Pasak Jolantos, bene visos žolelės turi naudingų organizmui medžiagų. Ji tikino, kad kiekviena iš jų yra tarsi skirtingų vitaminų bomba.
„Visos jos geros imuninei sistemai. O kiekviena iš jų atskirai turi tam tikrą savo turto kraitelę“, – kalbėjo ji.
Taisyklingas žolelių rinkimas ir vartojimas
Visų pirma, Jolanta akcentavo, kad svarbu žoleles rinkti ir dėti į tokią talpą, kurioje galėtų cirkuliuoti oras. Taip pat ji pridėjo, kiek laiko galima tokias žoleles vartoti,
„Dabar labai palankus metas prisirinkti šviežių valgymui žolelių. Tačiau svarbu žinoti, kaip jas taisyklingai surinkti.
Jeigu mes norime jas džiovinti, tai reiktų žoleles dėti į tokią talpą, kuri „kvėpuoja“ – drobinį maišelį.
Bet jeigu norime prisirinkti žolelių valgymui, tai reikėtų pasiimti plastikinį maišelį, į jį dėti šviežias žoleles ir padaryti tarsi tokią pūslę, balioną, t. y., įleisti šiek tiek oro į maišelį.
Tada jį reiktų užrišti, kad tos žolelės būtų tarsi „oro pūslėje“. O šaldytuve tas žoleles galima laikyti iki savaitės laiko.
Tai žmonės, kurie turi laiko tik savaitgaliais, drąsiai gali jų prisirinkti ateinančiai savaitei. Vienos išvykos pakaks pagardams susirinkti“, – pasakojo moteris.
Kiaulpienė
Viena iš geriausiai atpažįstamų žolelių – kiaulpienė. Ji ne tik žavi aplinkinius savo ryškia geltona spalva, bet ir yra labai naudinga.
„Kiaulpienė labai turi daug vitaminų ir mineralų. Ji organizmą valo išvarydama iš jo šlapimą, tai vakare nereikėtų daug jų arbatų gerti.
Dar savyje ji turi labai daug kalio, tai įprastai tie šlapimą valantys vaistai išplauna kalį, o kiaulpienė jį atstato.
Jeigu norite prisirinkti pienių lapelių, tai turiu triuką, kaip padaryti juos nekarčiais. Patarimas tinka tiems, kurie turi savo pievelę. Tai galima pienę uždengti kibiru ar dubeniu, kad nepraeitų šviesa.
Tada pienės auga blankios, nežalios ir nekarčios. Tie lapeliai nebebus kartūs.
Bet reikia žinoti, kad tas kartumynas yra šokoladas kepenims ir visai organizmo imunitetinei sistemai. Tai kartumynas irgi yra gerai“, – pasakojo ji.
Saulutė
Dar viena žolelė, kuri verta dėmesio, – saulutė. Tai nedidėlės gėlytės baltais lapeliais.
„Saulutės labai tinka organizmo valymui, kvėpavimo takams. Iš jų galima pasidaryti veido prausimo vandenį, tai irgi nuo visokių veido bėdų tinkama.
Jų žiedelius galima valgyti, skinti juos, dėti į burną ir valgyti, darytis iš jų arbatėlę, dėti jas į salotas. Žinoma, šias gėleles, kaip ir visas kitas, reikia rinkti švarias“, – perspėjo Jolanta.
Ji pridėjo, kad saulučių pumpurus taip pat galima skinti:
„Galima juos pamarinuoti, pasitroškinti arba šiaip sau kramtyti. Jie nebus kartūs.“
Žliūgė
Taip pat žolininkė paminėjo žliūges. Jos yra iš gvazdikinių šeimos augalų genties ir talpina savyje labai daug populiaraus vitamino.
„Žliūgė, pavyzdžiui, daržo piktžolė, turi vitamino C daugiau nei citrina. Ji gali duoti visą žmogaus norimą, reikalingą vitaminų kiekį, kad nereikėtų jokių papildų imti.
Tad nereikėtų šios piktžolės nuvertinti, ji taip pat labai vertinga“, – tikino žolininkė.
Garšva
Jeigu darže aptiksite garšvą – neišraukite jos. Nors ji, kaip ir žliūgė, dažnai sodininkų apibūdinama kaip piktžolė, tačiau ji itin naudinga organizmo valymui.
„Dar labai skanūs švieži garšvos lapeliai. Sodininkai dažnai jų nemėgsta, bet, kaip sakoma, dabar nėra piktžolių, yra laukinės žolelės šalia kultūrinių.
Ji labai naudinga organizmo valymui ir šiaip yra visai skani, ypač tokia, kai lapeliai ne visai išsiskleidę. Ji turi riešuto skonį“, – pasakojo ji.
Dilgėlė
Kas nėra girdėjęs apie dilgėlių sriubą? Šią namuose ragina pasigaminti ir žolininkė Jolanta. Ji akcentavo, kad ypač dabar rinkti dilgėles labai palankus metas.
„Labai naudingi dilgėlių lapeliai. Juos galima panaudoti dilgėlių sriubai.
Taip pat galima rinkti ne tik lapelius. Visų pirma, pradeda augti dilgėlių ūgliukai. Tai aš imu visą antžeminę dalį ir taip prirenku kokius 900 gramų dviejų žmonių sriubai.
Jeigu jas renkame plastikiniame maišelyje su oro pūsle, tai galime gaminti savaitę laiko“, – paaiškino Jolanta.
Ji pridėjo, kad dilgėlės jau nuo senų laikų žinomos, kaip viena iš pagrindinių vaistažolių medicinoje.