D. Dilys sako, kad parko idėja gimė prieš kiek daugiau nei dešimtmetį. Pirmiausia jis labirintą padarė iš kukurūzų lauko, o vėliau, matydamas, kad tai labai patinka žmonėms, vis suko galvą, kaip šią pramogą būtų galima patobulinti:
„Didžiausia problema buvo ta, kad kukurūzų labirintą turi pradėti sodinti gegužės mėnesį, tada jis auga ir galima atsidaryti tik liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Ir jis galimas tik rugpjūtį, rugsėjį ir šiek tiek spalio mėnesį, tai iš esmės dirbama tik du su puse mėnesio, o beveik 3–4 mėnesius yra auginamas ir formuojami takeliai.
Mačiau, kad tai tikrai įdomi ir kitokia pramoga, o žmonių reakcijos ir nuotaikos išėjus iš labirinto buvo labai geros. Būtent tai ir motyvavo išsaugoti labirintų idėją, tik pratęsti veikimo laiką“.
Parko įkūrėjas neslepia, kad svarstė pačias įvairiausias alternatyvas. Buvo galvojama labirintus daryti iš tujų, suspausto šieno ryšulių ar net medinių sienų. Tačiau šie variantai buvo arba per brangūs, arba reikalaujantys dažno jų keitimo, arba galintys kam nors sukelti klaustrofobiją.
„Kažkaip internete suradau, kad yra sodinamos tvoros iš karklų. O karklai kas yra? Jie greitai auga, nereikalauja daug priežiūros ir suformuoja sieną – tai kaip ir visos tos geros savybės. Taip ir išsivystė, kad po trejų metų kukurūzų labirinto vykdymo veiklos buvo įrengtas labirintų parkas, tik dalis to, kas yra dabar“, – pasakoja D. Dilys.
Labirintų priežiūra užima daug laiko
Ne vienam žmogui kyla klausimas, kaip labirintai iš karklų yra prižiūrimi, kas kiek laiko kerpami. Deividas neslepia, kad daug kam šis medis asocijuojasi su tuo, kad auga bet kur, nereikalauja daug priežiūros, bet realybė kiek kitokia.
„Gavosi toks paradoksas, nes maniškiai karklai yra karklo ir gluosnio hibridas. O kai veislės yra hibridinės, jos pasidaro imlios ligoms, aplinkai, tręšimui, laistymui ir panašiai. Turime ir pastovius purškimus nuo kenkėjų, purškiame ir vitaminais, labai prižiūrime drėgmę, žemės rūgštingumą – darbo su priežiūra yra tikrai daug“, – sako pašnekovas.
Viena iš svarbiausių užduočių – karklų karpymas, kuris reikalauja nemažai laiko ir dėmesio:
„Priklauso nuo vasaros, bet karpoma panašiai kas dvi savaites. Tai daroma su specialia įranga, karpomas viršus ir šonai. Ši priežiūra nėra kasdieninė, bet tas karpymas užtrunka, galvoju, kokias 3–4 dienas, tai per mėnesį iš viso maždaug savaitę kerpam tuos labirintus“.
Parko vadovas pasakoja, kad yra tekę susidurti ir su tam tikromis problemomis, ypač tada, kai dar buvo mažai patirties.
„Sezono sustabdyti nėra tekę, bet buvo vešlumo problemos. Tada buvo labai karšta ir dar nebuvo pakankamai patirties. Purškėme nuo kenkėjų ir dėl to buvo šiek tiek apdeginti lapeliai.
Šiais metais pavasarį iš pradžių kaip ir šilta buvo, o paskui labai atvėso, dėl to pakankamai vėlai sužėlė visi karklai, vėlavo porą savaičių. Jiems tikrai reikia daug priežiūros, nėra viskas taip paprasta, kaip atrodė prieš tai, nors kai kuriems ir iki šiol atrodo, kad karklas reikalauja mažai priežiūros“, – neslepia Deividas.
Susidomėjimas nemažėja
Parko vadovas pasakoja, kad lankytojų skaičius vis labiau auga ir žmonių susidomėjimas nemažėja. Jis skaičiuoja, kad kiekvienais metais čia apsilanko 15–20 procentų daugiau klientų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Latvijos, kitų užsienio šalių:
„Pas mus žmonių daugėja, kiekvienais metais vis augam. Parkas, sakykim, iš tos pirminės labirintų idėjos išaugo į patį pramogų parką, mes turime ne tik 3 karklų labirintus, bet ir virvučių, veidrodžių, energetinį labirintą, kitų pramogų.
Anksčiau žmonės labirinte užtrukdavo taip maždaug iki pusvalandžio, priklausomai nuo to, kaip sekdavosi išeiti. Dabar Labirintų parke užtrunka 3–4 valandas, priklausomai nuo to, kaip nusiteikę pramogauti. Pats parkas prieš tai buvo hektaro su trupučiu teritorijoje, dabar yra virš 3 hektarų teritorija. Pas mus vienu metu būna net ir 500 lankytojų, bet kadangi teritorija didelė, telpa visi. Aktyvumas yra labai didelis“.
