sloga

Gydytojai nustatė, kad vyro kaukolės lūžio vietoje „išvirto“ smegenų audinys ir kad sloga yra kelių sunkių bei gyvybei pavojingų būklių požymis. Vyras, kuris daugiau nei pusę dešimtmečio skundėsi nuolatine sloga, pakraupo sužinojęs, kad šią būklę sukėlė kaukolės lūžio vietoje „išvirtusios“ smegenys. Dvidešimtmetis vyras iš Sirijos dėl chroniškos slogos kentėjo šešerius metus po patirtos galvos traumos, kurios metu jam taip pat pasireiškė galvos skausmai ir traukuliai.

Į nosį purškiamas ar lašinamas jūros vanduo tikrai nėra tik įprastas vanduo, kurį reikėtų nurašyti kaip rinkodaros triuką. Tai gali būti puiki ir natūraliai veikianti medicinos priemonė, kurią verta turėti kiekvienų namų vaistinėlėje, nepriklausomai nuo šeimos narių amžiaus ar lėtinių ligų, kuriomis jie gali sirgti.

Jūros vanduo – tikrai ne paprastas druskos tirpalas, kurį galime pasigaminti namuose. Jame be natūralios jūrinės kilmės natrio chlorido yra ir kitų mineralų bei mikroelementų, kurie gali papildomai padėti palaikyti gerą gynybinę nosies gleivinės funkciją.

Šienligė ir lėtinė dilgėlinė kamuoja vis daugiau pacientų. Skaičiuojama, kad paskutiniais dešimtmečiais sergamumas šiomis ligomis tik auga ir panašu, kad be antihistamininių preparatų išsiversti pavyks tikrai ne visiems gyventojams.

Nors orai jau pamažu šyla, tačiau peršalimo ligų sezonas dar toli gražu nesibaigia. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė patarė, kokios natūralios priemonės iš tikrųjų gali palengvinti slogą, gerklės skausmą ar kosulį, o kokios – tik pramanai.

Sloga ir užsikimšusi nosis – šių simptomų sunku išvengti žiemos sezonu, kai auga peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligų skaičiai. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad nesvarbu – jus vargintų bėganti ar užsikimšusi nosis – jums gali padėti jūros vanduo. Tik vaistininkas pabrėžia – norint greičiau atsisveikinti su nepageidaujamais simptomais, svarbu žinoti, kada rinktis izotoninį jūros vandenį, o kada – hipertoninį.

Sloga – dažna įvairių alergijų bei virusinių ligų palydovė, todėl nosies lašų ar purškalų galima rasti bene kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje. Nors iš pirmo žvilgsnio varvančios ar užgulusios nosies problemas šie preparatai išsprendžia gana lengvai, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė pabrėžia – nekontroliuojamas ar ilgalaikis nosies lašų vartojimas gali sukelti sunkiai įveikiamą priklausomybę.

Alerginis rinitas – dažna liga, kuria serga 10–20 proc. visos populiacijos žmonių. Šis susirgimas didina tokių ligų kaip astmos, nosies polipozės, sinusito išsivystymo riziką, taip pat yra susijęs su neigiama gyvenimo kokybe, miego ir dėmesio sutrikimais. „Įprasta manyti, kad alerginis rinitas – pavasario ir vasaros liga, tačiau tai nėra tiesa.

Atšalus orams, padaugėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų peršalimo atvejų. Daugelis tėvų nežino, ką tokiu atveju daryti ir ar galima su atžala išeiti į lauką. „Susirgus vaikui tėveliams iškyla nemažai klausimų, bet vieną iš jų – „Vaikas serga, ar galima eiti į lauką?“ – išgirstame labai dažnai. Jeigu Jūsų vaikas nekarščiuoja, nėra jokių ligos komplikacijų ir jaučiasi pakankamai gerai, jis gali užsiimti įprasta veikla, o tai reiškia, kad gali eiti ir į lauką.

Kas gali būti nemaloniau už varvančią, užgultą ir paburkusią nosį? TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad nors sloga yra itin dažnas peršalimo simptomas, vis dėlto, pacientams dar trūksta žinių, kaip su tuo kovoti. Organizmo gynyba „Iš pirmo žvilgsnio sloga gali pasirodyti, kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi ilgainiui, šis nemalonus simptomas gali ne juokais apsunkinti kasdienybę“, – teigia A. Unikauskas.

