Profesionaliam imtynininkui Cameronui Wellingtonui (19) iš Birmingemo, Didžiosios Britanijos, COVID–19 buvo diagnozuota praėjusį antradienį.
Trečiadienio vakarą jo mama Jane jį skubiai išvežė į ligoninę, nes vaikinui vis sunkiau darėsi kvėpuoti. Sūnų ji paliko prie ligoninės priimamojo durų ir pažadėjo jį pasiimti, kai tik bus įvertinta jo būklė, rašoma dailymailc.co.uk.
Tačiau po valandos šešių vaikų mama sulaukė medikų skambučio – jos sūnaus deguonies lygis kraujyje buvo labai nukritęs, medikai prognozavo, kad jis išgyvens vos valandą. Vaikinas buvo prijungtas prie dializės aparato ir paguldytas į intensyvios terapijos skyrių, kur bandė kovoti už savo gyvybę. Medikai operavo jam plaučius ir tuomet jis buvo skubiai perkeltas į kitą ligoninę Lesteryje, kur jam buvo galima teikti specialią pagalbą.
Ten chirurgai operavo jam širdį, bet netrukus po to Cameronas mirė, nuo teigiamo koronaviruso testo rezultato praėjus mažiau nei dviems paroms. Sukrėsti jo tėvai Jane ir Normanas tuo metu buvo su juo.
Profesionalus imtynininkas Cameronas, treniruotis pradėjęs jau nuo mažumės, palieka jo gedinčius brolius ir seses Rebeccą, Ryaną, Loganą, Lucy ir Mia. Vaikino šeimos nariai sako, kad jį pažinojo ir mylėjo daugelis žmonių. Cameronas buvo ne tik aistringas imtynininkas, bet ir talentingas menininkas. Tėvų teigimu, jo laukė nuostabi karjera. Dabar jie žmones ragina į koronavirusą žiūrėti rimtai.
Gedinti mama „BirminghamLive“ sakė: „Visa ši situacija mums buvo milžiniškas šokas. Cameronas turėjo viršsvorio, bet jis buvo sportiškas ir sveikas. Mano vyrui praėjusį pirmadienį buvo diagnozuotas koronavirusas. Tiek man, tiek Cameronui pasireiškė simptomai, ir kitą dieną padaryti mūsų testai irgi buvo teigiami. Iš pradžių Cameronas tik kosėjo, bet vėliau jo būklė pablogėjo. Jis pats tvirtino, kad jaučiasi gerai, bet aš mačiau, kaip jis vis labiau blyško. Paskambinau gydytojui, kuris patarė jį nuvežti į ligoninės priimamąjį.
Trečiadienio vakarą taip ir padariau – prie ligoninės durų perdaviau jam raštelį, kurį jis turėjo perduoti medikams, nes tuo metu dėl deguonies trūkumo jis jau nebegalėjo kalbėti. Pasakiau jam, kad greitai pasimatysime, ir tada grįžau namo. Bet po valandos sulaukiau medikų skambučio – Camerono deguonies lygis kraujyje buvo nukritęs iki dešimties procentų. Jam buvo paskirtas papildomas deguonis ir intensyvios terapijos skyriuje dirbtinai sukelta koma.
Medikai sakė, kad jis išgyvens daugiausiai valandą. Bet jam pavyko – jis kovojo su virusu. Tada jie prijungė jį prie dializės aparato, ir deguonies lygis pradėjo kilti. Dėl jauno jo amžiaus jie norėjo padaryti viską, kas įmanoma. Medikai operavo jam plaučius – buvo bandoma išgelbėti jam gyvybę. Tada jis buvo perkeltas į kitą ligoninę Lesteryje, kur jam buvo galima teikti specialią pagalbą.
Ketvirtadienį anksti iš ryto jam buvo atlikta dar viena operacija, šįkart širdies. 9:20 ryte iš ligoninės medikai mums paskambino per "Skype“, parodė Cameroną ekrane ir patarė atvažiuoti į ligoninę. Mums buvo leista įeiti į vidų ir sėdėti šalia jo. Turėjome dėvėti apsauginius kostiumus, kaukes, galvos apdangalus, pirštines ir apsauginius skydelius. Kartu su juo praleidome kelias valandas, o 14:50 jis mirė.“
Jane priduria: „Visa šeima yra sugniuždyta, bet taip pat ir labai juo didžiuojamės. Jis iš visų jėgų kovojo. Prieš karantiną su imtynių komanda jis turėjo važiuoti į Japoniją. Ateityje jo laukė nuostabi karjera, jis taip pat buvo labai talentingas menininkas. Jam sekėsi viskas, ko tik jis imdavosi. Dabar mūsų šeima bando susitaikyti su tuo, kas atsitiko.“
Cameronas mokėsi „Wednesfield“ gimnazijoje ir „Jubilee“ akademijoje Moslyje. Jo tėtis Normanas sako: „Jis buvo gyvybingas, šviesus, laimingas žmogus. Visi jį mėgo. Imtynės buvo didžioji jo aistra. Treniruotis jis pradėjo būdamas 12 ar 13 metų, taigi, jau senokai. Iš jauniausiųjų grupės jis perėjo į vyresniųjų grupę. Tik norėčiau, kad jis ir vėl būtų su mumis.“
