Nors ekspertizė vis dar vyksta ir laukiama, kol policija patvirtins tapatybę, vis tik žinią apie sūnaus kūno radimą patvirtino Mindaugas Davidonis, Mykolo tėtis.
Jis informavo atpažinęs savo vaiko rūbus.
Prašo rimties ir ramybės
„Pranešame, jog šiandien po beveik trijų mėnesių paieškų buvo rastas mūsų sūnaus Mykolo kūnas. Nuvykę į vietą atpažinome savo vaiko rūbus. Vyksta ekspertizė, po jos policija patvirtins.
Esame dėkingi už jūsų visų pagalbą, palaikymą ir linkėjimus. Labai prašome išlaikyti rimtį ir ramybę“, – rašo Mykolo tėtis sūnaus paieškų grupėje.
Sunkią valandą mirusio sūnaus kūną radęs vilnietis kreipėsi į visus žmones, padėkojo kiekvienam už pagalbą, palaikymą bei linkėjimus ir paprašė išlaikyti rimtį ir ramybę.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Koordinavimo skyriaus atstovas pirmadienį BNS teigė, jog gelbėjimo darbus atlikę ugniagesiai-narai skenduolio kūną apie 16.44 val. ištraukė ties Valų kaimu Trakų rajono savivaldybės ribose.
Pirminiais duomenimis, vyriškos lyties kūnas buvo stipriai suiręs.
Buvo neatmetama, kad tai – Mykolo Davidonio, kuris dingo dar vasario 4 d., kūnas. Pirmadienio vakare į įvykio vietą atvyko ir Mykolo artimieji – tėvai. Jie bandė atpažinti, ar tai dingusio jaunuolio kūnas.
Artimieji stengėsi nepasiduoti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš tris mėnesius be žinios dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio mama Ieva gyveno maldomis ir viltimi, kad jos sūnus atsiras. Moteris puikiai suprato, kad mažai likę vilties, jog Mykolas atsiras gyvas ir sveikas, bet stengiasi nepasiduoti ir su dingusiu sūnumi susitinka sapnuose.
„Aš nežinau, kaip žmonės išgyvena tokias tragedijas. Visas gyvenimas yra sugriuvęs.
Mus palaiko tik tai, kad turime mažąjį vaiką, dėl kurio kabinamės. Jam mūsų reikia nesužalotų ir normalios psichikos“, – naujienų portalui tv3.lt atvirauja mama Ieva.
Moteris pripažįsta: dingęs sūnus Mykolas lanko sapnuose
Moteris pasakoja jau tris mėnesius gyvenanti „kosmose ir košmare“ – viskas subyrėjo į šipulius.
„Per pusę sudaužytas esi. Vienos pusės neliko, o viena dar liko. Toks sužalotas ir esi. <…> Vienintelis dar sūnus, dėl kurio dar gyvename. Jeigu nebūtų sūnaus, tikriausiai ir mūsų pačių čia nebūtų“, – sakė Ieva.
„Bandai gyventi, bet jėgų jau nebėra“, – pridūrė ji.
Mykolo mama tąkart kalbėjo ir apie neblėstančią viltį, kad sūnus į namus grįš gyvas ir sveikas.
„Čia yra svajonė. Dieną ir naktį, vakare ir per pietus mes trise meldžiamės. Tik vienintelis Dievas žino, kur jis dabar yra. Ir vienintelis Dievas gali mums padėti.
To stebuklo kiekvieną kartą tikimės. Mes prašome Dievo, kad saugotų mūsų Mykolą, ir kai ateis laikas, mums jį grąžintų“, – sakė ji.
„Du kartus sapnavau Mykolą, kad jis grįžta namo ir yra žiauriai pavargęs“, – tąkart kalbėjo Mykolo mama.
Retsykiais Ievą Davidonienę Mykolas aplanko sapnuose: „Du kartus sapnavau Mykolą, kad jis grįžta namo ir yra žiauriai pavargęs.
Sapne jo klausiu: „Kur tu buvai? Kaip čia visa tai atsitiko?“, o jis man atsako „Eik pati ir aiškinkis“. Tai vis aiškinamės.
Artimas Mykolo draugas lygiai tokį pat sapną sapnavo, kad jis grįžo namo. Dar brolis jį yra sapnavęs, kad parduotuvėje susitinka. Sapnuoju jį sugrįžtantį“.