Rudens sezonui įsibėgėjant vis daugiau pacientų skundžiasi varvančia, užgulta ir paburkusia nosimi. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad šį nemalonų simptomą dažnas gydo netinkamai. Sloguoja jau du dešimtmečius „Iš pirmo žvilgsnio sloga gali pasirodyti, kaip paprastas peršalimo simptomas.

Peršalimas dažna ligos forma, kuri sukelia simptomus kaip: sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, kosulys ir bendras silpnumas. „Eurovaistinė“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako, kad atšalus orams, matomas padidėjęs peršalusių žmonių skaičius, tad daugiau žmonių rūpinasi savo vastinėle ir imuniteto stiprinimo preparatais.  D. Tervydė teigia, kad pajutus peršalimo simptomus, reikėtų atkreipti dėmesį į savo savijautą.

Nesibaigiantis nosies užgulimas ar nuolat varvanti nosis – šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie rudeninį peršalimą, bet kartais netgi apie priklausomybę nosies purškalams. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė įvardija, kad dažniausiai tokia priklausomybė išsivysto nuo neteisingo nosies purškalo vartojimo, o tam gali pakakti vos 3 dienų. Ji įvardija, kaip atpažinti šią priklausomybę bei kaip ją gydyti.

Įpusėjus rudeniui dalį lietuvių jau spėjo pasivyti sezoninės ligos, o permainingi orai, kuomet dienos metu galima vaikščioti trumpų rankovių marškinėliais, o vakarui atėjus prireikia ir storesnės striukės, priverčia šniurkščioti nosį, čiaudėti ar perštėti nosį.

Vaikų sloga yra dažnai pasitaikanti problema, su kuria susiduria daugybė tėvų. Sloga gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir trukti kelias dienas ar net keletą savaičių. Kaip apsisaugoti nuo šios ligos bei palengvinti vaiko būklę, šeimos gydytojas Irmantas Aleksa pasakoja naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. I. Aleksa atskleidžia, kad svarbiausias veiksmas siekiant, jog vaikai išvengtų slogos –  nuolat plauti nosį.

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Ikimokykliniame amžiuje įvairios ligos vaikus kamuoja itin dažnai. Anot sveikatos specialistų, tai yra normalus procesas, nes per įvairius lengvus susirgimus formuojasi vaiko imunitetas ir dalija patarimus, kaip tėvai savo sprendimais gali reikšmingai prisidėti prie to, kad jų atžalos ankstyvoje vaikystėje ligas persirgtų lengviau ir greičiau.

Sloga – oro lašeliniu būdu plintanti ūmi virusinė infekcija, su kuria bent kartą gyvenime yra tekę susidurti daugeliui. Nepaisant to, daugelis ją gydo klaidingai – pasitelkia liaudies mediciną ar perteklinį vaistų vartojimą. Vaistininkė Asta Krušnienė teigia, kad visa tai gali sukelti rimtas pasekmes ir sveikatai, ir gyvenimo kokybei.

Net ir ne taip dažnai sergantys žmonės gali patvirtinti, kad kas jau kas, bet sloga kartkartėmis aplanko mus visus. O dar gerokai dažniau – vaikus. Ką reikėtų žinoti apie vaikų slogavimą, pasakoja Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė. Jos teigimu, gal tai ir keltų mažai nerimo, jei sloguojant būtų visada galima eiti į darželį ar mokyklą, ar jei sloga baigtųsi taip, kaip ir prasidėjusi.

Dažnai tokius viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus, kaip sloga, gerklės skausmas ar kosulys, esame įpratę įvardyti vienu žodžiu „peršalimas“. Specialistų teigimu, visus šiuos negalavimus dažniausiai sukelia virusai, o ne šaltas oras. Tad kiek iš tikrųjų susirgę peršalimu galime sakyti, kad persišaldėme? Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nors visus šiuos susirgimus iš tiesų dažniausiai sukelia virusai, teiginyje „susirgau, nes peršalau“ irgi yra tiesos.

Dažnai sakoma, kad vaikų sloga – ne liga. Taip, tai nėra liga, tai greičiau ligos simptomas ar nosies funkcijos sutrikimo požymis, tačiau tai nereiškia, kad nereikia kovoti su slogą sukėlusia priežastimi. Ignoruojama infekcinė sloga gali sukelti tokias komplikacijas kaip vidurinės ausies uždegimas ar net bronchitas, plaučių uždegimas, sinusitas ir t.t. Jei negydoma alerginė sloga, tuomet vaikas gali patirti nemažai kančių. Gali sutrikti jo miegas, mokymosi gabumai, kasdienė veikla.

