„Affidea“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ gyd. ortopedas-traumatologas Andrius Vaitiekus sako, kad vaikų judrumas bei žingeidumas kartais gali baigtis rimtomis problemomis: vasarą dažnesni nudegimai, susipjaustymai stiklu, nukritimai, rankų, kojų kaulų lūžiai, galvos traumos. Nemažai šių sužeidimų mažamečiai patiria važiuodami dviračiu, riedučiais, paspirtukais, riedlentėmis, šokinėjant ant batuto.
„Vaikams viskas įdomu: jie nori liesti įvairius paviršius, išbandyti skirtingas veiklas, atkartoti tai, ką matė darantį suaugusįjį – taip jie pažįsta pasaulį. Vaikai gali norėti paliesti be priežiūros paliktą virdulį ar lygintuvą, nesusimąstę griebti karštos arbatos puodelį ir taip nusideginti. Taip pat, 1–4 metų mažylio galvos apimtis yra santykinai didelė, lyginant su visu kūnu, tad itin dažnos galvos traumos. Vyresnės atžalos dažniau susiduria su įvairiais lūžiais, nes tai – naujų potyrių ieškojimo, įdomių veiklų išbandymo, domėjimosi sportiniais užsiėmimais metas“, – aiškina medikas ir priduria, kad traumos pobūdį neretai lemia vaiko amžius.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą vaikui traumos atveju?
Jis pasakoja, kad vasaros sezonu mažamečiai dažniau patiria lengvas traumas, tokias kaip nedideli sumušimai, nubrozdinimai – tokiu atveju galima visą reikalingą sužeistos vietos priežiūrą suteikti namuose. Reikėtų pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis, elastiniais bintais, tvarsčiais, pleistrais. Visgi, jei mažylis skundžiasi stipriu traumuotos rankos, kojos skausmu, matosi pažeistos vietos tinimas, mėlynavimas, stebimas gilesnis odos nudegimas ar net prarandama sąmonė – būtina kreiptis skubios medikų pagalbos.
„Nudegimo atveju reikia atsargiai nuimti drabužius, nuplauti žaizdą po tekančiu kambario temperatūros vandeniu, duoti vaikui vaistų nuo skausmo (mažam vaikui – žvakutę ar sirupo, vyresniam – tabletę), nudegimo vietą aptvarstyti sausu tvarsčiu ir vykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Patyrus galvos traumą ir pastebėjus, kad vaikas tampa vangus, vemia – tai ženklas, kad jam reikalinga skubi medikų apžiūra“, – įspėja A. Vaitiekus.
Ortopedas-traumatologas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui susižeidus tėveliai ne visuomet kreipiasi į medicinos specialistus, tačiau tai gali sukelti sunkių pasekmių. Anot mediko, jei tėvai neteisingai įvertina vaiko būklę, žaizda gali supūliuoti, o laiku nepastebėtas lūžis – netaisyklingai sugyti ar net baigtis galūnės sutrumpėjimu. Atžalai nudegus lopinėlį odos, būtina nesuklysti ir pažeistą vietą tepti tik tam skirtais tepalais, prieš tai pasitariant su gydytoju ar vaistininku, kitu atveju – situacija gali tapti dar sunkesnė.
A. Vaitiekus paaiškina, kad tėvams nugabenus traumą patyrusį vaiką medikų apžiūrai, pirmiausiai yra atidžiai įvertinama jo būklė, klinikiniai simptomai, aptariamos traumos aplinkybės, skiriami nuskausminamieji vaistai.
Kada prireikia rentgenologinių tyrimų?
Atžalai atliekami tyrimai priklauso nuo traumos pobūdžio – rentgenologinio ištyrimo žaizdų apžiūrai dažniausiai neprireikia, nebent sužeidimas būtų gilus, atsiradęs po šuns įkandimo ar būtų įtariamas kaulo pažeidimas – tuomet rentgenas parodytų tikslesnę diagnozę. Prieš skiriant ištyrimą radiologiniu kompiuterinės tomografijos tyrimu, medikai visuomet įvertina, ar jis iš tiesų reikalingas, mat vaikas tyrimo metu gautų labai didelę apšvitos dozę – apie 200 paprastų rentgenogramų.
„Ilgametę patirtį dirbant su vaikų traumomis turintys specialistai visuomet stengsis kuo atidžiau saugoti vaiko sveikatą, išsiaiškinti visas sužalojimą lėmusias priežastis, kad būtų paskirtas mažamečiui nekenkiantis tyrimas bei gydymas. Bet kokių sunkesnių traumų atveju, traumatologo konsultacija ir apžiūra yra būtina ne tik todėl, kad pažeista vieta sugytų greičiau, tinkamai bei be komplikacijų, bet ir siekiant užtikrinti gerą vaiko sveikatos būklę ateityje“, – pabrėžia ortopedas-traumatologas.
Tėvams gydytojas rekomenduoja niekada nepamiršti, kad mažamečiai yra labai smalsūs ir nori viską paragauti, paliesti, todėl svarbu nepalikti karštų daiktų jiems lengvai pasiekiamoje vietoje. Patartina specialiomis apsauginėmis sienelėmis atitverti židinius, įrengti rozečių apsaugas.
„Vyresniems vaikams, kurie jau geba važinėti riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais – visais atvejais būtina šalmas, alkūnių, riešų, kelių apsaugos. Ant batuto šokinėti derėtų leisti tik po vieną atžalą, nes taip sumažės galimų susitrenkimų tikimybė“, – vardija ortopedas-traumatologas.
A. Vaitiekus priduria, kad vaikų žaidimo aikštelės turi būti įrengiamos ant minkštos dangos, o jų įranga bei saugumas – pritaikytas pagal ten besilankančių vaikų amžių. Automobilinės vaikų kėdutės taip pat turėtų būti parinktos atsižvelgiant į mažamečio ūgį ir svorį.
