Ši tinklaraštininkė lankėsi TV3 kulinarinėje laidoje „La maistas“, kur kartu su grilio ekspertu Vyliumi Blauzdavičiu ir profesionalu, istorinės virtuvės žinovu Tomu Rimydžiu gamino ypatingus bulvių plokštainius.
Kviečiame susipažinti su pozityviąja tinklaraštininke.
Renata, pristatykite savo tinklaraštį.
Tinklaraštyje dalinuosi receptais, jų istorijomis, kartais ir kokį prisiminimą ar nuotaiką įpinu. Kiekvienas receptas yra gamintas ir ragautas bent kelis kartus, tad aprašau receptūras tik tuomet, kai esu tikra, kad ir kitam gaminančiam pagal jį, patiekalas ar konservas tikrai pavyks.
Receptų kataloge yra net kelios kategorijos, kurioms skiriu daugiausiai dėmesio, tai – mano mylima fermentacija (rauginimas) bei visi kiti konservavimo būdai: marinavimas, sūdymas, vytinimas... Tai yra ir skaitomiausi receptai, ypač daržovių derliaus sezono metu. Ir nors daugelis mano, kad šis sezonas yra rudenį, mano virtuvėje jis nesibaigia niekada – net ir žiemą galima raugti morkas, burokų juostas, vitaminingąsias pušų spyglių giras ar ankstyvą pavasarį iš pirmų garšvų pagaminti fermentuoto gėrimo.
Nepamirštu ir kasdienio maisto, žinoma. Mūsų namuose valgoma daug sriubų, verdu tikrai ypatingas, originalias sriubas, stengiuosi kiekvieną spėti nufotografuoti ir aprašyti. O mane artimiau pažįstantys stebisi tokia gausia saldžių patiekalų kolekcija, aš pati saldumynų nemėgstu, bet gaminu tiek šventinius, tiek kasdienius desertus ar pyragus su dideliu malonumu.
Kaip kilo mintis jį pavadinti „Kūmutės virtuve“?
Mano mergautinė pavardė buvo Lapėnaitė, turbūt įsivaizduojate kaip mane vaikystėje vadino klasiokai ir kiemo draugai. O jau paauglystėje kažkas prisiminė, kad lapę vadina kūma, taip ir tapau ja. Kam kūma, kam kūmute.
Daugelis mano, kad šis žodis yra mažybinis kūmos kaip krikštamotės pavadinimas, o kai atsirado elektroninės enciklopedijos, sužinojau ir kitą šio žodžio prasmę, tebūnie tai intriga pasiskaityti apie kūmutes.
Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado maisto gaminimas?
Močiutė buvo garsi Biržų konditerė, mano atostogos visad kvepėdavo biskvitais, aromatizuotais sirupais, kasryt turėjau pareigą nulipdyti žalios masės lapelių ar kotų viksvoms, kuriomis močiutė puošdavo tuo metu stebuklingus teminius tortus. Gulbių ežeras, kelmas su meškomis ir meškiukais, nykštukų paradas, vestuvių žiedai rožių pataluose, alyvų puokštės... Tuomet mokiausi konditerijos subtilybių, bet močiutė ir mama leisdavo prisidėti prie kasdienio maisto gamybos, visad buvau jų pagalbininkė, tad nuo pat mažų dienų sukausi virtuvėje.
Skaityti išmokau būdama penkerių, ir tuomet skaičiau viską, kas papuldavo po ranka. Tame tarpe buvo ir mamos didžioji kulinarinė enciklopedija. Ji mane tiesiog užbūrė, pradėjau bandyti gaminti pagal receptus, stebėjau ką ir kaip gamino mama, tetos, močiutė ir jos sesuo vestuvių šeimininkė. Turėjau kantrias mokytojas, kurios leido sugadinti produktus, palaikė ir paskatino nenukabinti nosies.
Kokius patiekalus gaminti mėgstate labiausiai?
Trumpesnis sąrašas būtų to, ko nemėgstu gaminti ir negaminu. Tai cepelinai, vėdarai ir bet kokia tešla, kurią reikia minkyti rankomis. Visa kita gaminu su didžiausiu malonumu.
Įdomu, kokius patiekalus/idėjas rekomenduotumėte skaitytojams, kurie mėgsta gaminti ir skaniai valgyti, tačiau nenori trukti virtuvėje?
Jei pavartytumėte mano receptus, suprastumėte, kad viskas, ką siūlau išbandyti, yra gaminama labai paprastai ir iš visiems prieinamų produktų. Ilgiausia visko dalis yra virimo ar kepimo laikas, tačiau teisingai viską apskaičiavus ir įdarbinus viryklę bei kitą buitinę techniką, lieka galybė laiko sau.
