Tokius sprendimus Vyriausybės posėdžio metu pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Kaip pažymėjo jis, iki šiol serologinį testą galimybių pasui buvo galima tik po ligos.
„Tai jau ne Vyriausybės lygmens, o sveikatos apsaugos ministerijos [klausimas], kad iki įsigaliojimo mes taip pat inicijuosime ir pakeisime atitinkamus teisės aktus tam, kad būtų įvestas serologinių tyrimų kompensavimo mechanizmas valstybės lėšomis ir kad bent jau vieną kartą būtų tą galima padaryti nemokamai. Nes situacijų būna labai įvairių“, – konstatavo jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė užfiksavo protokolui, kad SAM parengs ir įgyvendins tvarką, pagal kurią artėjant 7 mėnesių laikotarpiui į pabaigą po pirmos pilnos vakcinacijos galima būtų atlikti testą biudžeto lėšomis.
„Tai padės žmogui apsispręsti, ar jau skiepytis sustiprinamąja doze, ar dar gali palaukti“, – sakė ji.
Kaip po posėdžio žurnalistams patikslino A. Dulkys, bent vieną nemokamą antikūnų testą gyventojai galės atlikti tiek rengiantis skiepytis po persirgimo, tiek ruošiantis revakcinacijai.
Nėra aiškios antikūnų titro ribos
A. Dulkio teigimu, mokslininkai kol kas nesutarė, koks antikūnų rodiklis organizme būtų jau nebepakankamas, priimant sprendimą dėl revakcinacijos.
„Mes konsultavomės su ekspertais, patys ekspertai nesutaria dėl tų skaičių. Galima tik sąlyginai susitarti, gydymo įstaigos būna, kad sau įsivertina 500. Bet būna, kad ir turintys didesnį antikūnų rodiklį žmonės suserga, tai yra labai individualu“, – sakė ministras.
Dar prieš posėdį žurnalistų paklaustas, ar jis pats rekomenduotų prieš revakcinuojantis pasidaryti antikūnų tyrimą, A. Dulkys sakė, kad kiekvieno reikalas spręsti, kaip elgtis.
„Kiekvieno sprendimas yra labai individualus. Mes visi labai gerai jaučiame savo simptomus, rūpinamės savo sveikata. Tai tokia galimybė sudaryti, bet šiaip aš tikrai nemanau, kad tai būtų būtina“, – sakė jis.
Galimybės atlikti tokį tyrimą prieš ruošiantis revakcinuotis ir prireikus pratęsti galimybių pasą svarbą yra pabrėžusi ir imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.
1915 naujų atvejų ir 19 mirčių
Praėjusią parą nustatyta 1915 naujų COVID-19 atvejų, mirė 19 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė devyni vyresni nei 80-ies metų žmonės, penki priklausė 70–79, du – 90–99 metų grupėms. Taip pat mirė po vieną vyresnį nei 100, 60-ies ir 50-ies metų žmogų.
Pilnai paskiepyti buvo trys mirusieji, jie priklausė 70–79, 80–89 metų grupėms.
Iš 6,4 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyta buvo 414. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 12,2 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 2390 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 902 žmonės.
154 COVID-19 ligoniai reanimacijose
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1747 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 185 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei prieš parą.
92 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1454 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.
Šalyje praėjusią parą atlikta 15,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 7,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1188,3 atvejo – jis mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios ir siekia 11,5 procento.
