Natūralūs virškinimo fermentai yra vieni svarbiausių žmogaus organizme, kadangi be jų organizmas negali suskaidyti suvartotų maisto produktų ir pilnai įsisavinti maistingųjų medžiagų.
„Žmogaus organizmas fermentus gamina virškinimo sistemoje, įskaitant burną, skrandį ir plonąją žarną. Didžiausią dalį sudaro kasos išskiriami virškinimo fermentai. Jie padeda organizmui skaidyti maiste esančius angliavandenius, riebalus ir baltymus. Tai yra būtina, kad įsisavintume maistines medžiagas ir taip palaikytume optimalią sveikatą.
Be virškinimo fermentų maiste esančios maistinės medžiagos yra tiesiog pašalinamos iš organizmo. Tam tikros sveikatos būklės gali sutrikdyti virškinimo fermentų gamybą.
Virškinimo fermentų trūkumas gali sukelti įvairių virškinamojo trakto sutrikimų, taip pat galite nepasisavinti visų maistingųjų medžiagų, net jei ir maitinatės maistingai“, – aiškina virškinimo fermentų svarbą organizmui ir jo funkcijoms Sandrija.
Be to, fermentai yra reikalingi ir tinkamam virškinimo sistemos funkcionavimui. Jie yra tarsi katalizatoriai, kurie pagreitina biochemines reakcijas. Taip pat virškinimo fermentai gali būti jautrūs organizmo pokyčiams, o kai kurie iš šių pokyčių gali sukurti aplinką, kuri apsunkina fermentų tinkamą veikimą.
Simptomai, išduodantys virškinimo fermentų trūkumą
Biomedicinos mokslų daktarė teigia, kad lietuviai suvartoja daug perdirbto, pramoniniu būdu pagaminto maisto ir per mažai vartoja šviežių daržovių, raugintų produktų, labai nedaug gerųjų riebalų, kokybiško aliejaus.
Dėl šios priežasties žmonės negauna pakankamai maistinių medžiagų, o kartu ir organizmui būtinų fermentų iš maisto produktų:
„Fermentų trūkumas gali pasireikšti ir dėl virškinamojo trakto sutrikimų, ligų. Taip pat, su amžiumi, kadangi paprastai nuo 60-ies metų mažėja virškinimo fermentų, o sumažėjus šių fermentų kiekiui, organizmui tampa sunkiau tinkamai suvirškinti tai, ką valgote.
Sumažėjęs virškinimo fermentų kiekis gali sutrikdyti žarnyno pusiausvyrą, o tai gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant dažną vidurių užkietėjimą, viduriavimą ar rėmenį. Kraštutiniais atvejais, blogai suvirškinto maisto dalelės gali „prasiskverbti“ pro žarnyno gleivinę ir patekti į kraują, o tai gali sukelti uždegimą.“
Atsiradę uždegiminiai procesai gali sukelti ir kitų lėtinių ligų pasireiškimą. Be to, S. Čapkauskienė pastebi, kad sveikas gerųjų žarnyno bakterijų kiekis yra labai svarbus siekiant išvengti žarnyno sienelės – gleivinės – nesandarumo ir palaikyti senstančią virškinimo sistemą, kadangi šie mikroorganizmai padeda palaikyti tinkamą virškinimo sistemos veiklą.
„Taip pat svarbu leisti virškinimo sistemai atsipalaiduoti ir pailsėti. Mūsų virškinimo sistema geriausiai dirba, kai ji yra atsipalaidavusi ir pailsėjusi. Todėl leiskite savo organizmui pailsėti bent 12 valandų po vakarienės prieš valgant kitą dieną. Ši taisyklė svarbi visiems“, – nusišypso pridurdama ji.
Sutrikusi kasos funkcija – natūraliai išskirti virškinimo fermentus – gali turėti įtakos organizmo gebėjimui skaidyti suvalgytą maistą ir įsisavinti maistingąsias medžiagas. Dėl šios priežasties sutrinka mityba ir sukelia tokius simptomus kaip: pilvo pūtimas, mėšlungis, pilvo pūtimas ir viduriavimas.
„Pakaitiniai virškinimo fermentai pakeičia natūralius fermentus ir palengvina angliavandenių, riebalų ir baltymų, esančių jūsų valgomame maiste, skaidymą. Todėl pakaitiniai virškinimo fermentai gali padėti išvengti netinkamo maistinių medžiagų įsisavinimo ir su juo susijusių virškinimo negalavimų“, – paaiškina Sandrija.