Labai norėčiau visus įtikinti, kad gaminti namuose nėra sudėtinga, ir kad joks pusfabrikatis ar dienos pietų centras nesuteiks tokios palaimos, kaip su meile sau ar visiems šeimos nariams gamintas maistas. Ką jau kalbėti apie sveikatą...
Iš ko semiatės idėjų, susijusių su maisto gaminimu?
Prisipažinsiu, nevartau kulinarinių knygų, turiu jų labai daug, nes vyrauja nuomonė, kad tiems, kurie rašo apie maistą, dovanojamos būtent tokios. Laikau bibliotekoje tik tas, kurios yra su autografais, padovanotos pačių autorių. Jas kartais atsiverčiu, kai prisimenu draugus.
Mėgstu kulinarinius žurnalus, ypač tuos, kuriuose yra ir pokalbiai su įdomiais žmonėmis, kelionių rubrikos. Kartais užtenka pamatyti maisto nuotrauką ir jau žinau ką gaminsiu ryt – poryt.
Kūrybinės idėjos ateina labai įvairiai – pamačius įdomesnę žuvį ar gražesnį mėsos gabalą pas ūkininką prisimenu, ką esu gaminusi, kartais apjungiu kelis gamybos būdus, panaudoju skirtingus prieskonius ar ingredientus. Keliaujant po pasaulį, kartais paprašau ragauto maisto receptūros, visada lankausi vietiniuose turguose, juose ieškau ko nors nematyto, neuostyto, neragauto.
O dažniausiai būna taip: atsidarau šaldytuvą, peržvelgiu ko jame yra, ir mintyse pradeda suktis deriniai. Vadovaujuosi tik 3 taisyklėmis:
- Niekada viename patiekale nenaudoju svogūnų ir česnakų.
- Karštus patiekalus tiekiu su karštais garnyrais.
- Vienam litrui sriubos ar kilogramui bet kokios mėsos ar žuvies skaičiuoju 1 šaukštelį druskos, tad niekada nieko nepersūdau, bet ir maistas nebūna prėskas.
Visa kita yra absoliuti laisvė.
Ką dar be maisto gaminimo mėgstate veikti?
Dabartinė mano veikla – naminių aliejų gamyba ir prekyba jais. To nevadinu darbu, nes man tai beveik meditacinė būsena, dūzgiant aliejaus presui namai pakvimpa malamomis sėklomis ar riešutais, o tuo metu dažniausiai rašau receptus, tvarkau maisto nuotraukas. Fotografuoju ne tik maistą, mėgaudamasi gyvenimu užmiestyje, dažnai būnu gamtoje, su savimi visad turiu fotoaparatą. Kartais į gamtą kartu išvilioju ir draugus, padarome kelis portretus.
Auginame įdomių veislių vištų, mėgstu stebėti jų gyvenimą. Naujausia aistra – rūšinių vynuogių auginimas. Skyrėme joms visą šiltnamį, mokomės genėjimo paslapčių ir mėgaujamės ypatingo skonio uogomis.
O nurimus derliaus dorojimams, šaltuoju metų laiku, grįžtu į kiną, teatrą, knygas, keliones. Ir kai būna labai šaltos žiemos dienos, leidžiu jas prie židinio su virbalais, būtinai nusimezgu ką nors šilto ir dailaus.
Ką jums suteikė dalyvavimas laidoje „La maistas“? Gal įsiminėte patarimus, kurie pravers gaminant ateityje?
Dalyvavimas laidose visad kupinas pirmų kartų, pažinčių, idėjų. Vyliaus patarimas patepti skrudinamas šoninės juostas pomidorų pasta (grynąja mase, ne kečiupu), jau prigijo mūsų pusryčių meniu. Tomo idėja plikyti bulvių tarkius burokėlių sultimis laukia žiemos, kai pradėsiu kepti kugelius.
Tačiau labiausiai vertinu tas puikias emocijas, kurias suteikė profesionali komanda. Juk didžioji laidos kūrimo dalis yra nematoma, dalyvauti tuose užkulisiuose yra neįkainojama patirtis.
Išskirtinius virtuvės šefų receptus ir daugiau kulinarinių paslapčių išvyskite laidoje „La Maistas“ kiekvieną sekmadienį 9 val. per TV3, o jei nespėjote peržiūrėti laidos, tai padaryti galite čia.
