Tiesa, kokiam konkrečiai NT mokesčio projektui Lietuvos gyventojai priešinasi – bent jau kol kas sunku tiksliai atsakyti. Vykstant apklausai valdantieji Seime bei Vyriausybėje nesyk keitė būsimo mokesčio koncepciją.
Nepaisant to, tik 5 proc. respondentų nurodė, kad neturi nuomonės, ar iš tikrųjų būtų gerai, jei socialdemokratų, „aušriečių“ bei demokratų „Vardan Lietuvos“ koalicija įgyvendintų visuotinį NT mokestį. Tuo metu kas dešimtas (10 proc.) šalies gyventojas teigė pritariantis valdžios institucijų koridoriuose daug diskusijų sukėlusiai idėjai.
Tai, kad gyvenamojo būsto apmokestinimas Lietuvos gyventojams yra itin jautrus klausimas – nėra naujiena. Kaip rodo atliktas tyrimas, aštuoni iš dešimties (79 proc.) respondentų nurodė turįs nekilnojamojo turto. Todėl nereikėtų stebėtis, kad ieškodami argumentų, kodėl nederėtų apmokestinti visų NT savininkų, politikai prakalbo apie lietuvio tapatybę, kuri esą neatsiejama nuo nuosavo būsto. Ir nors tokius apibendrinimus objektyviai pamatuoti sunku, atliktas tyrimas rodo, kad NT apmokestinimui nepritaria net tie, kurie neturi nuosavo turto.
Net 73 proc. respondentų, apklausoje nurodę, kad neturi sau priklausančio NT, tvirtino, jog prieštarautų aptariamo mokesčio visuotinumui. Taip pat 15 proc. gyvenamo būsto neturinčių tyrimo dalyvių teigė, kad matytų poreikį visuotinai apmokestinti būstų savininkus.
Savo ruožtu skeptišką nuomonę dėl tokio mokesčio išsakė 83 proc. apklaustųjų, kurie turi NT. Dar 9 proc. būstą turinčiųjų teigė, kad visuotinio apmokestinimo reikėtų.
Sociologė sako, kad sprendimai dėl NT turės politinių pasekmių: labiausiai nudegti gali „Nemuno aušra“
Aiškindama gyventojų skeptišką poziciją dėl visuotinio NT mokesčio, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė nesistebi.
„Lietuva yra savininkų visuomenė, todėl natūralu, kad tokia statistika“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Tačiau, pasak jos, ne tik susiklosčiusi tradicija būtinai turėti nuosavą būstą yra tokio ryškaus pasipriešinimo NT mokesčiui priežastis. Pasak jos, tam nemažai įtakos turi ir chaotiška valdančiųjų komunikacija.
„Jau nebesuskaičiuosi, kiek kartų keistas projektas. Dabar net sunku suprasti, kiek ir už ką reikės mokėti. Komunikacija tokia, kad iki šios dienos nėra aišku, koks tas mokestis bus – daug kas jo tiesiog nesupranta“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ direktorė.
„Kuo neaiškiau, tuo sunkiau vertinti, tuo didesnis nepasitikėjimas. Jei, pavyzdžiui, koks daiktas tau nepatinka, tačiau tau aišku, kas tai yra, tai bent gali pasižiūrėti, kaip su tuo gyventi. Bet dabar dėl NT mokesčio – neaišku. Aišku tik tai, kad kažkas bus, bet neaišku kas“, – analizuodama visuomenėje vyraujančias nuotaikas kalbėjo sociologė.
Jos teigimu, gyventojams neaiški ir atgrasi iniciatyva dėl NT mokesčio gali turėti pasekmių valdantiesiems. Pirmiausia, pripažino R. Ališauskienė, nudegti gali Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ – valdančiajai daugumai priklausanti ir įvedamus naujus mokesčius palaikanti partija gali likti nesuprasta savų rinkėjų. Negelbės, tęsė ji, ir R. Žemaitaičio gudravimas, bandant apsimesti, jog Seime „aušriečiai“ dirba opozicinį darbą.
„Juk jis prieš rinkimus ir paskui išrinktas aiškiau komunikavo, kad priešinsis, tačiau dabar tarsi pakeitė poziciją. Jo rinkėjui tai nepatinka. Rinkėjas gali manyti, kad „Nemuno aušra“ nesilaiko rinkiminių pažadų. Tai gali turėti pasekmių“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Vienintelis klausimas – jei jie nusivils, ar dėl to jie iš viso nieko nebesirinks, ar bandys susirasti kažką kito“, – apibendrino R. Ališauskienė.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį paskutinį kartą balsuos, ar nuo kitų metų įvesti naujo formato NT mokestį, nustatyti tris progresyvesnius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Iš pradžių Vyriausybė siūlė pirmąjį būstą apmokestinti žemiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, galutinį sprendimą paliekant savivaldybėms, joms leidžiant nustatyti tarifus intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Parlamente svarstant šiuos pakeitimus, visuomenėje kilo pasipiktinimas, organizuoti du mitingai, o šiuo metu renkami parašai įstatymo pataisai, kad visas gyvenamasis būstas ir sodų paskirties statiniai būtų neapmokestinami.
Dėl kilusio pasipriešinimo koalicinei tarybai atsitraukus nuo siūlymo imti mokestį už pirmąjį gyventojų būstą, Seimas po svarstymo pirmadienį pritarė siūlymui savivaldybėms jį leisti apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų „grindų“ ir Vyriausybės pasiūlytame tarifų intervale.
Viso ne pagrindinio būsto vertes siūloma sumuoti ir apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų „grindų“ vienam asmeniui, taikyti tarifus nuo 0,2 iki 2 proc.
2025 metų gegužės 23 – birželio 5 dienomis atlikto tyrimo metu apklausti 1022 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 108 atrankos taškuose. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
