Laidojimo kultūros puoselėtoja, išlydėtoja Margarita Volovnikienė pasakoja, kad šis procesas gali būti sudėtingas, tačiau tinkamai tvarkantis su mirusiojo asmeniniais daiktais, galima išreikšti jam pagarbą.
M. Volovnikienė sako, kad laikotarpis po netekties gali būti labai jautrus, todėl nėra griežto laiko, po kurio būtų privaloma pradėti galvoti apie mirusiojo daiktų tvarkymą. Tai labai individualu ir priklauso nuo žmonių emocinės būsenos bei poreikių. Visgi, patyrus netektį ateis laikas, kai reikės galvoti, ką daryti su mirusiojo daiktais.
Ką daryti su mirusio artimojo daiktais?
Margarita sako, kad mirusiojo žmogaus daiktai gali būti tvarkomi įvairiai. Artimieji gali pasirinkti išsaugoti tam tikrus reikšmingus daiktus atminimui, o likusius galima perleisti arba paaukoti.
„Tai gali būti aprangos, buities rakandų ar kitų naudingų daiktų paaukojimas tiems, kuriems jie reikalingi. Daiktų paaukojimas gali padėti pagerinti kitų žmonių gyvenimą, o tai gali būti svarbus dalykas siekiant įgyvendinti artimųjų norą mirusiojo drabužius padovanoti tiems žmonėms, kuriems jų tikrai reikia.
Jei yra artimųjų, kuriems tam tikri mirusiojo daiktai turėtų ypatingą reikšmę, galite juos jiems perduoti. Tai gali būti simbolinis gestas, rodantis pagarbą ir mirusiojo gyvenimui“, – sako laidojimo kultūros puoselėtoja.
O jei judinti mirusiojo daiktus pernelyg sunku, Margarita pataria, kad derėtų duoti sau laiko, nes svarbu gerbti savo emocinę būseną: „Galite paprašyti pagalbos iš artimųjų, draugų ar net specialistų, kad ši užduotis būtų lengviau įveikiama.“
Vėlionio daiktų likimas gali būti įvairus
Visgi išlydėtoja atvirauja – vienareikšmio atsakymo į klausimą, ką daryti su mirusiojo daiktais, nėra, tik įvairios nuomonės ir rekomendacijos, kurios kartais smarkiai skiriasi viena nuo kitos.
„Tačiau stresą patiriančiam žmogui reikia paprasto ir praktiško atsakymo. Vieni šį klausimą skuba spręsti iškart po laidotuvių, kiti mėnesius ir net metus negali prisiliesti prie velionio daiktų ir su niekuo išsiskirti. Tačiau ateina laikas ir jiems, kai jie turi apsispręsti ir pasirinkti.
Kai kurie žmonės mano, kad daiktai turi būti saugomi, nes yra įgėrę artimo energiją ir taip yra saugomas mirusiojo atminimas. Kiti teigia, kad drabužius, žaislus, baldus geriau išdalinti vargšams ir (arba) nunešti į artimiausią šventyklą. Kai kurie daiktus siunčia tiesiai į sąvartyną.
Psichologai rekomenduoja sutelkti dėmesį į savo būseną ir nepasikliauti kitų patarimais, nes mylimo žmogaus netektį kiekvienas išgyvena skirtingai. Vieniems naudojimasis mirusiojo daiktais tampa paguoda, kitiems tai sukels nepakeliamą skausmą – ir tada nėra prasmės savęs kankinti“, – sako moteris.
Rekomeduojama palaukti bent 40 dienų
Margarita sako, kad mirusiojo daiktų judinimo laikotarpį šiuo atveju nustato patys artimieji, tačiau po žmogaus mirties geriau palaukti bent 40 dienų ir tik tada ką nors daryti.
„Su mirusiojo daiktais galima elgtis įvairiai, priklausomai nuo šeimos poreikių, kultūros, vertybių bei asmeninių įpročių ir mirusiojo palikimo. Kai kurie daiktai saugo prisiminimus. Jei su daiktais susiję šilti prisiminimai, neturėtumėte jų išmesti.
Ypač, jei su mirusiuoju jus siejo artimas ir gražus ryšys, jei mylėjote žmogų ir jis jums buvo brangus, tai ir jo turėti daiktai jums bus brangūs ir mieli, nes žadins šviesius prisiminimus, taip padėdami lengviau įveikti sielvarto etapą.
Žmogaus energija, išsaugota mėgstamuose daiktuose, gali net stiprinti ir suteikti paguodą sunkiais gyvenimo momentais“, – komentuoja laidojimo kultūros puoselėtoja, išlydėtoja.
Ką sunaikinti, o ką išsaugoti?
M. Volovnikienė sako, kad tie daiktai, ant kurių mirė žmogus (patalynė, lova ar sofa), turėtų būti sunaikinami. Moters teigimu, drabužiai, kuriais žmogus vilkėjo ligos patale ar mirties metu, taip pat.
„Paprastai tokie daiktai sudeginami arba bent jau išvežami į sąvartyną. Jei kai kurių daiktų nereikia ir nėra kam jų duoti, tuomet juos galima nunešti į prieglaudą ar bažnyčią“, – teigia Margarita.
Moteris teigia, kad galima atrinkti tam tikrus daiktus, kurie turėjo ypatingą emocinę reikšmę mirusiajam arba šeimai, galbūt istorinę vertę kitiems artimiesiems ir juos išsaugoti atminimui.
„Tai gali būti nuotraukos iš šeimos fotoalbumo, laiškai, meno kūriniai ar kitokie daiktai, kurie suteikia jums emocinį komfortą ir kelia šiltus prisiminimus. Artimieji gali pasirinkti priimti tam tikrus mirusiojo daiktus kaip atminimo simbolį ar paveldėti juos kaip palikimą.
Jei daiktai yra naudingi ir gali padėti kitiems žmonėms, galite juos atiduoti tiems, kas jų nori, arba paaukoti įvairioms labdaros organizacijoms bei kitoms visuomeninėms bendruomenės įstaigoms. Atiduodant mirusiojo rūbus, patariama prieš tai juos išskalbti ir palaikyti druskos vandenyje“, – sako ji.
Kokius daiktus galima dėti į įkapes?
Laidojimo kultūros puoselėtoja pasakoja, kad tam tikri asmeniniai mirusiojo daiktai gali būti dedami į įkapes kaip atminimo simboliai, nes jie buvo svarbūs išėjusiajam.
„Į įkapes galima dėti tam tikrus mirusiojo daiktus, prie kurių velionis buvo ypač prisirišęs, kurie turėjo ypatingą reikšmę jam arba šeimai.
Tai gali būti, pavyzdžiui, laiškai, rožančius, kurį naudojo savo maldoms, šventųjų ikonos, papuošalai, kuriuos mirusysis mėgo ir nešiojo dar būdamas gyvas ar kiti pamėgti asmeniniai daiktai, kurie buvo svarbūs velioniui.
Svarbiausia gerbti mirusiojo ir jūsų asmenines nuostatas, daryti tai, kas jums atrodo teisinga ir atitinka jūsų gyvenimo filosofiją. Gali būti naudinga pasikalbėti su šeimos nariais ar artimaisiais, kad rastumėte bendrą supratimą ir pasidalintumėte mintimis šiuo klausimu“, – sako M. Volovnikienė.
