, kad įtikinti Europos Komisiją, jog čia yra mokestinės bazės praplėtimas, būtų labai sudėtinga.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pataikūnai kolaborantai korumpuoti. O biudžeto vagys Briuselio lūkesčius patenkina?
