Vilniaus kolegos Kraštovaizdžio dizaino studijų programos dėstytojas Audrius Sakalauskas teigia, kad Lietuvoje yra itin populiarios kelios hortenzijų veislės. Viena dažniausių – šluotelinė hortenzija. Tačiau vyras pasakoja, kad vis dar populiari ir šviesioji hortenzija, kuri kitaip žinoma kaip įprasta, močiutės sodo hortenzija.
„Šviesioji ir didžialapė hortenzijos yra panašios išvaizda, tačiau pastaroji turi trūkumą – Lietuvoje sunkiai žiemoja pasodinta lauke. Dar kita populiarėjanti hortenzijų veislė – ąžuolalapė. Nors matyti tenka ją retokai, tačiau pagrindinis jos grožis yra ąžuolo lapo formą primenantys, rudenį raudonai nusidažantys didžiuliai lapai“, – pasakoja specialistas.
Populiari ir laipiojanti hortenzija, kuri yra tarsi liana – lėtai auga, tačiau yra mėgstama tų, kuriems patinka ja apželdinti kitus objektus, pavyzdžiui, terasos atitvarus. „Yra ir daugiau hortenzijų veislių, tačiau dauguma jų auga botanikos soduose arba pas kolekcininkus, kurie renka išskirtines hortenzijų veisles“, – priduria A. Sakalauskas.
Sodinimas ir dauginimas
Pasiteiravus, ką reikėtų žinoti apie hortenzijų sodinimą ir kada reikėtų susirūpinti jas sodinti į žemę, Audrius Sakalauskas teigia, kad esminio skirtumo nėra, kai sodinukai yra pirkti medelyne, auginti vazonuose:
„Iki šiol dar nesu matęs, kad hortenzijos būtų pardavinėjamos tiesiai iš grunto, todėl jei jau perkate jas ir ruošiatės sodinti, greičiausiai jos bus augintos vazone, o tokias hortenzijas galite sodinti bet kada.
Bet tinkamiausias laikas yra arba ruduo – spalio pabaiga ar lapkričio pradžia, arba pavasaris. Pavasarį sodinti galima tada, kai nusistovi teigiama oro temperatūra, nelieka įšalo ir kastuvą galime kišti lengvai į žemę. Praktiškai tai būtų kovo vidurys, tačiau būtina sekti oro sąlygas.“
Tačiau jei hortenzija lengvai dauginasi pati, nukrito šaka, kuri įsišaknijo, tokią hortenziją galima atskirti ir padauginti toliau.
„Geriausiai tokią įsišaknijusią šaką atskirti nuo motininio krūmo balandį-gegužę, kad jis per likusį sezoną spėtų ir prigyti, ir pasiruošti žiemai.
Vienintelis niuansas, jei sodinsime augalą vidurvasarį, kuomet yra žiedų krovimo metas, hortenzijai reikės daugiau priežiūros, drėgmės. Teks daugiau laistyti nei rudenį ar pavasarį“, – įspėja A. Sakalauskas.
Hortenzijų genėjimas
Vienas svarbiausių darbų, kuriuos yra privalu daryti, norint turėti gražų hortenzijos krūmą, kuris akį trauktų ir savo įspūdinga forma, ir ryškiais žiedais, yra genėjimas.
Laipiojanti hortenzija. A. Sakalauskas teigia, kad kalbant apie kiekvieną hortenzijų veislę, galioja skirtingos genėjimo taisyklės:
„Štai laipiojančiai hortenzijai praktiškai nereikalingas joks genėjimas. Išpjaunamos nebent sudžiūvusios, pažeistos šakos. Apskritai, šios veislės hortenzijos auga laisvai ir sodininkų darbas yra tik pakreipti jos augimą tinkama linkme.
Jeigu ji auga, pavyzdžiui, ant terasos sienelės ir išlindusi aukščiau šaka gadina bendrą vaizdą, estetiką, tokią šaką galime nukreipti kita linkme ir ją pritvirtinti arba paprasčiausiai ją pašalinti. Bet tai yra individualus kiekvieno sprendimas.“
Šviesioji hortenzija. Šių hortenzijų genėjimas taip pat labai paprastas. Nukritus lapams, kuomet baigiasi augalo vegetacijos sezonas, vėlyvą rudenį galima drąsiai hortenziją pjauti paliekant gerą sprindį nuo žemės – apie 20-30 centimetrų.
