Kadangi su apsisprendimu renkantis miestą mano brangiajai buvo panašiai kaip visoms moterims sprendžiant ką apsirengti einant į svečius, tai nenorėdamas gaišti laiko įdaviau jai pieštuką ir paprašiau užsimerkti akis ir bakstelėti „aklai” į žemėlapį, išrenkant vietą dienos naujam eksperimentui.
Kaip suprasite iš tolimesnio teksto, tą dieną nusišypsojo laimė Jurbarko miestui, bet ne maitinimo įstaigai į kurią nuvykome pietų.
Tad burtų keliu iškritęs Jurbarkas ir jau neaklai, o pasidomėjus „Google” paieškos sistemoje maitinimo įstaigų pasiūla, išsirinkome barą „Liuksas”.
Nuvyko į maitinimo įstaigą
Jis puikiausiai atitiko mūsų keliamus kriterijus: vertinimo balas nežemesnis nei 4 (tą dieną buvo 4,5/5) ir meniu, kad atitiktų mažo miestelio daugumos mėgstamus patiekalus.
Baro interjere dominuoja žalia spalva. Kaip išsireiškė Katinienė: žalia spalva ramina, o tai gerai, jei atsirastų kokie nepatenkinti svečiai, tai žalia spalva kažkiek amortizuotų jų pyktį.
Meniu pasirinkimas toks platus, kad net susimąsčiau kokio dydžio turi būti virtuvė, kad būtų galima ne tik sukurti virėjams darbo vietas, bet ir rasti vietos gausiam produktų kiekiui sandėliuoti.
Vienintelė mintis, kodėl toks platus meniu tai baimė konkurencijos. Na įsivaizduokite, atsidarai barą su tradiciniais lietuviui kepsniais, sriubomis. Jei po metų kažkas šalia atsidaro piceriją, nenorėdamas prarasti klientų, meniu papildai dešimtimis skirtingų picų.
Vėliau dėl panašios priežasties įtrauki grilio patiekalus, tada dar mėsainius, ir žiūri, kad jau turi meniu panašaus storio kaip knyga „Brolių Grymų pasakos”.
Kad ir koks buvo platus meniu, bet į užsakymą įtraukėme lietuviui artimesnius patiekalus.
Pirmieji patiekalai
Pirmi du turėjo atkeliauti šaltibarščiai ir silkė. Bet atnešusi šaltibarščius padavėja sumurmėjusi, jog tuoj bus ir silkė, greitai pasišalino.
Skanūs ir pagal visas tradicijas pagaminti šaltibarščiai. Lengva vos jaučiama rūgštelė.
Liūdniausia tai, kad padavėja pažadėjusi tuoj atnešti silkę, ją sugebėjo patiekti tik praėjus geroms 5 minutėms. Tad tą laiką kol laukiau savo užkandžio užsiėmiau apkeptų bulvių vagiliavimu iš Katinienės lėkštės.
Silkė nustebino savo patiekimu. Net neabejoju, kad gražių gėlių lėkštėje prisukęs žmogus turi didelę meilę gėlėms.
Pagrindiniai patiekalai
Tad po geros įžangos laukdamas pagrindinių patiekalų, net pasitikrinau piniginę, ar turiu su savim pasiėmęs aukštą vertinimą atspindintį Riebaus katino lipduką.
Iš pirmo žvilgsnio pagrindiniai patiekalai nieko blogo savo patiekimu lėkštėse nepranašavo.
Bet geriau įsižiūrėjus supratau, kad prie kiaulienos sprandinės padažo patiektas BBQ padažas yra kuo tai pasipuošęs.
Iš kur tas „buožgalvis” ar kažkas panašaus į jį atsirado pačiame padažo centre nepasakysiu, bet padažo valgyti pabijojau.
O pats sprandinės kepsnys buvo sausas ir kietas. Ir jį tradiciniais įrankiais pjaustyti sekėsi sunkiai, tam geriausiai būtų pasitarnavęs koks benzininis pjūklas.
Apie savo nuogąstavimus papasakojau padavėjai. Jos reakcija klausant mano nepasitenkinimo kepsniu buvo panaši į egzorcizmo seansą.
Kai sakai visokius poterius bandydamas velnią išvaryti, ir jie apsėstojo neveikia, o jis lyg nesuprasdamas apie ką tu čia kalbi, žiūri į tave lėtai vartydamas galvą iš dešinės į kairę.