Dėl šios priežasties labirintai turi patenkinti skirtingų žmonių poreikius. Kalbėdamas apie juos, Deividas išskiria kelis aspektus.
„Jeigu padarai per lengvą labirintą, tai išeina, būna neįdomu, nepajunti to pasiklydimo, galvos susisukimo, kai nebežinai, kurioj vietoj randiesi, kur įėjimas, kur išėjimas. O kitas momentas, kai padarai per sunkų. Tada žmogus jau pradeda pykti, kad 15 ar 20 minučių niekaip neišeina, pasidaro irzlus, aišku, jei dar oras +29 laipsniai karščio, tai jam dingsta nuotaika, kantrybės nebelieka.
Tada net padaro nuostolių, bando pralįsti pro pačią sieną, ją net sulaužo. Dažniau taip elgiasi vaikai. Tai mes tą labirintą per trejus metus, manau, padarėme optimalų. Jis nėra nei labai sunkus, nei labai lengvas – toks vidutiniškas. Ir pasiklysti, bet ir neužsibūni pusvalandžio“, – sako pašnekovas.
Jis dalijasi, kad dažniausios istorijos būna tokios, kad žmonėms susisuka galva, jie išeina per ten pat, kur ir įėjo. Tačiau yra pasitaikę ir įdomesnių situacijų:
„Jeigu tėvai mažesnį vaiką palieka, leidžia jam eiti vienam, tai gali tekti jį vaduoti. Taip yra buvę. Vaikas paskambino mamai iš labirinto, kad neišeina, kad reikia pagalbos. Mama sako, kad aš neisiu, tai tada eina instruktorius, kuris suranda ir išveda.
Bet šiaip labirintai padaryti taip, kad nebūtų per sunkūs. Matome, kad tai, kas per sunku, patinka tik mažai daliai žmonių, tik keli procentai norėtų ten įeiti ir vos ne valandą vaikščioti. Todėl ir padarėm tokį, kad tiktų visiems, nes eina ir tėvai su vežimėliais, mažais vaikais, tai negalima padaryti per sunkaus, nes netiks didžiajai daliai klientų“.
Parke yra daugybė įvairių pramogų
Anksčiau veikęs vos kelis mėnesius, dabar parkas paprastai atsidaro gegužės pradžioje ir dirba iki spalio 31 dienos, taigi net pusmetį džiugina lankytojus ne tik labirintais, bet ir kitomis pramogomis. Kiekvienas suaugęs ar vaikas nuo trijų metų susimoka 7 eurų mokestį už įėjimą ir gali pramogauti nors ir visą dieną:
„Susimokėjęs klientas įeina į teritoriją ir daro, ką nori. Nėra taip, kad tik vieną kartą gali eiti į labirintą ar vieną kartą pašaudyti tire. Jie gali ir padangomis nusileisti, ir šaudyti, ir šokinėti ant šokinėjimo pagalvės – visos pramogos yra įskaičiuotos į kainą.
Aišku, yra tokios topinės pramogos – slydimas su padangomis, turime kelias skirtingas trasas, tada mūšio valtelės, tiras – tai tokios daugiausiai susilaukiančios dėmesio. Bet tikrai ir šokinėjimo pagalvė, ir golfas, ir kitos pramogos įdomios yra“.
Taip pat Labirintų parke yra įrengtos ir specialios pikniko zonos, kurios klientams papildomai nekainuoja. Jose dažniausiai lankosi šeimos, kurios parke nori praleisti daugiau laiko.
„Dažnai atvažiuoja šeimos, švenčia ir gimtadienius, ir mergvakarius, ir klasės išleistuvės, ir giminių susitikimus, ir panašiai. Tai tikrai tokia šeimai draugiška aplinka.
Būna, kad jau atvažiuoja nusiteikę būti ilgai, tada renkasi pikniko zoną, atsiveža savo maistą, ten kepa, užkandžiauja, pramogauja ir iš esmės prabūna 5–6 valandas. Priklauso nuo šeimos, ką jie yra suplanavę“, – pasakoja parko įkūrėjas.
Jis nurodo, kad jau dabar savaitgaliais jaučia vis intensyvesnį lankytojų srautą ir neabejoja, kad likusią vasarą antplūdis tik dar labiau didės.
„Iš pradžių dar galvojome, nes nebuvo aiški situacija su epidemiologine padėtimi, kaip čia viskas bus. Bet paskutinius savaitgalius tikrai matome, kad lankytojų daugėja. Manau, kad tai ir tęsis.
Lietuviai atras Lietuvoje esančias pramogas, lankytinus objektus, vaizdingas vietas. Tikrai manau, kad vietinio turizmo lankomumas suaktyvės“, – sako D. Dilys.