Nors Ganoje vis dar nemažai įtakos šalies valdymui turi karališkosios šeimos, tačiau Princesė Benido šypsosi, jog pasirinkusi įprastą gyvenimo kelią gavo galimybę plėsti savo žinias ir siekti išsvajotosios programuotojos specialybės ne kur kitur, o Lietuvoje.
Naujienų portalui tv3.lt mergina pasakojo apie savo vardą, karališkuosius titulus jos gimtojoje šalyje, kelionę į Lietuvą bei planus pakeitusią COVID-19 pandemiją.
Karališkasis titulas – tik simbolinis
Tolimoje Vakarų Afrikos šalyje Ganoje, atgavus nepriklausomybę nuo ją kolonizavusios Didžiosios Britanijos, pagrindiniu valdymo principu tapo demokratija. Tačiau, panašu, to, kas giliai įaugę šalies kraujyje, panaikinti ne taip lengva – čia vis dar įtakos turi karališkieji asmenys.
„Senesniais laikais, visi karališkieji titulai buvo labai svarbūs, jei buvai iš karališkos šeimos, žmonės tave gerbė, bet kai atgavome nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, visa tai nebėra taip svarbu.
Dabar karaliai vis dar valdo gentis, kurių kiekviena turi savo karalių. Ganoje itin svarbi demokratija, bet kai kalbama apie bendruomenes, karaliai vis dar kuria taisykles, žmonės turi gerbti savo karalių, nes valdžia jiems suteikia tam tikras galias“, – apie šiandieninę padėtį gimtojoje šalyje pasakojo pašnekovė.
Iš tokios šeimos kilusi ir Princesė, tačiau šiandien ji dėkoja savo seneliams, kurie nusprendė karališkojo gyvenimo atsisakyti ir nors giminėje yra asmenų, kurie vis dar užsiima karališkaisiais reikalais, Princesė Benido su tuo neturi nieko bendro.
„Dar daug metų prieš man gimstant, mano seneliai atsisakė visų karališkųjų pareigų. Kai gimiau, man šis vardas buvo suteiktas simboliškai. Mano giminėje dar yra asmenų, kurie labai susiję su karališkosiomis pareigomis, tiesiog mano seneliai to atsisakė. Turime giminių, kurie vis dar dalyvauja karališkajame gyvenime, tai yra jų pasirinkimas“, – trumpai paaiškino ji.
Gavo galimybę vykti į Lietuvą
Senelių pasitraukimas iš aukštuomenės gyvenimo atvėrė Benido didžiules galimybes. Štai, Ganoje mergina studijavo universitete, pasirinkusi programuotojos specialybę, o puikūs įvertinimai padėjo išvykti į tolimą šalį.
„Atvykau į Lietuvą 2020 metų pradžioje. Tiesą sakant, prieš tai nieko nežinojau apie šią šalį, koncentravausi į mokslus Ganoje, o magistrą planavau studijuoti Kanadoje, kol vieną dieną universiteto kompiuterių mokslo departamento tinklalapyje pamačiau skelbimą, kad ieškomi studentai, kurie turi gerus pažymius, dalyvauti mainų programoje ir vykti į Lietuvą. Pamaniau, kad esu tinkama kandidatė, tad pabandžiau laimę“, – šypsosi Princesė Benido.
Konkurencija, pasakoja ji, buvo nemenka – fakultete mokosi maždaug 500 studentų, tačiau atrinkta buvo būtent ji, kaip geriausia trečio kurso studentė.
Pati Princesė sako nė minutės nesudvejojusi – nesinorėjo praleisti tokios galimybės, tad nieko nelaukusi ji kibo į naujus darbus ir ėmė plačiau domėtis Lietuva. Galbūt nerimas sukirbėjo merginos šeimos galvose, bet vos sekundėlei.
„Tėtis labai džiaugėsi mano pasiekimais ir galimybe išvykti, nes didžiausias jo tikslas – edukuoti savo vaikus. Kadangi išvykau studijuoti, o ne dirbti, jis labai džiaugėsi tokia galimybe, kaip ir visa šeima. Visi džiaugėsi ir didžiavosi, nes žinojo, kad man puikiai sekasi mokslai“, – dalijosi ji.
Planus sujaukė pandemija
Nauja šalis, dar nepažįstamos gatvės ir nematyti veidai – tik dalis to, prie ko Princesei Benido teko priprasti. Su dideliu entuziazmu pasiruošusi tobulinti savo žinias apie programavimą, lyg perkūnas iš giedro dangaus užgriuvo pandemija, tad mokytis teko nuotoliniu būdu.