Pasak moters, pagrindinės fermentų rūšys yra trys: amilazė, lipazė ir proteazė. Amilazę išskiria seilių liaukos bei kasa. Teigiama, kad šis fermentas skaido angliavandenius arba krakmolą į gliukozės molekules, o nepakankamas amilazės kiekis gali sukelti viduriavimą:
„Lipazė, veikia kartu su kepenų tulžimi, kad suskaidytų riebalus. Jei lipazės nepakanka, gali pasireikšti riebaluose tirpių vitaminų, tokių kaip A, D, E ir K, trūkumas, nes organizmas negebės jų įsisavinti. O šių vitaminų trūkumas sąlygoja įvairius organizmo veiklos sutrikimus ir ligas.
Na, o fermentas proteazė skaido baltymus į aminorūgštis. Jis taip pat padeda sulaikyti bakterijas, mieles ir pirmuonis nuo patekimo į žarnyną. Proteazės trūkumas gali sukelti alergiją arba toksiškumą žarnyne.“
Maisto produktai, gausiausi virškinimo fermentų
Virškinimo fermentus galima rasti ir kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, avokaduose, bananuose, imbieruose, meduje, kefyre, kiviuose, manguose, ananasuose, raugintuose kopūstuose ir kitose raugintose daržovėse bei kimčiuose.
„Ananasuose yra virškinimo fermentų, vadinamų bromelainu, kurie padeda skaidyti baltymus į aminorūgštis. Manguose yra virškinimo fermentų amilazių – tai fermentų grupės, skaidanti angliavandenius iš krakmolo, sudėtingų angliavandenių, į visai paprastus, tokius kaip gliukozę ir maltozę.
Amilazės fermentai mango vaisiuose tampa aktyvesni vaisiams nokstant. Štai kodėl mangai tampa saldesni, kai pradeda nokti. Amilazės fermentus taip pat gamina kasa ir seilių liaukos. Todėl dažnai rekomenduojama prieš nuryjant maistą gerai jį sukramtyti, nes seilėse esantys amilazės fermentai padeda suskaidyti angliavandenius, kad juos būtų lengviau virškinti ir įsisavinti.
Meduje taip pat gausu daug naudingų junginių, įskaitant virškinimo fermentus, tik įsitikinkite, kad perkate neapdorotą medų, jei norite, kad jis būtų naudingas virškinimui. Apdorotas medus dažnai kaitinamas, o didelis karštis sunaikina virškinimo fermentus“, – pasakoja S. Čapkauskienė.
Natūralūs virškinimo fermentai yra taip pat ir bananuose. Šiame vaisiuje yra ir amilazių, ir gliukozidazių – dvi fermentų grupės, kurios skaido sudėtingus angliavandenius, pavyzdžiui, krakmolą, į mažesnius ir lengviau pasisavinamus. Sandrija sako, kad kaip ir manguose, šie fermentai krakmolą skaido į gliukozę, kai bananai pradeda nokti:
„Todėl prinokę geltoni bananai yra daug saldesni už neprinokusius žalius bananus. Be to, bananai yra puikus maistinių skaidulų šaltinis, kurios gali padėti virškinimo sistemai. Skirtingai nei kiti vaisiai, avokadai unikalūs tuo, kad juose yra daug sveikų riebalų ir mažai cukraus. Juose yra virškinimo fermento lipazės. Šis fermentas padeda suvirškinti riebalų molekules į mažesnes molekules, pavyzdžiui, riebalų rūgštis ir glicerolį, kurias organizmas lengviau įsisavina.
Kefyras – fermentuotas pieno gėrimas, gaminamas į pieną pridedant kefyro „grūdelių“. Šie „grūdai“ iš tikrųjų yra mielių, pieno rūgšties bakterijų ir acto rūgšties bakterijų kultūros. Fermentacijos metu bakterijos virškina piene esančius natūralius cukrus ir paverčia juos organinėmis rūgštimis ir anglies dioksidu.“
Fermentacijos procesas sukuria sąlygas, kurios padeda augti bakterijoms, padidina maistinių medžiagų, fermentų ir kitų naudingų junginių kiekį. Be to, kefyre yra daug virškinimo fermentų, įskaitant lipazę, proteazę ir laktazę.
„Laktazė padeda virškinti laktozę – piene esantį cukrų, kuris dažniausiai būna blogai virškinamas. Raugintuose kopūstuose, fermentacijos proceso metu, taip pat atsiranda virškinimo fermentų, todėl raugintų kopūstų vartojimas yra puikus būdas padidinti virškinimo fermentų kiekį.