JAV medikai ir farmacininkai kreipėsi į JAV Maisto ir vaistų administraciją, kad ši atšauktų rekomenduojamų iš rekomenduojamų vaistų sąrašo tokius žinomus prekės ženklus, kaip „Theraflu“, „Benadryl“ ar „Tylenol“, nes šie nėra efektyvūs, rašoma „The Wall Street Journal“. Atlikti mažiausiai keturi fenilefrino pagrindu pagamintų vaistų tyrimai parodė, kad jie nepalengvina nosies užgulimo. Tyrimai parodė, kad šie vaistai yra saugūs vartoti, tačiau nėra veiksmingi siekiant sumažinti nosies užgulimą.

Užklupus slogai, neretai griebiamės greičiausiai apsunkusį kvėpavimą palengvinančią priemonę – nosies purškalus. Tačiau daugelis nežino, kad vartojant šiuos preparatus per ilgai, gali išsivystyti priklausomybė. Biržietis Rokas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakoja, kad prieš maždaug šešerius metus, kai dar mokėsi mokykloje, taip dažnai naudodavo nosies purškalus, kad nebegalėdavo be jų gyventi.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Drauge su rudeniu daugėja ne tik peršalimo ligų, bet ir šių ligų komplikacijų. Viena jų – lėtinis rinosinusitas. Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojai pastebi, kad šiuo metu daugėja pacientų, kurie uždelsė ligos gydymą dėl COVID-19 pandemijos, nes dėl apribojimų negalėjo arba baiminosi vykti pas specialistus.

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas – darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir otorinolaringologams, tai yra ausų, nosies ir gerklės ligų specialistams. Ilgametę patirtį turintis gydytojas Darius Rauba neslepia, kad vis dar tenka stebėtis pacientų elgesiu. Jei vieni skuba pas medikus be didesnio reikalo, kiti netausodami savęs „prisižaidžia“ iki rimtų komplikacijų. Be kita ko, patys pacientai kitą kartą prisideda ir prie eilių didėjimo.

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. Farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė dalinasi, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria, kaip greičiau ir sveikiau atsisveikinti su varvančia nosimi.

Artėjant atostogų ir skrydžių lėktuvu metui, vis daugiau gyventojų kraunasi savo kelioninius vaistų krepšelius. Vaistininkė dalijasi savo asmenine keliavimo patirtimi ir atkreipia dėmesį į sloguojančius keliautojus, kuriems tinkamai nepasiruošus gali grėsti net ausies būgnelio plyšimas ar infekcija.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė pasakoja, kad atostogų pabaigoje pajuto gerklės skausmą ir ėmė kiek sloguoti.

„Užsikimšusiai nosiai galima naudoti simpatomimetinius nosies purškalus, bet gydymas jais neturėtų tęstis ilgiau nei 3–5 dienas. Ilgiau naudojami pacientų ypač mėgstami nosies purškalai gali sukelti medikamentinę slogą. Deja, tenka išgirsti, kad jie nosies purškalus ar lašus naudoja net 3 ar 5 metus“, – pastebi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas dr. Svajūnas Balseris.

„Nebegaliu tylėti. Imsiu ir išsakysiu, ką galvoju apie pablūdusias supermamytes, kurios, prisiekiu, kai kada elgiasi neadekvačiai“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Laima iš Kauno. Auginu du vaikus ir gerai žinau, ką reiškia jų ligos – vos pradeda bėgti nosis, žiūrėk, jau dvi savaitės namuose. Viskas, pamiršk darželius ir darbus – sėdim namie.

Pavasaris – ne visiems tas laikas, kai galima įkvėpti daugiau gaivaus oro į plaučius. Daug žmonių būtent dabar, sušilus orams ir pradėjus žydėti pirmiesiems žiedams, skundžiasi padidėjusia alergine reakcija. Medikai sako, kad ir kaip atsibodusios kaukės, tokiems žmonėms vaikščiojant parkuose nederėtų jų pamiršti, nes būtent artimiausiomis savaitėmis ar net dienomis pradės intensyviai žydėti beržai, kurie ir sukelia alergines reakcijas.

