„Fotoprojektas – tai meninė terapija, skirta moterims, kurios, susidūrusios su onkologine liga, gydymo metu prarado plaukus. Suprantama, jog liga yra didelis sukrėtimas kiekvienam, o plaukų netekimas gali būti dar vienas smūgis, kuris daugelį verčia užsidaryti savyje“, – sako fotoprojekto sumanytoja ir autorė Inesa Juknevičienė.
Onkologinė liga Inesą ir atvedė į profesionaliąją fotografiją. „Besigydydama pradėjau fotografuoti. Praėjus laikui supratau, kad jau pati galiu pradėti kurti, padėti kitoms moterims. Šio projekto tikslas - parodyti moterims, kad jos ir be plaukų gali būti gražios. O kai gražiai atrodome, gerai ir jaučiamės. Taigi, geros emocijos ir gydo. Taip gimė pavadinimas“, – papasakojo apie projekto pradžią autorė.
Pradžioje buvo planuota nufotografuoti 10 ar 12 moterų, jau buvo sumanyta, kaip jos turėtų atrodyti. Įsitraukus į darbą, dalyvių daugėjo, nė vienai nebuvo atsakyta. Kurdama portretus autorė turėjo tikslą parodyti, kad liga nereiškia pabaigos, kad net ir be plaukų galime būti gražios. „Fotosesijų metu siekiau suteikti moterims kuo daugiau teigiamų emocijų, nes geros emocijos ne tik džiugina, bet ir gydo. Visus susitikimus derinome individualiai, atsižvelgdami į dalyvių savijautą ir gydymo grafiką. Kiekvienai stengiausi parinkti tinkamą įvaizdį, o matydama dalyvių spindinčias akis ir po fotosesijų gaudama padėkų laiškus, įsitikinau, kad tai veikia teigiamai“, – sako I. Juknevičienė.
Terapija sielai – taip autorė vadina projektą. „Nuotraukose matomi ne tik kūrybiniai sprendimai, bet ir moterų drąsa, viltis kova ir ryžtas nepasiduoti. Norėčiau, kad sergantys matytų, kad liga dar ne pabaiga, kad ir taip galima atrodyti gražiai. Kad nesergantys matytų ir suprastų, jog išgirsta diagnozė, dar nėra mirties nuosprendis“, – sako Inesa Juknevičienė.
Projekto dalyvė Irina Tuminienė pabrėžė, jog moterys labai jautrios grožiui, komplimentams, solidarumui. „Galvoju, kad būtina palaikyti viena kitą. Autorė pavadino šitą projektą geromis emocijomis. Tai iš tiesų buvo grožio terapija. Fotosesijos metu mes trumpam pajutome, kad esame sveikos. Linkiu, kad moterys, išgirdusios diagnozę, pažiūrėtų parodą ir suprastų, kad su liga galima gyventi“, – sako Irina.
Tobulėjantis gydymas ir kitos technologijos padeda išssaugoti plaukus
NVI medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė pasidžiaugė, jog šiandien esame grožio ir geros nuotaikos šventėje. „Plaukų netektis dėl chemoterapinio gydymo yra ne tik savo įprasto įvaizdžio netektis, bet ir galimybės išbandyti save įvairiuose kituose įvaizdžiuose. Nors atrodo, kad netenkant plaukų prarandamas moteriškumas, bet su galvos plikumu moteris įgyja visą vyriškąją galią kovoje su vėžiu. Kiekviena prarasta plaukų sruoga – tai žingsnis kovoje su vėžiu. Chemoterapijos metu plauko folikulas užmiega giliu miegu, kad pasibaigus gydymui būtų pažadintas. Plauko folikulas yra kur kas stipresnis nei chemoterapija ar net onkologija, nes jis atlaiko visą gydymą ir atgyja su naujomis jėgomis. Plika moteris – tai ne tik ligą lydintis požymis, tai didžiulės stiprybės ir drąsos simbolis,“ – sako medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė.
Gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė pabrėžė, jog gydymas tobulėja. „Atsiranda nauji gydymo metodai: taikinių terapija, imunoterapija, hormonų terapija. Nauji vaistai turi ženkliai mažiau šalutinių reiškinių, jie nelemia nei plaukų slinkimo, nei odos pokyčių, nei kitų pastebimų žmogaus išvaizdos pokyčių. Dažnai moterys, prieš pradėdamos chemoterapiją nerimauja dėl galimo plaukų netekimo. Noriu pasakyti, kad NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriuje turime galvos odos šaldymo aparatūrą. Pavyksta iš dalies arba visiškai išsaugoti plaukus. Jeigu nepavyksta, arba pacientai nenori pasinaudoti odos šaldymo įranga, yra galimybė rinktis įvairius, stilingus galvos apdangalus arba ieškoti kitokių sprendimo būdų, kurie suteiktų pasitikėjimo“, – pasakė dr. L. Daukantienė.
Plaukai svarbiau nei gyvybė?
Kodėl moterims taip svarbu plaukai, kad kartais jos net atsisako gydymo, kad išsaugotų plaukus, ir kaip yra pasikeitęs požiūris į pliką galvą, pasakoja medicinos psichologė Gertrūda Klimavičiūtė:
„Pagalvokime apie tai, kad plaukai yra grožio atributas. Nuo pat gimimo plaukų simbolika didėja su augančia mergaite, plaukai puoselėjami, auginamos kasos – tai grožis. Elementas, kuris gerai žinomas nuo senų laikų, kai buvo vertinami gražūs plaukai, stora kasa. Moters psichikoje šis atributas įaugęs, dažnai be jo nebegali matyti savęs kaip moters. Tai yra įaugę į savęs suvokimą per kartas. Tad netekti plaukų, vieno iš svarbiausių moteriškumo elementų, yra grėsminga.
Bet kai moteris pasižiūri į šią situaciją kitokiu žvilgsniu – suvokia, kad tai laikinas, kintantis elementas, o moteriškumas slypi giliau, ne vien tik išorėje. Moteriškumas gali būti puoselėjamas visais kitais papildomais būdais. Moteriškumas gali būti ir tada, kai nėra plaukų. Pasinaudodamos šia mintimi, moterys netgi labiau išreiškia savo moteriškumą. Moteriškumas yra kur kas giliau, tai tam tikra būtis, tai mūsų dalis, kuri nusako, kaip mes esame moterimis. Moteriškumas yra gilesnė šaknis, kuri veda, kuri kuria mūsų gyvenimą.
Gali būti visiškai plika moteris nebūtinai dėl chemoterapijos, juk ir dėl kitų priežasčių netenkama plaukų. Šiandien plaukai yra gražūs, bet, žiūrėk, laikui bėgant keičiasi, menkėja. Gali būti moteris jais nepatenkinta.
Kita vertus, vis dažniau viešosiose erdvėse matome moteris be plaukų ir be jokio galvos apdangalo, be peruko. Gal jau ir aplinkinių žmonių reakcija pasikeitusi, nebereaguoja į pliką moters galvą. Juk dažnai moterys bijo plaukų netekimo ir dėl aplinkinių reakcijos.
Žinoma, visuomenėje moterys be plaukų išsiviešina – be abejo, išvaizdos pokytis siejamas su liga, jau nebegali nuslėpti, kad gydaisi. Tačiau aplinkinių požiūris yra pasikeitęs. Žmonės juk dalyvauja palaikymo akcijose ir nusiskuta plaukus. Tai drąsus palaikymo žingsnis. Daug žinomų žmonių dalyvauja tokiose akcijose. Plaukų nebuvimas jau nebėra didelė stigma.
Yra žmonių, kurie nusiskuta plaukus dėl kitų priežasčių: tai gali būti drąsos simbolis, tradicijų laikymasis. Štai vienuolijos sprendimas atsisakyti plaukų turi išraišką, kad prieš Dievą esame visi vienodi.
Anksčiau plika galva asocijuodavosi su vyrais, su kariuomene. Ten skuta galvas – vadinasi, skusta galva moteris vyriškėja. Taigi, ji tokiu būdu gauna vyriškos energijos, kurią gali panaudoti kovoje su vėžiu. Gauna jėgos siekti tikslo, atsparumo. Šiandien plikos galvos simbolis įgavęs daug daugiau prasmių.“
