Tai – jau ne pirmas kartas, kai Petras liko neabejingas sudėtingoje situacijoje, o jo darbai nelieka nepastebėti. Nors pats sako, kad kiekvienas turėtų padėti kitam, kuo tik gali, ko gero, ne kiekvienas drįstų šokti ant geležinkelio bėgių, kad išgelbėtų nepažįstamą žmogų.
Paprastas žmogus iš Vievio
Kaip save pristato pats Petras – jis paprastas žmogus iš Vievio, po truputį kuriantis savo namus. Neskaičiuoja jis nei jėgų, nei laiko, nori tik susikurti jaukų kampelį, o planų jo galvoje sukasi šimtai. Turi jis nedidelį žemės sklypą, kuriame ne tik namai, tačiau ir savomis rankomis iškastas tvenkinys, vasarą stulbinantis žydinčiais lelijų žiedais.
„Esu paprastas žmogus iš Vievio, na, tvarkausi namus po truputį, kiek leidžia išgalės. Šiaip aš mėgstu dirbti, krapštytis, pas mane išeiginių nėra. Mano išeiginė yra naktis. Auginu lelijas, turiu apie 30 rūšių lelijų <...>, kai pražysta – gražu ir širdžiai miela. Man patinka Lietuva su savo istorija, Lietuvos gamta, mūsų kraštas“, – apie savo kasdienybę pasakojo jis.
Rodos, gyvena jis ramų gyvenimą, tik įprastu jį pavadinti būtų sunku. Štai, prieš keletą metų, pamatęs kaimyno garažo vartus krapštančius vagis, Petras pats pagavo jau bėgančius ilgapirščius, juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą.
Praėjusių metų lapkritį P. Matižonokas dar kartą įrodė, kad neliekant abejingu galima išvengti didelės nelaimės. Tąkart, važiuodamas namo, jis sako pamatęs neįprastai ilgą automobilių spūstį prie geležinkelio pervažos.
„Pamačiau didelį kamštį mašinų, privažiavęs arčiau pastebėjau, kad stovi sunkvežimis, taip sakant, fūra. Man pasirodė keista, kad ji stovi, jos galinė dalis ant bėgių, per vidurį bėgių galas buvo pačios priekabos“, – lemtingąją dieną prisimena jis.
Šoko stabdyti traukinio
Net ir matydami, kad vilkiko vairuotojas pateko į bėdą, niekas padėti neskubėjo – ramiai važiavo pro šalį, tačiau Petras negalėjo toliau važiuoti savo keliais nepasiteiravęs, galbūt gali kuo padėti:
„Visi važiavo pro šalį ir niekas nestojo. Pravažiavau sankryžą, sustojau, kad niekam netrukdyčiau, pribėgau prie jo ir paklausiau, kas atsitiko. Pasakė, kad užsiblokavo priekabos stabdžiai ir negali pajudinti priekabos, negali patraukti jos.“
Nieko nelaukęs vyras griebė telefoną ir ėmė skambinti pagalbos telefonu, nes vilkikas iš vietos taip ir nepajudėjo. Tačiau laukti pagalbos nebebuvo kada – signalas pranešė, jog atvažiuoja traukinys.
„Bandant atblokuot tuos stabdžius užsidegė šviesoforo signalas, supratau, kad atvažiuoja traukinys. Pasiėmiau telefoną, įsijungiau žibintą, išėjau ant bėgių ties fūros galu ir pradėjau mojuoti. Stovėjau iki to momento, kai supratau, kad jau reikia pasitraukti, nes jau mintis buvo, kad nesustos traukinys“, – pasakojo Vievyje įsikūręs P. Matižonokas.
Mašinistas, pamatęs ant bėgių stovintį Petrą, pradėjo signalizuoti. Tuo pačiu pradėjo ir stabdyti, tačiau galvoje jau sukosi mintis, kad viskas – sustoti traukinys nespės. „Mašinistas pastebėjo ir pradėjo stabdyti, signalinti ir sustojo. Sustojo jau netoli“, – pridūrė jis.
Pasielgė pilietiškai
Paklaustas, ar nebuvo baisu taip drąsiai lipti ant geležinkelio bėgių ir mojuoti mašinistui telefono žibintuvėliu, vyras atviras – tokiose situacijose baimei vietos nelieka.
„Kas link baimės tai, žinot, kai ateina tokia situacija, tu tiesiog nelabai galvoji apie tas baimes. Bandai suprasti ir sutvarkyti, išvairuoti situaciją ir nesvarbu, kiek tau pastangų tai kainuoja“, – kaip pavyko tvarkytis su emocijomis pasakojo pašnekovas.
O ir kiekviena akimirka, kai nelaimė visai arti, yra lemtinga – jei ne Petro pilietiškumas ir neabejingumas, nežinia, kaip visa tai būtų pasibaigę. Tačiau nepaprastai drąsus poelgis išgelbėjo nepažįstamo ir visiškai svetimo vilkiko vairuotojo gyvybę, padėjo išsaugoti traukinį ir išvengti ekologinės katastrofos.
Toks drąsus vyro poelgis neliko nepastebėtas, tačiau pats jis sako nesijaučiantis įvykdęs žygdarbį ar padaręs kažką herojiško, veikiau, pasielgė pilietiškai. Kaip pats sako, kiekvienas turėtų tokiose situacijose padaryti viską, kas jų galioje. „Čia nėra žygdarbis, čia galbūt eilinis pilietiškas poelgis, kurį, manau, visi turėtų atlikti“, – įsitikinęs jis.