Tie, kurie patiria nosies gleivinės išsausėjimą, pritars, kad tai itin nemalonus jausmas. Nosies gleivinė – labai svarbi kvėpuojant, filtruojant orą bei apsisaugant nuo begalės bakterijų, kurios iš oro gali patekti į žmogaus organizmą. Pasak vaistininkės Lauros Mockutės, labai svarbu vėdinti patalpas ir tinkamai rūpintis nosies higiena. Išsausėjusi nosies gleivinė turi įvairių simptomų, kuriuos itin svarbu atpažinti laiku tam, kad išvengti didesnių problemų.

Sloga – ne tik peršalimo, bet ir COVID-19 delta atmainai priskiriamas būdingas simptomas. Deja, bet daugelis vis dar to nežino ir į užklupusią slogą nekreipia dėmesio. Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad kartais sloga būna pirmas ir vienintelis COVID-19 simptomas, todėl pajutus šį negalavimą nereikėtų numoti į jį ranka. Tai, kad sloga gali būti vienintelis COVID-19 delta atmainos simptomas, patvirtina ir jaunos pacientės Ramintos iš Vilniaus istorija.

Sloga, sinusitas bei COVID-19 infekcija – glaudžiai susiję susirgimai, kurie gali būti panašūs savo simptomais, dėl to dažnai būna sunku juos atskirti. Konsultuodami pacientus gydytojai nuolat pastebi, kad pacientus vargina sloga, karščiavimas, kosulys, tačiau kiekvieno paciento situacija yra individuali ir už šių negalavimų gali slėptis skirtingos ligos. „Dažniausiai pasitaikanti virusinė sloga pasireiškia čiauduliu, nosies užgulimu ir sekreto tekėjimu iš nosies.

Nors astma yra lėtinė liga, tai visai nereiškia, kad gyvenimą ji turi apkartinti. Su astmos paūmėjimais ir nuolatiniu simptomų malšinimu susitaikę pacientai nebeįsivaizduoja kitokio gyvenimo, tačiau gydytojai vienareikšmiškai teigia – astma neturi gąsdinti ar trukdyti, ją galima pažaboti. Atsakykite sau į 5 klausimus ir sužinokite, ar jums reikalinga gydytojo pulmonologo konsultacija gydymui peržiūrėti.

Pasaulio vis dar nepaleidžiantis koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia.

Visi nori kiek įmanoma greičiau atsikratyti peršalimo, bet kartais tai nėra taip paprasta. Jau seniai baigėsi tos dienos, kai paprasto peršalimo nepakakdavo, kad liktume namuose. Koronaviruso pandemija plačiai paskleidė žinią, kad prastai besijaučiantys neturėtų niekur eiti. Juk nė vienas nenorime užkrėsti kitų žmonių. Taip pat kalbama, kad po pandemijos sumažėjus imunitetui, paprastas peršalimas žmones veikia stipriau, nei prieš tai.

Vos atvėsus orams, daugeliui tenka susidurti su nemalonia problema – sloga, kuri, kenčiama diena iš dienos, ima varginti. Tačiau yra natūralių būdų, kurių galite griebtis, norėdami sumažinti nosies užgulimą ir palengvinti slogą. Sloga arba rinorėja – būklė, kai nosies ertmė prisipildo daug gleivių skysčio. Slogą dažniausiai sukelia peršalimas ir gripas, kitos slogos priežastys yra alergijos ir šienligė. Gerkite daug skysčių Skysčių kiekio organizme palaikymas turi daug naudos jūsų kūnui.

Kai kamuoja sloga ar užgulusi nosis, gydymui žmonės nevengia pasirinkti liaudies medicinos metodų: deda karštos druskos kompresus, kiša į nosį česnako ar svogūno gabaliukus, skalauja nosį muilu, lašina į ją burokėlių ar juodojo ridiko sultis ir pan. Vaistininkė Virginija Burbienė sako, kad tokie savigydos būdai gali negrįžtamai pažeisti natūralią nosies gleivinės dangą ir ženkliai padidinti infekcinių susirgimų riziką.

