Šiuo metu vieni archeologai Anykščių dvarvietėje jau baigė darbus, o kiti – dar tik įpusėjo. Čia planuojama galima užsienio menininkų rezidencija ir takas, sujungsiantis Anykščių menų inkubatorių (buvusį dvaro pastatą) su miestiečių pamėgtu Šventosios upės taku per miestą.
Atrado Jogailos laikų monetą
Archeologo G. Zabielos teigimu, ištyrus ilgą perkasą nesuardytame sluoksnyje rastos maždaug VIII a. gyvenvietės liekanos (grublėtosios keramikos šukių), tačiau, kad čia žmonės gyveno nuo seniausių laikų buvo žinoma ir iš ankstesnių kasinėjimų.
Įdomiausi radiniai archeologų laukė atvėrus suardytus sluoksnius, vienas vertingiausių iš jų – XIV a. pab. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos ankstyvoji moneta (1387–1388 m.).
Pradėjus kasinėti būsimo tako iki Šventosios upės vietą kita archeologų komanda, vadovaujama Dovilo Petrulio, taip pat rado XIV a. pab. artefaktų, kurie liudija, kad tuo metu prie Anykštos upelio jau kūrėsi naujoji gyvenvietė, iš kurios išaugo ir šiandienos Anykščiai.
Archeologas D. Petrulis teigia, kad tai liudija rastos, XIV a. pab. priskiriamos keramikos šukės. Dar vienas įdomus radinys – žirgo palaikai. Taip pat surasta daug XVI–XVIII a. monetų, ornamentuotų koklių, kas rodo, kad kadais čia virė gyvenimas.
Istoriko T. Baranausko teigimu, „panašių radinių yra užfiksuota ir kasinėjant Šeimyniškėlių piliakalnį, o rašytinės žinios apie buvusį Anykščių dvarą mus pasiekia tik iš XV a. vidurio, ir daugiau paminėjimų atsiranda XVI a.“.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valda ir čia buvęs dvaras minimi jau 1442 m., kai čia lankėsi Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis. Iki šiol archeologiniuose tyrinėjimuose nebuvo rasta to, kas užfiksuota dabar – radiniai liudija, kad dvarvietė šioje teritorijoje formavosi jau XIV pab., nors tuo metu dar tebebuvo gyvenama vos už kelių kilometrų stovėjusioje pilyje ant Šeimyniškėlių piliakalnio.
Svarbi Anykščių istorijai
„Anykščių menų inkubatoriaus“ pranešime spaudai rašoma, kad pirmosios Jogailos monetos , kokią aptiko archeologas G. Zabiela – pakankamai retas radinys ir Lietuvoje. Tai leidžia daryti prielaidas, kad dvarvietėje XIV a. pab. formavosi neįtvirtinta rezidencija, o čia pradėję keltis gyventojai – iš Šeimyniškėlių pilies. „Radiniai leis maždaug 50-mt metų paankstinti Anykščių istoriją,“ – sako archeologas G. Zabiela.
Archeologiniai radiniai rodo, kad pirmieji gyventojai, palikę buities pėdsakų, Anykščių apylinkėse gyveno nuo 9000 m. pr. m. e. Anykščiai, kaip gyvenvietė, pirmą kartą paminėti 1442 m. lapkričio 7 d. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio suteikties rašto, kuriuo dovanojami Pienionių valsčiaus valstiečiai, išdavimo vieta.
Anykščiai tampa menininkų traukos centru
Buvusio Anykščių dvaro teritorijoje įsikūręs Anykščių menų inkubatorius šiandien daug dėmesio skiria istorijos tyrinėjimams. Anykščių rajono savivaldybės užsakymu atliekami archeologiniai tyrinėjimai svarbūs planuojant Anykščių menų inkubatoriaus plėtrą. Čia ketinama įrengti naujas dirbtuves menininkams, užsienio kūrėjams pastatyti laikinuosius gyvenamuosius būstus.
„Kasmet į Anykščius atvyksta gyventi ir kurti vis daugiau menininkų. Daugelis jų tampa ir Anykščių menų inkubatoriaus rezidentai“, – sako įstaigos vadovė Daiva Perevičienė. „Mūsų tikslas – šią vietą paversti ir geidžiama pasaulio menininkų kūrybos vieta, tačiau turime tam sudaryti sąlygas, įrengti patalpas, kur mėnesiui ar pusmečiui atvykę menininkai galėtų ir gyventi“.
Anykščių menų inkubatoriuje ateityje bus pristatoma ir miesto pradžios istorija. „Čia, Anykštos ir Šventosios upių santakoje, yra tikroji Anykščių pradžia. Archeologiniuose tyrinėjimuose rasta tokių dalykų, kuriuos pamatę nustebo ir Valdovų rūmų muziejaus specialistai,“ – sako D. Perevičienė.
„Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Nacionaliniu muziejumi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais ir bendrausime su šios institucijos mokslininkais, restauratoriais, kai rengsime Anykščių istorijos ekspoziciją.
