Siekiant laiku diagnozuoti koronavirusą ir suvaldyti viruso plitimą, šiandien Lietuvoje pasitelkiami du testavimo metodai – molekuliniai ir serologiniai. Jais nustatomi skirtingi koronaviruso infekcijos rodikliai.
Molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (RNR) ir dažniausiai vadinami genetiniais arba PGR testais. Molekuliniai testai parodo, ar žmogus testo atlikimo metu užsikrėtęs virusu ir ar yra potencialus ligos platintojas.
Siekiant laiku diagnozuoti ir pagydyti ligą bei užkirsti kelią jos platinimui, šie testai atliekami turintiems koronavirusui būdingų simptomų, kai asmuo karščiuoja, kosėja ar jį kankina dusulys. Šie testai taip pat atliekami didžiausios rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, pavyzdžiui, grįžusiems iš pandemijos paveiktų šalių arba turėjusiems artimą kontaktą su infekuotais ligoniais ar medikais.
Šie testai informatyviausi tuomet, kai atliekami dar ankstyvame infekcijos etape – dar pirmąją infekcijos savaitę.
Tyrimas atliekamas paėmus nosiaryklės mėginį, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašeliniu būdu – per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi, todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR.
Tuo tarpu greitieji serologiniai testai tiria paciento kraujyje žmogaus imuninio atsako į virusą produktus – antikūnus, susidariusius žmogaus organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją. Šie testai leidžia aiškiau matyti šalies epidemiologinį paveikslą, valdyti šios infekcijos plitimą, įvertinti, kiek žmonių jau yra persirgę ir kokių priemonių būtų galima imtis tolimesniam ligos valdymui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, greitųjų serologinių testų nerekomenduojama naudoti koronaviruso infekcijai diagnozuoti, nes šiuo metu dar nėra pakankamai tyrimų apie jų patikimumą.
Greitieji testai informatyviausi antrąją infekcijos savaitę, kai aktyvinamas imuninis atsakas į virusą. Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, kur cirkuliuoja susidarę antikūnai.
