Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, BENU vaistinės iniciatyva, ištyrė pagrindinius lietuvių gyvenimo būdo įpročius, turinčius įtakos sveikatai ir savijautai – mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius, rūpinimąsi sveikata ir dažniausius negalavimus.
Duomenys buvo surinkti internetinės apklausos metodu, kurioje dalyvavo net tūkstantis gyventojų, 52 proc. moterų ir 48 proc. vyrų nuo 25 iki 70 metų iš visos Lietuvos.
Kasdieniniai įpročiai – svarbu kiekvienam
BENU Vaistinės Lietuva direktorė Rasa Marcinkevičienė sako, kad jie kartu su partneriais atliko šį tyrimą, norėdami įvertinti Lietuvos gyventojų gyvenimo būdą ir požiūrį į jų savo sveikatą.
„Apie sveiką gyvenseną dabar yra labai madinga kalbėti, bet ar tikrai mes visada elgiamės taip, kaip sakome? Ar tikrai deklaruojamos vertybės nesiskiria nuo veiksmų, kurių imamės?“, – pabrėžia R. Marcinkevičienė.
Direktorė atskleidžia, kad tyrimą paskatino noras pamatyti, kokią realią įtaką žmogaus gyvenimo būdas turi mūsų savijautai, sveikatai ir atkreipti dėmesį, kad kasdieniniai įpročiai yra labai svarbūs mums visiems.
Sveikatą tirdavo kas du metus
Surinktus duomenis iš tūkstančio apklaustųjų išanalizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto darbuotojai. Šio universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rima Kregždytė atskleidžia, kad tokie sveikatos tyrimai Lietuvoje nėra naujiena, jie pastoviai buvo atliekami nuo 1994 metų.
„Kas pora metų mes periodiškai tiriame gyventojų gyvenseną ir sveikatą, jie iki 2014 metų buvo atliekami periodiškai, nors šiuo metu jie šiek tiek sustoję. Būtent šis tyrimas yra gana aktualus, įdomus ir šiuolaikiškas“, – priduria R. Kregždytė.
Lietuvių mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius ir rūpinimąsi sveikata tyrę mokslininkai nustatė, kad vyrai dažniau turi antsvorio nei moterys, tačiau moterys dažniau klaidingai mano turinčios antsvorio. Moterys dažniau skundžiasi galvos skausmais, o vyrai – nemiga ir depresija.
Moterys svorio atžvilgiu labai kritiškos
LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto ir Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė analizuodama surinktus duomenis pastebi, kad normalaus svorio moterų yra daugiau nei vyrų, antsvorių turinčių taip pat yra nemaža dalis, o kas ketvirtas gyventojas yra nutukęs.
„Kas labai įdomu su vyrais, kad gyvenantys šeimoje dažniau būna nutikę nei vieniši vyrai. Taip pat turintys universitetinį išsilavinimą rečiau būna nutikę ir tai parodo bei kiti tyrimai užsienio šalyse. Gyvenantys mieste taip pat būna nutikę kur kas rečiau“, – sako V. Kriaučionienė.
Docentė pabrėžia, kad Lietuvos moterys svorio atžvilgiu yra labai kritiškos, jos kritiškai vertina savo svorį ir net trečdalis moterų, kurios yra normalaus svorio, galvoja, kad jos yra turinčios antsvorį. Tuo metu vyrų tendencijos yra visiškai priešingos. Net ir turintys antsvorio, keturiasdešimt procentų vyrų mano, kad jie yra visiškai normalaus svorio.
Dauguma gyventojų (4 iš 5), manančių, kad jų svoris per didelis, bandė jį mažinti, pavyko trečdaliui bandžiusiųjų. Tiesa, svorio mažinimo priežastys tarp vyrų ir moterų išsiskyrė: dauguma vyrų minėjo svorį mažinantys, kad sulieknėtų, o dauguma moterų – kad labiau patiktų sau.
Sveikiau maitinasi ir daugiau juda vyresnė karta
Tyrimas taip pat atskleidė lietuvių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. Moterų mitybos įpročiai buvo sveikesni nei vyrų, vyresnio amžiaus žmonių (55–70 m.) sveikesni nei jaunesnių. Rezultatai rodo, kad moterys 2 kartus dažniau nei vyrai per dieną suvalgo pakankamą kiekį šviežių vaisių ir daržovių – 3–4 porcijas.
Dažniau tokį kiekį daržovių ir vaisių suvalgo vyriausios amžiaus grupės gyventojai negu jauniausios – 25–39 m. Didžioji dauguma gyventojų vaisių ir daržovių kasdien valgo mažiau nei rekomenduojama sveikos mitybos rekomendacijose – 1–2 porcijas (60 proc. moterų ir 75 proc. vyrų).
Moterys ir vyriausios amžiaus grupės gyventojai dažniau rinkosi sveikatai palankius maisto produktus: košes, pilno grūdo duoną ar duoną su sėklomis, daržovėmis, taip pat pieno produktus, vištieną ir kalakutieną, kiaušinius, šviežius ir šaldytus vaisius bei uogas (žiemą) lyginant su vyrais ir jaunesnio amžiaus gyventojais.
