Kai pirmą kartą Ugnę ištiko panikos priepuolis, merginą iš troleibuso išnešė du jos pažįstami. Tą kartą jauna mergina pradėjo stuksenti į duris ir prašyti, jog ją išleistų.
„Man trūko oro, nutirpo visos rankos ir kojos. Kai mane išnešė du pažįstami, jie man iškvietė taksi. Kol važiavome iki ligoninės, man pradėjo tirpti ir veidas su galva. Ėmiau visiems rašyti atsisveikinimo žinutes, sakiau, kad manęs tikrai niekas neišgelbės. Tas jausmas tęsėsi apie porą valandų“, – sako ji.
Į medikus kreipėsi ne iš karto
Ugnė prisipažįsta, kad atvažiavus į ligoninę, ji niekaip neišdrįso peržengti jos slenksčio duris. Mat tada ji buvo dar nepilnametė, baiminosi, kad ja niekas nepatikės.
„Jaučiau baimę, vaikščiojau ratais aplink ligoninę, prašiau, kad ant manęs piltų vandenį, nes trūko oro ir taip stipriai svaigo galva“, – lemtingas akimirkas prisimena aštuoniolikmetė.
Grįžusi namo, kitas dvi savaites Ugnė praleido namuose, nes bijojo, kad tokia būsena gali pasikartoti. Apie savo simptomus paieškojusi informacijos internete, mergina pastebėjo, kad jai viskas atitinka ir greičiausiai ją buvo ištikęs panikos priepuolis.
Pašnekovė pasakoja, kad ji nedelsiant kreipėsi į specialistus, kurie patvirtino diagnozę. Merginai buvo paskirti vaistai ir psichoterapija. Dabar Ugnė jau žino, kad troleibuse ją buvo ištikęs pirmasis panikos priepuolis, kuris, pasak jos, buvo stipriausias ir baisiausias iš visų.
Priežastys slepiasi vaikystėje
Tą kartą panikos priepuolis truko apie valandą, dabar jų trukmė apsiriboja 10 – 15 minučių. Iki kol mergina nebuvo kreipusis pagalbos, tokie priepuoliai ją vargindavo bent du kartus per savaitę, o dabar pasitaiko kas porą mėnesių.
„Man labai padeda vaistai ir dinaminė psichoterapija. Jos metu mes nagrinėjame vaikystėje įvykusius įvykius, bandome prisiminti juos kartu su specialiste, kalbamės, mokomės kaip priepuolius suprasti ir išgyventi“, – sako ji.
Ugnė pasakoja, kad panikos priepuoliai dažniausiai atsiranda dėl vaikystėje patirtų neišgyventų jausmų, užslėptų emocijų. Net ir dabar, peržvelgusi savo vaikystę, Ugnė iš tiesų sutinka, kad tada buvo labai daug neparodytų jausmų ir išgyvenimų.
Vis dar susiduria su stereotipais
Paklausus, ar panikos priepuolius kenčiantys žmonės vis dar susiduria su stereotipais iš aplinkinių žmonių, Ugnė pripažįsta, kad iš pradžių ja netikėjo nei tėvai, nei draugai. Tačiau tik realiai susidūrę su tuo, jie suprato, ką tai reiškia.
Pasak pašnekovės, yra labai svarbu suprasti, ką išgyvena panikos priepuolį patiriantis žmogus.
„Mane labai paveikia, kai aplinkiniai žmonės išsigąsta, to nereiktų daryti, nes tada baimė dar labiau padidėja. Geriau stengtis nukreipti temą, nereaguoti ir palaukti, kol priepuolis praeis.
Pati aš panikos priepuolių metu stengiuosi nukreipti mintis, laukiu, kol praeis minutės, pasileidžiu muziką ir stengiuosi medituoti“, – atskleidžia mergina.
Nėra gyvybei pavojinga situacija
Panikos atakos – tai dažnas šių dienų sutrikimas apie kurį žmonės nėra linkę kalbėti garsiai. Psichiatras Martynas Marcinkevičius pabrėžia, kad panikos atakos būdingos jauniems ir sėkmingiems žmonėms.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius išskiria, kad panikos atakos – tai netikėtas, labai ūmus didžiulis nerimas, kuris dažniausiai yra lydymas įvairių somatinių simptomų: širdies mušimas, dūsimas bei didžiulė baimė.
„Labai dažnai panikos atakos kyla nepavojingose situacijose, tai nėra susiję su tikrai gyvybei pavojinga situacija. Labai dažnai būtent panikos atakos kyla atsipalaidavimo, ramybės būsenoje, todėl pirmus kartus jos būna netikėtos. Žmonės nesupranta, kad tai yra nerimas“, – sako psichiatras.
Kamuoja jaunus ir sėkmingus žmones
Specialisto paklausus, kokios priežastys lemia tokias panikos atakas, jis tikina, kad vertėtų išskirti du labai svarbius aspektus.
„Pirmiausia, tai yra pati asmenybė. Šiuo atveju, būtent panikos atakos būdingos jauniems ir dažniausiai labai sėkmingiems žmonėms, perfekcionistams, kurie daug nori ir gyvenime stengiasi viską atlikti tvarkingai. Tai būtent tie žmonės, kurie linkę daug dirbti ir nekreipti dėmesio į savo emocijas, vaizduoti, kad jiems viskas gerai“.
Daugiau apie panikos atakas, kaip elgtis jų metu ir kokiais būdais galima jų išvengti, žiūrėkite vaizdo įraše:
