Mokslo dėka, diabetą gydome jau šimtmetį. Gydytoja, kaip diabeto suvokimas pasikeitė per pastaruosius šimtą metų?
Labai stipriai. Pirmi duomenys, apie cukrinį diabetą atsirado dar prieš kelis tūkstančius metų, senovės Egipte. Tuomet tai buvo liga, kurią apibūdindavo, kaip padidėjusį gliukozės kiekį šlapime. Šiandieną turime daugiau cukrinio diabeto tipų, iš kurių dažniausiai išskiriami du pagrindiniai – pirmasis tipas, kuomet suserga jaunesni žmonės, yra autoimuninis kasos pažeidimas, dėl ko kasa nebegamina insulino. Ir antrasis tipas – pacientai dažniausiai suserga vyresni ir nutukę. Abejais atvejais cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs ir dėl gliukozės svyravimų atsiranda įvairios komplikacijos – inkstų, akių pažeidimai, kartais – galūnių amputacijos, padidėjusi rizika susirgti infarktu arba insultu.
Insulinas – unikalus medikamentas, kuris mirtiną ligą pavertė kontroliuojama ir išgelbėjo daugybę gyvybių. Ar šiomis dienomis insulinas išlieka toks pats svarbus cukrinio diabeto gydyme?
Insulinas išlieka labai svarbus pirmo tipo diabetu sergantiems asmenims, kol dar yra ieškomi nauji būdai, kaip atitolint šitą ligą. Tačiau sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, šiai dienai jau yra atsiradę vaistų, kurie gali insulino terapiją atitolinti.
Ar dėl šių vaistų jau galima pasidžiaugti gera cukrinio diabeto kontrole?
Deja, bet šiandien cukrinio diabeto kontrolė nėra pakankamai gera. Apie 50 proc. sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu nepasiekia tikslinių glikemijų. Nors diabeto gydymas skaičiuoja apie 100 metų, mes vis dar nesugebame tinkamai kontroliuoti glikemijos. Modernūs vaistai padeda siekti geresnių glikemijos rodiklių, tik keista, nes Baltijos šalyse, tokiose kaip Estijoje ar Latvijoje, modernių vaistų vartojimo yra gerokai dažniau nei Lietuvoje.
Pilną interviu skaitykite čia.