Atšalus, keičiantis orams vis dažniau sunegaluoja organizmas – skauda gerklę, varva, užsikemša nosis. Kartais numojus ranka į užsikimšusią nosį peršalimas gali įsisenėti – tai pasireiškia bloga savijauta ar netgi karščiavimu. Specialistai sako, kad sloga geriau pradėti rūpintis iškart, nes negydoma ji gali komplikuotis. Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų ausų ir gerklės ligų gydytoja Daina Šimulynienė sako, kad paprastai sloga trunka iki 7 dienų ir ją išsigydyti galime namuose.

Eteriniai aliejai yra naudojami įvairiausiems negalavimams gydyti – nuo odos iki psichinės sveikatos problemų. Iš pirmo žvilgsnio šie aliejai gali atrodyti visiškai nekalti. Jie turi malonų kvapą, tačiau žmonės pamiršta apie neigiamus jų šalutinius efektus. „Bright side“ nusprendė sudaryti sąrašą galimų šalutinių reiškinių, kurie slypi už eterinių aliejų. Apsinuodijimas Tyrimai rodo, kad per kelis metus padaugėjo apsinuodijimu eteriniais aliejais ir dažniausia nuo to nukenčia vaikai.

Kamuoja čiaudulys, kosulys, peršti akis, – šiomis dienomis pajutę tokius simptomus kai kurie tautiečiai galvoja, ar tik nereikia pasidaryti koronaviruso testo. Tačiau šalia kovido, jau prasidėjo žiedadulkių metas, laukia pats pikas, todėl šienlige sergantiems žmonėms jau dabar tenka apsišarvuoti kantrybe ir pulti į kovą su žiedadulkėmis.

Dviejų ar trijų metų mažylis sloga gali sirgti net iki 10 kartų per metus. Tai tėvus tiesiog gali varyti iš proto, kelti nuovargį ir tokius klausimus, kaip „kodėl taip dažnai?“ ir „kodėl jis ištisai sloguoja“?. Į slogą reikėtų žiūrėti kaip į susirgimą, kurio metu vaikas jaučiasi ne kaip, todėl jam reikėtų padėti pasijusti kuo komfortiškiau.

Artėjantis pavasaris džiugina daugumą, tačiau žmonėms, turintiems alergiją, šis sezonas nėra pats maloniausias. Į peršalimo panašius simptomus sukelianti pavasarinė alergija kamuoja daugelį žmonių, tačiau pandemijos akivaizdoje gali būti sunku atskirti, ar tai pavasarinė alergija, ar koronavirusinė infekcija. LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės.

Gydytojai įspėja, kad sloga ir kiti peršalimo simptomai turėtų būti traktuojami kaip galimi COVID–19 požymiai. Koronavirusu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia gerklės skausmas, sloga ir užsikimšusi nosis, galvos skausmai, sako šeimos gydytojai.

Vaikų slogą suaugusieji dažnai linkę vadinti „maža slogyte“, tačiau mažiems vaikams ji gali būti ne tokia jau ir nereikšminga problema. Kuo mažesnis vaikas, tuo labiau jį vargina sloga – kūdikiai su užsikimšusia nosyte negali nei žįsti krūties ar gerti iš buteliuko, nei miegoti, o jau pro burną mokantys kvėpuoti mažyliai susiduria su išdžiūvusios gerklės dirginimu ar netgi skausmu ir didesne infekcijų rizika.

Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susiduria su virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Vienas įprasčiausių susirgimų – sloga, kuria mažieji dažniausiai pirmą kartą suserga dar iki pirmojo savo gimtadienio. Įdomu tai, kad maži vaikai dažniau ne peršąla, o perkaista – dėl šios priežasties itin svarbu stengtis vaiką aprengti pagal tuo metu vyraujančias oro sąlygas – nei per šaltai, nei per šiltai. Ypač svarbi tinkama avalynė – -žiemą ji turi būti šilta ir neperšlampanti.

Sloga – vienas pirmųjų simptomų, rodančių, kad užsikrėtėte virusine infekcija. Užsikrečiama nuo žmogaus, kuris čiaudi, kosti ir tokiu būdu į orą skleidžia patogeninius virusus. Kai pradeda varvėti nosis, dažnas į tai numoja ranka, manydamas, neva viskas praeis savaime. Ar tikrai šis simptomas nereikšmingas? Apie tai pasikalbėjome su Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoju otorinolaringologu Dainiumi Guzevičiumi. Kas yra sloga? Kas ją sukelia? Sloga (rinitas)– nosies gleivinės uždegimas.