• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus permainingiems rudens orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, nes virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Tačiau ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią esame įpratę vadinti tiesiog peršalimu, dažnai painiojama su gripu. Kuo šios ligos skiriasi, kaip jos gydomos ir ką turėtume daryti, kad nesusirgtume, aiškina Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Mizeikytė.  

Atėjus permainingiems rudens orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, nes virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Tačiau ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią esame įpratę vadinti tiesiog peršalimu, dažnai painiojama su gripu. Kuo šios ligos skiriasi, kaip jos gydomos ir ką turėtume daryti, kad nesusirgtume, aiškina Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Mizeikytė.  

REKLAMA

„Ir ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią paprastai vadiname peršalimu, ir gripas yra virusinės infekcijos. Tačiau tai skirtingos ligos, kurios ir gydomos skirtingai, todėl labai svarbu jų nesumaišyti, nes klaidinga diagnozė ir netinkamas gydymas gali sukelti komplikacijų, – pabrėžia D.Mizeikytė.

– Peršalimo ligos, arba ūmi virusinė respiratorinė infekcija, – dažnai užklumpanti virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcinė liga. Dažniausia ja susergame šaltuoju metu laiku ar keičiantis orams, nes atsiradę dideli aplinkos temperatūrų skirtumai neigiamai veikia mūsų organizmą. Virusą sergantis žmogus lengvai perduoda sveikajam, todėl dažniau suserga tie žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.“

REKLAMA
REKLAMA

Peršalimo ligų simptomai: skaudanti gerklė, „bėganti“ nosis, kosulys, kartais šiek tiek pakilusi temperatūra. Tiesa, šie požymiai neatsiranda staiga; jie stiprėja palaipsniui, o negalavimai paprastai tęsiasi 3–7 dienas. Kai kurie peršalimo simptomai gali varginti ir ilgiau, pavyzdžiui, užsitęsęs kosulys.

REKLAMA

Gripas – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia A, B arba C tipo virusai. Pagrindiniai jo simptomai: aukšta temperatūra (38 laipsniai ir daugiau), galvos skausmas, šaltkrėtis, sloga, gerklės, sąnarių ar raumenų skausmas, apetito stoka, sausas kosulys.

„Nuo paprasto peršalimo gripas skiriasi tuo, kad prasideda staiga. Simptomai pasireiškia itin greitai, per kelias valandas. Ligonio savijauta būna labai prasta – jis jaučia silpnumą ir nuovargį, jam trūksta energijos net paprasčiausiai veiklai“, – aiškina gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Savigyda gali pakenkti

Peršalus gydytoja rekomenduoja gerti daug skysčių (šilto vandens, nekarštos žolelių arbatos, sultinio), vartoti vitamino C, daug ilsėtis ir stiprinti organizmą.

„Jei skauda gerklę, gali padėti šildomieji kompresai, čiulpiamosios pastilės arba purškiamieji preparatai. Namų sąlygomis galima atlikti inhaliaciją, skalauti gerklę šiltu ramunėlių ar medetkų nuoviru. Tačiau jei temperatūra neviršija 38 laipsnių, nerekomenduojama gerti ją mažinančių vaistų, nes pagrindinė šių medikamentų funkcija – numušti temperatūrą, o tai trukdo organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, užuot pasveikę, sirgsite ilgiau“, – pataria medikė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei 1–2 dienas ir nepavyksta jos sumažinti arba atsiranda papildomų pavojingų simptomų – bėrimas, vėmimas, vangumas, itin stiprus galvos skausmas, – D.Mizeikytė pataria nedelsiant kreiptis į gydytoją. Į specialistus šeimos gydytoja rekomenduoja kreiptis ir tuomet, jei šių simptomų neatsirado, tačiau, gydantis savarankiškai, savijauta per 2–3 dienas nepagerėjo.

Gydytoja primygtinai prašo patiems neužsiimti savigyda antibiotikais, nes jie neveikia gripo ir kitų virusinių ligų sukėlėjų, o šių vaistų vartojimas žaloja žarnyno mikroflorą, kenkia kepenims, silpnina imunitetą ir net gali sukelti alergines reakcijas. „Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama ir vaistai nebetenka gydomojo poveikio. Antibiotikus vartoti galima tik gydytojui paskyrus ir tiksliai laikantis jo rekomendacijų“, – pabrėžia ji.

REKLAMA

Medikė sako suprantanti žmonių nenorą imti nedarbingumo pažymą, tačiau pabrėžia, kad net nesmarkiai karščiuojant eiti į darbą nereikėtų: „Susirgus organizmui reikia ramybės, lovos režimo, kad nesidaugintų ir neplistų virusai ar bakterijos. Tuomet imuninė sistema pati kovoja su liga, mažėja komplikacijų tikimybė. Be to, jei sirgdami eisite į darbą, galite užkrėsti bendradarbius.“

Nuo peršalimo gelbstintys augalai

Pastebėjus pirmuosius peršalimo simptomus, nebūtina iš karto bėgti į vaistinę. Štai keletas liaudiškų būdų, kurie padės lengvai sunegalavus.

REKLAMA

Aviečių arbata. Ją galima ne tik gerti, bet ir skalauti ja gerklę. Užplikykite 100 g šviežių aviečių, 2 valg. š. aviečių uogienės ir 2 valg. š. aviečių lapų arba džiovintų aviečių uogų stikline verdančio vandens. Vartokite, kai užpilas pastovės 15–25 min.

Česnakai. Santykiu 1:1 sumaišykite sutrintus česnakus arba česnakų sultis ir medų. Šią masę, užsigerdami stikline vandens, vartokite po 1–2 arbat. š. du kartus per dieną.

Nors česnakai padeda mažinti slogą ir nosies užgulimą, jų sulčių lašinti į nosį negalima, nes gali nudeginti nosies gleivinę. Norėdami palengvinti kvėpavimą susmulkinkite kelias česnako skilteles, gautą masę suvyniokite į marlę ir palaikykite prie kiekvienos nosies šnervės 5–7 min.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Imbierų arbata. Stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 valg. š. medaus, įpilkite 1 valg. š. citrinų sulčių, 0,5 arbat. š. tarkuotos imbiero šaknies. Skoniui pagerinti į arbatą galima įdėti kelis lapelius džiovintų mėtų. Vartokite, kai užpilas pastovės 15–20 min. Ši arbata stiprina imunitetą, didina darbingumą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų