Paniko priepoliai yra žodžiais neapsakomi,kad galėtum žmogu suprast reik paciam pajaust,prieš kelis metus panbuvo pirmasis priepolis-pasireiškė nežmoniška baimė,žemė slysta iš po koju,nebeturi jėgu,nebejauti savo pacios kūno,širdis plazda kaip paukštelis...nori kažkur bėgt bet nelabai gali...šitas košmaras kartojosi vis dažniau kol daktarai itikino kad man depresija ir būtinai reikia gyditis nes kitaip galiu išprotėt arba sau gala pasidaryt...šiai dienai dar tebesigydau bet priepoliai praėjo...

Kazka panasaus ir as emiau jausti pries keleta metu-aukscio baime....Pirmakart pasireiske ant tilto atvirais sonais.Tiesiog nustoji kvepuoti, lygtai kas grandine kakla uzverztu.Bet pakanka pasitraukti is "pavojingos "vietos ir viskas praeina

Grazi mergina