Į Lietuvą atslenkant stichiniam meteorologiniam reiškiniui – svarbus įspėjimas

Gyventojai raginami pasirūpinti jautresniais augalais ir imtis apsaugos priemonių.

Įspėja pasirūpinti augalais

Įspėjimas grindžiamas oficialia informacija, gauta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. 

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos perspėja apie stichinį meteorologinį reiškinį – šalną aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu (oro arba dirvos paviršiaus temperatūra <0°C, paros vidutinė oro temperatūra ≥10°C).

Balandžio 25-os naktį Šiaurės vakarų Lietuvoje daug kur numatomos šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio.

Balandžio 26-os, 27-os ir 28-os naktimis daugelyje rajonų šalnos iki 1–6, dirvos paviršiuje vietomis iki 9 laipsnių šalčio.

Balandžio 29-os naktį vietomis numatomos šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio“, – rašoma įraše.

Kokie augalai labiausiai bijo šalnų?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje ir pabaigoje bei rudens pradžioje augalus gali pažeisti šalnos – dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros oro temperatūra yra teigiama (vegetacijos periodas).

Šalnų poveikis įvairioms žemės ūkio kultūroms priklauso nuo jų trukmės. Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams kenkia labiau nei trumpos, bet stiprios. Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis. Žydėjimo ir brendimo laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse.

Lietuvoje šalna augalų vegetacijos laikotarpiu gali būti pavojingas ar stichinis reiškinys: pavojingas, kai augalų vegetacijos laikotarpiu paros vidutinė oro temperatūra yra ≥ 5 ºC, o stichinis – kai paros vidutinė oro temperatūra būna ≥ 10 °C.

Pasak tarnybos, Lietuvoje šalnos gali pridaryti nemažai nuostolių: pavasario šalnos – augalų daigams, vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės netenka savo vertingų savybių, pasikeičia jų skonis ir išvaizda.

Pavasarinių šalnų labiausiai bijo agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, cukinijos, patisonai, visžaliai lapuočiai, vazoniniai balkono ar terasos augalai. Daržovės, kurioms šalnos turi mažai įtakos: salotos, kopūstai, kalafiorai, brokoliai, petražolės, ridikėliai, ankstyvosios morkos, žirniai.

Kaip apsisaugoti nuo šalnų?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teigimu, sėjos arba sodinimo laiką reikia derinti taip, kad išvengtumėte ilgai trunkančių pavasarinių šalnų, o derlių nuimti iki rudeninių šalnų.

Jie ragina jautrius augalus (daržoves) apsaugoti nuo šalnų juos sėjant ar sodinant iškilesnėse, atvirose reljefo vietose, nes ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui.

1. Pavasarį iš anksto uždenkite jautresnius augalus, kad apsaugotumėte nuo šalčio – ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti;
2. Šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Per flisą augalą pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma ir drėgmė;
3. Paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų – drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu – tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų sumažina ne tik dirvos drėkinimas, bet ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu;
4. Augalams iki ryto nuvytus dėl šalčio, juos reikėtų laistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu – tai mažina temperatūros kontrastą, kurį sukelia intensyvūs rytiniai saulės spinduliai ir tikėtina, kad augalas atsigaus;
5. Prieš patekant saulei, galima tiesiogiai šildyti aplinką arba sukelti oro srautų judėjimą ventiliatoriais (labiau tinka uždaresnėms erdvėms).