Išties, ji neslepia, kad planas buvo visai kitoks, tačiau COVID-19 viską sujaukė ir apvertė aukštyn kojomis, o iš anksto suplanuotą tolimesnę gyvenimo eigą teko nemenkai pakoreguoti:
„Neplanavau pasilikti čia ilgam, mano planas buvo likti tiek, kiek reikia – vienam semestrui. Kai atvykau, man čia patiko, bet nesistengiau išmokti kalbos, nes baigusi mokslus planavau iškeliauti namo, tačiau prasidėjo pandemija ir dėl susidariusios situacijos negalėjau išvykti, buvau priversta likti čia.“
Net ir užtrukusi Lietuvoje ilgiau, nei galvojo, kad teks, mergina nesigaili, veikiau priešingai – pradėjo gyvenimą kurti čia. Be to, galimybės siekti karjeros čia geresnės, o, kaip juokdamasi sako, ji pati visuomet persekioja technologines naujoves.
„Kadangi neturėjau kitos išeities, kaip tik likti čia, pradėjau ieškoti darbo. Susiradau darbą, mano vadovas buvo labai malonus, kaip ir pati darbo aplinka, pradėjau domėtis šalimi, čia užsimezgė pažintys su žmonėmis, kuriuos branginu ir nenoriu prarasti. Be to, pamaniau, kad čia turiu daugiau galimybių augti savo pasirinktoje profesijoje, lyginant su Gana“, – pasakojo pašnekovė.
Šiandien Benido savo rankose jau laiko universiteto diplomą, užbaigti mokslus buvo išvykusi į gimtąją Ganą, tačiau, vis dėlto, grįžo čia, į Lietuvą ir darbą klientų aptarnavime iškeitė į naujas, programų kūrėjos pareigas.
Lietuvą įsimylėjo
Paklausta, ar įsivaizdavimas, kokia yra Lietuva, ir kokią ją išvydo iš tiesų itin skiriasi, mergina tik šypteli – jai čia labai patinka, o visos baimės išsisklaidė ilgiau pagyvenus nepažįstamoje šalyje.
„Nepasakyčiau, kad tai, ką mačiau internete labai skiriasi nuo to, ką patiriu būdama čia. Kalbėjau su žmonėmis, man sakė, kad rasizmas čia yra gana didelė problema, nes lietuviai yra uždari, bet nuo to laiko, kai atvykau, neteko su tuo susidurti. Galbūt netiesiogiai teko, bet į akis niekas nėra nieko pasakęs“, – džiaugiasi mergina.
Pasiteiravus, o kaipgi lietuvaičiai reaguoja išgirdę merginos vardą, ji numoja ranka, mat savo vardo nesureikšmina, kaip ir aplinkiniai, o į kylančius klausimus ji visuomet noriai atsako:
„Mano vardas man nieko nereiškia, tai tiesiog vardas, kaip bet koks kitas. Tik kai kuriems žmonėms jis pasirodo labai įdomus. Pavyzdžiui, Lietuvoje žmonės dažniausiai prisistato tik vardu, tad prisistatau kaip Princesė, bet Ganoje dažnai prisistatau kaip Benido. Tačiau vis tiek nemanau, kad mano vardas turi įtakos tam, kaip žmonės į mane žiūri – tai paprastas vardas, nesvarbu, kad jis kažką reiškia.“
Pasilikti Lietuvoje paskatino ne tik planai studijuoti magistrą ar nauja pareigybė, bet ir supantys žmonės – čia Benido rado ne tik draugų, bet ir mylimąjį.
Kuria ateities planus
Bendrai ji sako susidariusi labai malonų įspūdį apie lietuvius, o bendravimas paskatino mokytis lietuvių kalbos – tam pagrindai jau padėti ir Princesė Benido laisvai gali pasisveikinti ar paklausti, kaip sekasi. Be to, kurdama gyvenimą naujoje šalyje ji neplanuoja sėdėti sudėjusi rankas.
„Kai atvykau į Lietuvą, susidūriau su sunkumais, pavyzdžiui, negalėjau gauti tam tikrų produktų, mano plaukai labai skiriasi nuo lietuvaičių plaukų, Ganoje naudojau juodąjį muilą, plaukams naudojau specialias šukas, bet atvykusi į Lietuvą nieko neradau. Kai grįžau į Ganą baigti mokslų ir keliavau atgal į Lietuvą, visko nusipirkau ir dabar atidariau internetinę parduotuvę“, – šypsosi pašnekovė.
Be taip reikalingų produktų, kurių Lietuvoje anksčiau rasti nepavyko, Benido siūlo ir plaukų pynimo paslaugas, nes sako Lietuvoje dar neradusi, kas mokėtų elgtis su garbanotais plaukais. O susitikus su merginomis ir išsikalbėjus, ji pasidalina sukaupta naudinga patirtimi:
„Išmokau pati pinti plaukus ir šiai dienai siūlau pynimo paslaugas, kartais išsikalbame su merginomis, jos sako, kad sunku rasti darbą, nežino, kaip patogiai keliauti po miestą. Papasakoju joms apie savo patirtį, ką verta išbandyti, kur ieškoti darbo ar kokiomis programėlėmis naudotis, kad būtų patogu keliauti. Noriu tapti tiltu tarp Lietuvos ir Ganos, jei kas nors norėtų keliauti į Ganą, galėčiau apie tai papasakoti plačiau.“