„Tokio genėjimo pilnai užteks. Daugiau pakenks nebent tik visiškas augalo nupjovimas ties žemės paviršiumi. Tokiu atveju hortenzija prasčiau žels, sunkiau atgaus savo įprastinę išvaizdą.
Palikę stagarėlius, kurie yra apie 20-30 cm aukščio, kiekvienais metais garantuotai turėsite gražius žiedynus, nes šviesiosios hortenzijos žydi dar ant pirmamečių šakų“, – sako specialistas.
Didžialapė hortenzija. Atskirti didžialapę hortenziją nuo kitų veislių padeda mėlyni, raudoni žiedai, kurie yra panašūs į didelius debesėlius.
„Šių hortenzijų genėjimas taip pat yra vienas paprastesnių. Tačiau tai daryti reikėtų žinant vieną niuansą. Jei krūmą reikia retinti, tai geriau išpjaunant visą šaką. O įprastai užtenka pašalinti tik senus žiedynus.
Didžialapės hortenzijos žydi ant antramečių šakų, todėl, jeigu šakas nugenėsime per trumpai – neturėsime žiedų“, – pasikartoja A. Sakalauskas.
Šluotelinė hortenzija. Šių hortenzijų genėjimas, anot pašnekovo, yra vienas sunkiausiai apibūdinamų, kadangi šios veislės augalą galima genėti ir formuoti labai įvairiai:
„Sodininkai savo aplinkoje šluotelines hortenzijas augina dėl žiedynų grožio. Šios hortenzijos išvesta gausybė veislių, todėl nėra nieko keisto, kodėl ji populiari. Šluotelines hortenzijas galima genėti ir rudenį, ir pavasarį.
Skirtumas tas, kad tie, kas mėgsta natūralistinius želdynus ir nori susikurti įdomesnį vaizdą želdyne žiemai, gali genėjimą palikti pavasariui, nes žiemos metu tie žiedai kabės, atrodys įspūdingai. Visgi, jei želdynuose mėgstate tvarką, genėti turėtume rudenį, apie spalio pabaigą. Žinoma, priklausomai nuo orų, galima genėti ir vėliau.“
Pagrindinė šių hortenzijų genėjimo taisyklė – kirpti šaką virš antrojo pumpuro nuo apačios. Būtina iškarpyti visas smulkias šakeles, taip pat augančias krūmo viduryje, nudžiūvusias, nulaužtas.
„Tokiu būdu suvaldysite augimą, praretinsite krūmą ir žiedynai užaugs vešlesni, didesni. Jei apskritai negenėsime hortenzijų, kurias auginame savo sode, tuomet krūmai greičiau pasens, susmulkės jų žiedynai ir nebus išraiškingo vaizdo. Bendrai tariant, genėjimas – būtinas“, – priduria jis.
Ažuolalapė hortenzija. Šios rūšies hortenzijas genėti reikėtų taip pat, kaip ir šluotelines hortenzijas. Kraštovaizdžio dizaino specialistas teigia, kad šių krūmų grožis yra ne tik žiedai, tačiau ir tai, kad rudenį jų lapai nusidažo ryškia raudona spalva.
Ąžuolalapės hortenzijos krūmai įprastai būna tankūs, gražūs. Jų grožis išlieka ir rudenį, todėl vis dažniau kasmet galime jas pastebėti žmonių soduose.
„Visų hortenzijų sėkmingas auginimas priklauso nuo tinkamų sąlygų: derlingas vidutinio sunkumo ir lengvo rūgštinio pH dirvožemis bei pakankamai drėgmės.
Šluotelinėms, didžialapėms duokite daug saulės, ąžuolalapės gerai auga ir daliniame pavėsyje, laipiojanti hortenzija gerai augs apsaugota nuo tiesioginės saulės kaitros ir didelių vėjų, kai tuo tarpu šviesioji hortenzija lengvai prisitaiko prie pačių įvairiausių sąlygų“, – nusišypso.