Visos raugintos daržovės ne tik turi virškinimo fermentų, bet ir laikomi probiotiniu maistu, nes juose yra sveikų žarnyno bakterijų, kurios stiprina virškinimo sistemos sveikatą ir imunitetą“, – sako biomedicinos mokslų daktarė.
Kalbėdama apie maisto produktus, kurie yra gausūs virškinimo fermentų, pašnekovė užsimena ir apie kimčius – aštrų korėjietiškos virtuvės garnyrą, kuris yra gaminamas iš fermentuotų daržovių. Šiame garnyre, kaip ir kopūstuose bei kefyre, fermentacijos proceso metu atsiranda sveikos bakterijos, kurios suteikia maistinių medžiagų, fermentų ir kitų naudingų medžiagų.
Sandra teigia, kad kimčių sudėtyje yra „Bacillus“ rūšies bakterijų, kurios gamina proteazes, lipazes ir amilazes, o šie fermentai atitinkamai virškina baltymus, riebalus ir angliavandenius.
Be to, kimčiai taip pat yra susiję ir su daugeliu kitų sveikatai naudingų veiksnių. Šis korėjietiškas garnyras gali būti veiksmingas siekiant sumažinti cholesterolio kiekį ir kitus širdies ligų rizikos veiksnius.
„Kiviai yra valgomos uogos, kurios dažnai rekomenduojamos virškinimui palengvinti. Tai puikus virškinimo fermentų, ypač proteazės, vadinamos aktinidainu, šaltinis. Šis fermentas padeda virškinti baltymus. Mokslininkai mano, kad aktinidainas yra viena iš priežasčių, kodėl kiviai padeda virškinti.
Imbieras jau tūkstančius metų naudojamas kulinarijoje ir tradicinėje medicinoje. Kai kurie įspūdingi imbiero privalumai sveikatai gali būti susiję su jo virškinimo fermentais, kadangi imbiero sudėtyje yra proteazės zingibaino, kuris skaido baltymus į jų sudedamąsias dalis.
Keli tyrimai taip pat parodė, kad prieskoniai, įskaitant imbierą, padėjo padidinti virškinimo fermentų, tokių kaip amilazės ir lipazės, gamybą organizme. Papildydami savo mitybą tokiais produktais, kasdien įtraukdami juos į savo mitybos racioną, galite palengvinti virškinimą“, – nusišypso mitybos specialistė.
Pirmieji žingsniai puikios savijautos link
Pasiteiravus, ką reikėtų daryti norint pagerinti savo bendrą savijautą ir sveikatos būklę, Sandrija Čapkauskienė tvirtai teigia, kad viską reikia pradėti pirmiausiai nuo mitybos.
Moteris rekomenduoja savo įprastą mitybos racioną praturtinti augaliniu maistu: vaisiais, uogomis, daržovėmis, riešutais, sėklomis, kruopomis ir ankštiniais.
„Augaliniame maiste gausu skaidulų, o skaidulos labai svarbios virškinimo sistemos veiklai. Tik jų suvartojamas kiekis priklauso nuo amžiaus. Moterys turėtų stengtis suvalgyti bent 21-25 g skaidulinių medžiagų per dieną, o vyrai – 30-38 g.
Vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama suvartoti 21 gramą skaidulų per dieną moterims ir 30 gramų per dieną vyrams. Daug skaidulų yra avokaduose, kruopose, pavyzdžiui, avižose ir bolivinėje balandoje, saldžiose bulvėse, juodajame šokolade“, – pataria pašnekovė.
Taip pat rekomenduojama į mitybą įtraukti ir kiek įmanoma mažiau apdorotų, kuo natūralesnių, fermentuotų, užaugintų vietiniame regione ar sezoninių maisto produktų. Tik tada, kai atsižvelgsite į tai, galėsite padėti savo organizmui ir papildysite jį natūraliais virškinimo fermentais.
Tačiau jeigu norite užtikrinti gerą žarnyno veiklą ir nepritrūkti natūralių virškinimo fermentų, visuomet atsiminkite vieną, paprastą taisyklę.
„Žarnynui patinka ir jį gelbėja šį trijulė – skaidulos, kurios yra tik augaliniame maiste: daržovėse, vaisiuose, uogose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir grūdiniuose produktuose, vanduo, kurio rekomenduojama per dieną išgerti bent 6-8 stiklines vandens ir judėjimas.
Idealu jeigu fiziniam aktyvumui skirsite po 45 minutes kasdien – tai gali būti ir paprasčiausias ėjimas spėriu tempu arba kitos jums malonios fizinio aktyvumo rūšys“, – pataria S. Čapkauskienė.