O kiaulienos sprandinė tokia guminė būna ne dėl blogo kepimo, o dėl prastos mėsos.
Kurią greičiausiai parsiveža iš didelių skerdyklų, kur kiaulės žudomos taip, kad dažnai to veiksmo metu patiria stresą, ko pasekmė – susitraukęs mėsos raumuo. O jau nusipirkęs tokį gali kepti jį kaip nori, rezultatas vis vien bus tas pats.
Tad kai pirksite sprandinę šašlykams tikrinkit ją minkydami pirštais, jei į pasiūlytą pardavėjo sprandinę pirštai nelenda, lyg į sustangrintą raumenį, tokios mėsos geriau atsisakyti.
Su šituo kepsniu irgi buvo problemų. Du Katinienės atpjauti gabaliukai, man paragauti, buvo sūrūs. Ir tai ne šiaip sūrūs, o pilna ta žodžio prasme viena druska. O jau pjaunant toliau tos druskos nebesijautė.
Ir tai spėju dėl to, kad tas kuris prieskoniavo vištieną patingėjo druską paskirstyti tolygiai.
Įdomus sprendimas perlinių kruopų kuskusas. Tik jį patiekiant į salę reikia virėjams būti įsitikinusiems, kad jis nebus sušokęs į gabalus.
Desertas ir kava
Jei galvojate, kad tuo siurprizai baigėsi, palaukite, dar nepasakojau apie kavą ir desertą.
Bandydami atspėti kodėl mums patiekė tokią tragišką kapučino, su Katiniene turėjome dvi skirtingas versijas.
Katinienė sakė jog tai „3 viename”, padalinta trims puodukams.
O aš manau, kad tai stambiai maltų pupelių kava gaminta barmeno, kuris bandydamas tam skirtame inde pakelti piene putą jį kaitindamas karštais garais, pieną užvirino. Ir nusispjovęs į svečią patiekė tokią nesąmonę, užpildamas verdantį pieną ant paruoštos kavos, be jokios putos.
Prie nevykusių patiekalų bei kavos į kompaniją gerai įsipaišė saldintas, sausas batonas, kuris kažkodėl bare „Liuksas” pavadintas obuolių pyragu.
Įvertinimas
Reziumuoju. Didelis meniu savyje neša ir didelius iššūkius, kas čia puikiai ir atsiskleidė. Bijau net pagalvoti, kokie siurprizai mūsų būtų laukę užsakius šiame bare kokį jautienos kepsnį, ar mėsainį, o gal picą.
Manau, kad šis baras būtų buvęs mums daug įdomesnis su mažesniu patiekalų skaičiumi meniu, bet tokių, kuriuos virėjai gamintų be priekaištų.
Nors baro interjere vyrauja žalia spalva ir ji turi raminti, dar būdamas bare nusprendžiau jog barą „Liuksas” vertinsiu 2/5.
Tad nuomonės nekeičiu, nes nors ir kainos mažos, bet maistas tų pinigų tikrai nėra vertas, išskyrus silkę ir šaltibarščius.
P.S. Patarimas baro savininkams, kelkite kainas ir gerinkit maisto kokybę, nes išmesti net mažus pinigus į balą gaila būtų net milijonieriams, o ką jau kalbėti apie Riebaus katino šeimyną.
Šaltinis: Riebus katinas
Pateikė atsaką
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su baru „Liuksas”. Maitinimo įstaigos vadybininkė Ingrida Gegužienė pakomentavo situaciją.
„Laba diena,
mes priimame visokią kritiką, be kritikos žmogus netobulėtų. O mes tikrai stengiamės, įdedame visą širdį ir daug darbo, o kas nedirba tas ir neklysta.
Yra visokių nuomonių, ir gerų, ir blogų, bet ir kaip bedarytum vis tiek visiems neįtiksi. Dirbame jau 25 metus ir jeigu būtų taip blogai, nebūtume išsilaikę šitiek metų, o lankytojų tikrai netrūksta, dažnai ir nebūna laisvos vietos, apsilanko ir užsienio svečiai, ir Lietuvos garsenybės, ir ministrai, visiems tinka ir patinka.
O Riebiam katinui siūlau aplenkti Jurbarką ir daugiau čia nevažiuoti, nes kiek lankėsi Jurbarko maitinimosi įstaigose (Star Pizza ir Keltininkas) visas labai išpeikė”, – pateikė atsaką I. Gegužienė
