Klausimų ir atsakymų tinklapyje „Quora“ nepagydomomis ligomis sergantys žmonės iš viso pasaulio dalinosi savo istorijomis ir atsakė į klausimą: „Ar nenormalu džiaugtis, kad tau diagnozuota nepagydoma liga?“
Daugelis jų sakė, kad praėjus pirminiam šokui toks žinojimas jiems suteikė motyvacijos kaip įmanoma geriau išnaudoti likusias dienas, ir minėjo „laisvės jausmą“, nes kasdieniai rūpesčiai tiesiog nebesvarbūs.
Vienas nuo smegenų ir kaulų vėžio mirštantis vyras rašė, kad susitaikius su žiniomis „pasaulio svoris tiesiog nukrenta nuo pečių“. Kiti rašė, kad diagnozę pasitiko teigiamai, nes ji patvirtino jų turėtas baimes dėl sveikatos ir pagaliau išlaisvino nuo neužtikrintumo.
Vienas vyras rašė: „Sergu nepagydomu smegenų ir kaulų vėžiu – iš pradžių man buvo savęs gaila, bet niekada nebandžiau neigti situacijos, nes ją arba reikia priimti, arba padėtis tikrai bus apgailėtina.
Nebūtinai reikia tuo džiaugtis, bet kai tik susitaikoma su tuo, kad nesi ta neįveikiama jėga, kokia maneisi esantis, tada pasaulio svoris tiesiog nukrenta nuo pečių. Kažkokiu keistu būdu, kadangi nuo pat pradžių žinojau, kad liga nepagydoma, streso buvo labai nedaug.“
Kita moteris iš Floridos sakė, kad jos trisdešimt kelerių metų draugei buvo diagnozuotas nepagydomas vėžys, ir jos reakcija buvo tokia pati – ji suprato, kad tiesiog nebereikia taikstytis su ją slegiančiais dalykais, rašoma dailymail.co.uk.
„Ji sakė, kad pirmosios reakcijos buvo įprastinės – šokas, nenoras pripažinti tiesą, galvojimas „kodėl man taip?“ ir t.t., bet po kelių dienų ji sakė pajutusi laisvės jausmą. Ji sakė supratusi, kad būtent dėl to, kad jai lieka mažai laiko, nebeužteko laiko daugeliui nesąmonių, su kuriomis ji tiesiog nebesitaikstė.“ – rašė ji.
Kita moteris, taip pat iš Floridos, rašė, kad išgirdus nepagydomos ligos diagnozę jaustis laimingai visai nėra nenormalu. „Manau, kad ateiname čia – į šią mokyklą, vadinamą žeme – kad išsiaiškintume, kas esame, ir kad nuveiktume tai, ką turime nuveikti, o darbus užbaigę džiaugsmingai išeitume.“
Kiti rašė, kad laimės jausmas kyla iš palengvėjimo, pagaliau patvirtinančio prieš tai kankinusias baimes. Viena europietė moteris rašė, kad daugeliui žmonių tokia diagnozė nustatoma po „ilgo ir skausmingo proceso“, ir patvirtina, kad tai, ką šis žmogus išgyvena, iš tiesų yra tikra. Ji pridūrė, kad išgirdę diagnozę žmonės taip pat pasiryžta ieškoti jiems reikalingos pagalbos, todėl jaučiasi matomi ir išgirsti.
„Todėl taip, jaustis laimingiems yra visiškai normalu. Turint diagnozę paprastai gaunama daugiau teisių, pagalbos ir paramos.“ – rašė ji. – „Žinai, kad greičiausiai sulauksi blogų naujienų, bet pačios blogos naujienos suteikia palengvėjimą, nes padeda išsiaiškinti, kas iš tiesų esi.“
Kitas žmogus iš Australijos taip pat pritarė, kad patvirtinimas, jog kažkas su tavo kūnu ne taip, iš tiesų gali suteikti palengvėjimą, jei kenčiama jau ilgą laiką. „Tai gali būti labai stiprus palengvėjimas sužinojus, kad visko nesusigalvojai ir kad tai nesitęs amžinai.“ – rašė jis.
Kita IV stadijos vėžiu serganti moteris pasakojo, kad jaučiasi tarsi „automobilio šviesų apakinta stirna“ ir kad labai svarbu atrasti laimę, nepaisant situacijos sudėtingumo. „Kai praeina pirmas šokas po diagnozės, viskas priklauso nuo požiūrio.“ – rašė ji. – „Teigiamas nusiteikimas labai padeda kovoti ir susitaikyti su nepagydoma mirtina liga.“
Tačiau kai kurie kiti žmonės rašė, kad nepritaria šioms nuomonėms, ir kad jiems patiems jų diagnozė buvo labai skaudi žinia.
„Apgailestauju, kad sergi mirtina liga ir dar labiau apgailestauju, kad tuo džiaugiesi.“ – rašė JAV gyvenanti buvusi mokytoja, dabar esanti pensijoje ir serganti Parkinsono liga. – „Aš irgi sergu nepagydoma liga – Parkinsonu, kuris žudo lėtai. Bet tuo nesidžiaugiu. Priimu ligą, nes neturiu kito pasirinkimo, nieko negaliu pakeisti.“ – rašė ji.
Krūties vėžiu serganti moteris pasakojo, kaip išgirdusi žinią savo onkologo paklausė, ar gali verkti, ir tada kelioms minutėms pratrūko. „Kaip galima norėti mirties nuosprendžio, kai tik ruošiesi iš tiesų gyventi? Ką tik baigiau doktorantūrą ir universitete būčiau dirbusi įdomų tiriamąjį darbą.“ – dalinosi ji.