Tiesa, moterys dažniau nei vyrai pasmaližiauja saldumynais. Vyrų racione dažniau buvo minimas greitas maistas, pusfabrikačiai, užkandžiai, saldinti gėrimai, rūkyti mėsos gaminiai.
Tik kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris buvo fiziškai aktyvūs bent 4 kartus per savaitę. Tyrimas parodė įdomią tendenciją – užsiimantys aktyvia fizine veikla bent keturis kartus per savaitę nurodė du kartus daugiau vyriausios amžiaus grupės gyventojų nei jauniausios.
„Sveikesnės mitybos įpročius išsiugdę gyventojai buvo ir fiziškai aktyvesni. Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad sveikesnį gyvenimo būdą dažniau propaguoja vyresni gyventojai nei jauni. Jie nurodė ir labiau besirūpinantys savo sveikata“, – apie gyventojų gyvenimo būdo įpročius kalba doc. V. Kriaučionienė.
8 iš 10 gyventojų vartoja alkoholį, trečdalis vyrų rūko
Vertinant gyventojų alkoholio vartojimo įpročius, paaiškėjo, kad 8 iš 10 gyventojų alkoholį vartoja. Didžiausia dalis vyrų nurodė vartojantys stipriuosius alkoholinius gėrimus (82 proc.) ir alų (80 proc.), moterys – vyną (79 proc.) ir alų (65 proc.). Alų bent kartą per savaitę vartoja kas antras jaunas vyras. Tokių moterų – 35 proc. Penktadalis vyrų nurodė bent kartą per savaitę vieno vakarėlio ar susitikimo metu išgeriantys alkoholio kiekį, prilygstantį 6 standartinėms alkoholio porcijoms.
Rūkymo įpročių rodikliai parodė, kad reguliariai ar retkarčiais rūko apie trečdalis vyrų ir maždaug 14 proc. moterų. Kasdien rūkantys vyrai vidutiniškai surūko 15, moterys – 10 cigarečių. Atitinkamai skiriasi ir kasdien rūkančiųjų vidutinis rūkymo stažas: vyrų – 24 m., moterų – 19 m.
„Plintant įvairioms įprastinių cigarečių alternatyvoms, norėjosi pažiūrėti ir jų populiarumą. Matome, kad tabako kaitinimo sistemą ir elektronines cigaretes vidutiniškai renkasi po 9 proc. gyventojų. Įprastinės cigaretės lieka populiariausios tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų“, – komentuoja LSMU docentė.
Jaunąją kartą dažniausiai kamuoja sprando ir juosmens skausmai
Didesnė dalis gyventojų – 6 iš 10 – sveikatą vertina gerai ar labai gerai, o maždaug 7 iš 10 teigia, kad rūpinasi ar labai rūpinasi sveikata.
„Tyrimas atskleidė, kad teigiami gyvenimo būdo pokyčiai teigiamai paveikė ir gyventojų savijautą bei sveikatą. Tie, kurie savo sveikatą vertina gerai, dažniau nei vertinantieji blogai nurodė, kad per praėjusius metus savo mityboje sumažino riebalų, druskos ir cukraus, suvartojamo alkoholio kiekį, padidino vartojamų daržovių kiekį, fizinį aktyvumą.
Gerai sveikatą įvertinę gyventojai buvo fiziškai aktyvesni, rečiau rūkė, vyrai rečiau vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus“, – gyvenimo būdą su sveikata susieja doc. V. Kriaučionienė.
Visgi sveikatos problemos neaplenkia nei jaunų, nei vyresnių gyventojų. Tyrimas išryškino šiuolaikinei visuomenei būdingus negalavimus, nulemtus gyvenimo būdo įpročių. Jaunoji karta dažniausiai skundžiasi sprando, peties ir juosmens skausmai, kamuojančiais kas antrą 25–39 m. gyventoją.
Moteris dažniau nei vyrus vargina galvos skausmai (38 proc.), lėtinis nuovargis (31 proc.). Vyrai dažniau nei moterys minėjo padidėjusį skrandžio rūgštingumą (25 proc.), nemigą (18 proc.), depresiją (14 proc.).
„Minimi negalavimai atspindi šiuolaikinio dirbančiojo greito gyvenimo tempo įtaką sveikatai. Ilgos sėdimo darbo valandos, stresas, sveikos mitybos rekomendacijų nepaisymas, fizinis pasyvumas, gali lemti dažnesnius galvos, sprando, juosmens skausmus, virškinimo sutrikimus, lėtinį nuovargį, nemigą, dažnesnius virusinius susirgimus.
Vyresnės kartos gyventojams būdingesni sąnarių skausmai, dusulys ir skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu“, – kuo skundžiasi skirtingo amžiaus gyventojai vardija doc. V. Kriaučionienė.
