PMDS – kas tai?
Premenstruacinis disforinis sindromas, tai būklė panaši į premenstruacinį sindromą, kuri sukelia kur kas sunkesnius negalavimus, kurie gali trukdyti įprastai kasdienei veiklai. PMDS pasireiškia likus savaitei ar dviem iki mėnesinių pradžios, kai po ovuliacijos ima keistis hormonų pusiausvyra.
PMDS simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Beviltiškumo jausmas
- Pyktis, isterija
- Savikontrolės praradimas
- Verksmingumas
- Sumažėję interesai
- Apetito pokyčiai
- Nerimas, įtampa, derealizacija
- Krūtų tempimas
- Pilvo ir galvos skausmai
- Nuovargis, energijos stoka
- Nemiga arba mieguistumas
- Suicidinės mintys
PMDS diagnozavimas
PMDS diagnozuojama įvertinus vienerius metus ar ilgiau trunkančius simptomus, kurie pasireiškia liuteininės fazės metu ir baigiasi folikulinės fazės metu.
Nustačius sunkų PMS ar PMDS, galima iškart pradėti gydymą. Pradžioje, maždaug du – tris mėnesius, rekomenduojama nefarmakologinė terapija, pavyzdžiui:
- Mitybos pokyčiai
- Fizinio aktyvumo didinimas arba mažinimas
- Relaksaciniai pratimai
- Psichoterapija
Jei išbandžius aukščiau išvardintus metodus moters savijauta negerėja, tuomet siūlomas farmakologinis gydymas – gydoma gydymas diuretikais, analgetikais, antihistamininiais, prostaglandinų inhibitoriais, SSRI antidepresantais (fluoksetinas, sertralinas, paroksetinas, venlafaksinas, citalopramas, klomipraminas), anksiolitikais (alprazolamas, bušpironas), ovuliacijos slopintojais (estrogenai, progestinai, danazolis, GnRH agonistai).
Kas sukelia PMDS?
Tiksli premenstruacinio disforinio sindromo priežastis kol kas nėra žinoma. Vis dėlto, mokslininkai mano, kad tai gali būti nenormali reakcija į įprastus hormonų pokyčius, kurie vyksta kiekvieno menstruacijų ciklo metu.
Tokie hormonų pokyčiai gali sukelti serotonino trūkumą, kuris susiaurina kraujagysles ir gali paveikti nuotaiką bei sukelti fizinius simptomus.
Nors PMDS gali išsivystyti bet kuriai moteriai, tačiau kai kurioms pacientėms rizika gali būti didesnė. Dažniau serga:
- Moterys, kurių šeimoje buvo PMS arba PMDS atvejų
- Moterys, kurios pačios sirgo ar turi artimųjų, kurie sirgo depresija, pogimdymine depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais
- Kiti galimi rizikos veiksniai: žemesnis išsilavinimas ir žalingi įpročiai.
