JEI PUOŠIAME SU PUOKŠTĖMIS, KĄ RINKTIS:
Puokštės su gyvom gėlėm:
Paprasčiausia – padėti puokštę ar nupirktą vazoną su chrizantemomis. Dabartiniai užsitęsę sausi orai leidžia užsimiršti, tačiau netruks atsirasti lietaus, šlapdribos, stipresnių šalčių, sniego. Gyvas chrizantemos žiedas yra labai gražus akcentas, tačiau visai neekologiškas sprendimas.
Po gero mėnesio žiedai galiausiai nušals, liks styroti tik stiebeliai, ir puokštę su chrizantemomis arba visą chrizantemų vazoną teks išmesti. Jei negalėsite nuvykti į kapines metų pabaigoje, vaizdas bus netvarkingas iki pat pavasario.
Puokštės su dirbtinėm gėlėm:
Dirbtinės gėlės dabar būna sukuriamos tokios, kad atrodo išties kaip tikros ir išlieka gražios ilgai. Jos brangesnės nei gyvos gėlės. Bet kita vertus, tada apie ekologiją išvis nėra ką kalbėti. Būtent kapuose akivaizdi sandūra su gyvenimo ratu, ten susimąstoma apie gyvybės kelią, ten sprogsta pumpurai, o žiemą medžiai ilsisi. Todėl ir augalai turėtų neprarasti cikliškumo, jie turi būti natūralūs.
Puokštės su džiovintom gėlėm ir spygliuočių šakelėmis
Kai kapo puošyboje dominuoja akmenys ar kitokios plokštės, puokštę pabandykite sukurti patys. Panaudokite kelias eglės ar tujų šakeles, kaštonus (dabar tikrai jų rasite prikritusių), šermukšnių žiedus, susukite įdomias žieves, spalvotus lapus. Šalia uždekite žvakelę – štai ir pagerbtas kapas Vėlinėms.
Jei neturite galimybių, pirkite jau pagamintą puokštę, dekoruotą natūraliomis džiovintomis gėlėmis: sausučiais, karpytalapiu kermėku, muiline guboja, įvairiomis smilgomis. Tokios puokštės puikiai atrodys ir pavasarį, kai atvažiuosite po ilgo žiemos periodo.
KĄ SODINTI, KAD GRAŽU BŪTŲ ILGAI
Estetiškas ir ekologiškas sprendimas – auginti medžius, krūmus, daugiametes gėles. Kapų tvarkymas tuomet dar paprastesnis, galite išsiversti be didelių puokščių, be vienmečių, keičiamų kas sezoną.
Nereikia bijoti medžių, anksčiau lietuviškoji tradicija medžius kapinėse laikė simboliniais, kaip vėlių kelią aukštyn į dangų. Dabar naujose kapinėse dažnai medžių dar nėra, todėl augalai kenčia vasaros sausras. Tai žymiai didesnė problema negu byrantys spygliai ar rudenį krintantys lapai. Po medžiais pasodinkite kiliminių augalų, kuriems vienas kitas spyglys ar šapelis pasitarnaus kaip mulčias.
Krūmai taip pat yra geras sprendimas. Kompaktiški krūmeliai gali žydėti, gali turėti spalvotus lapus, o tuo pačiu gali būti visai nereiklūs. Pavyzdžiui, įvairiausių veislių lanksvos. Jos puikiai pakenčia formavimą, todėl galite auginti net ramybe alsuojančius apvalius krūmus.
Visą sezoną spalvotas išlieka raugerškis. Jis taip pat pakenčia formavimą, tinka ir žemai gyvatvorei auginti. Raugerškių lapeliai gali būti ne tik žali, bet ir tamsiai purpurinės, sodriai žalios spalvos. O būtent šiuo metu jie sunokinę uogytes, kurios gali būti gražus akcentas per kiekvienas Vėlines.
Uogytėmis pasipuošia ir kaulenis – iš jo gali būti formuojamos ne tik gyvatvorės. Besidriekiančios formos gali padengti gana nemažą plotą.
KĄ SODINTI, KAD GRAŽU BŪTŲ DABAR
Spalvoti lapai pasiteisina kapuose – vietoj kasmet keičiamo vienmečių gėlių margumyno galima auginti mažiau priežiūros reikalaujančius augalus, kurie gražūs ištisus metus.
Net ir dabar, spalį ar lapkritį. Daugiametės gėlės kapams gali būti gera išeitis, ypač jei jos ir oer Vėlines atrodo gerai. Pavyzdžiui, alūnės (lot. Heuchera) stebina veislių gausa – tiek daug skirtingų lapų atspalvių. Nuo rusvos plytų spalvos iki švelniai gelsvų ir sodriai purpurinių. Įdomu tai, kad alūnių lapai nenunyksta žiemą, tad ir sausio mėnesį, nutirpus sniegui, spalvoti alūnių lapai gražiai atrodo.
Dar vienas augalas, gražus ir vėlų rudenį, ir žiemą – fortūno ožekšnis. Pasirinkite visžalį, besidriekiantį, pavyzdžiui, baltai žaliais lapeliais ‚Emerald Gaiety‘ arba geltonai žaliais ‚Emerald Gold‘. Suaugęs į tankų kilimą, jis gražiai atrodys ištisus metus, o nukritęs šapelis nesimatys, nes tarsi išnyks tarp lapų margumo. Per Vėlines, nesvarbu koks oras, ožekšnis bus ne sušalęs ir pajuodęs, o žalias ir gaivus.
Žiedai rudenį – nebūtinai tik iš šiltnamiuose augintų gėlių. Kad ir rudeninis astras – pasodinkite jų kapuose, ir kiekvienais metais per Vėlines neabejotinai turėsite žydinčių gėlių kapuose. Tikrai yra nereiklių astrų veislių, galite pasirinkti ir įprastus aukštus, ir ne tiek dažnai matomus žemesnio aukščio kerus. Žiedų įvairovė – nuo smulkių šviesių, atrodančių kaip debesėlis, iki rašalo mėlynumo ryškių žiedų.
KĄ SODINTI, KAD GRAŽU BŪTŲ PAVASARĮ
Kad pavasarį nereikėtų vėl iš naujo galvoti, kokias vienmetes pasisodinti, jau dabar pasirūpinkite būsimu vaizdu. Svogūninėms gėlėms – pats metas. Snieguoles, scyles, tulpes galima sodinti jau rugsėjo antroje pusėje, tačiau ir dabar dar galite suspėti.
Tulpių ar kitų svogūninių gėlių aukščius ir spalvas suderinkite, nekurkite didelio margumyno. Modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė Lina Puodžiūtė teigia, kad aukščių ir spalvų nesuderinimas yra viena iš dažniausių kapų tvarkymo klaidų. Klasikiniu atveju, aukštesnius augalus sodinkite toliau, žemesnius – arčiau. Pasirinkite vieną pagrindinę spalvą, arba dviejų derinį, stenkitės nepadauginti spalvų įvairovės, kad kapuose vyrautų ramybė ir harmonija.
Gyvatvorės kapams suteikia gražią struktūrą, aiškų rėmą, tad žemos gyvatvorės kapuose visada atrodo gerai. Dabar, kai augalai perėjo į poilsio stadiją, galima paformuoti gyvatvorę, o pavasarį ji galės pabusti iš žiemos miego jau tvarkinga, gražios formos.
Šaltinis: Geltonas karutis
