Ligoninė informuoja apie neseniai vykusią mokslinę-praktinę konferenciją Vilniuje, kurioje savo patirtimi dalijosi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva.
Medikai buvo supažindinti su praktiniais testais, padedančiais diagnozuoti vestibulinius sutrikimus.
Su kuo gali būti susijęs galvos svaigimas?
Specialistė pabrėžė, kad pacientų gebėjimas apibūdinti savo pojūčius gali gerokai paspartinti diagnozavimą.
„Galvos svaigimas – dažnas, bet dažnai nuvertinamas simptomas.
Galvos svaigimą yra patyrę dauguma žmonių – daugiau nei 50 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų. Tai vienas dažniausių nusiskundimų tarp vyresnių nei 75 metų asmenų ir patenka į dažniausiai minimų simptomų dvidešimtuką.
Nors svaigulys dažnai ignoruojamas ar laikomas nereikšmingu, svarbu suprasti, kad tai nėra tik laikinas ar nepatogus pojūtis. Galvos svaigimas gali būti svarbus signalas, įspėjantis apie įvairias sveikatos problemas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva – dažna konferencijų ir seminarų lektorė, dalijanti žinias bei praktinę patirtį apie galvos svaigimo priežastis, simptomus ir jų valdymą.
Šį mėnesį gydytoja buvo pagrindinė lektorė mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Galvos svaigimas. Nuo teorijos iki praktikos“, vykusioje Vilniuje. Renginys, skirtas otorinolaringologams, neurologams, šeimos gydytojams, skubios pagalbos ir bendrosios praktikos gydytojams, subūrė beveik šimtą medikų, siekiančių gilinti žinias apie galvos svaigimo kliniką, diagnostiką bei gydymo galimybes.
„Džiugu, kad jau trečdalis konferencijos dalyvių aktyviai tiria ir gydo vestibulinius sutrikimus savo praktikoje. Tai padeda mažinti eiles pas specialistus ir taupyti pacientų laiką. Mokėme naudoti nesudėtingus testus, kurie pritaikomi ambulatoriškai ar skubios pagalbos skyriuje ir leidžia greitai nustatyti galvos svaigimo priežastį“, – teigia gydytoja M. Lebedeva.
Pasak gydytojos, pajutus galvos svaigimą labai svarbu nustatyti jo pobūdį:
Vertigo – tai aplinkos judėjimo iliuzija. Ji dažnai pasireiškia:
- esant GPPV (geriamojo padėties paroksizminiam vertigo), kai svaigimas atsiranda keičiant galvos ar kūno padėtį;
- sergant vestibuline migrena (trunka kelias dienas, būdingas noras gulėti ant vieno šono, dažnai jau diagnozuota migrena);
- esant vestibuliniam neuronitui – virusiniam vestibulinio nervo uždegimui, kai vertigo yra stiprus, kartu pasireiškia vėmimas, sunku paeiti, o simptomai palaipsniui silpnėja per savaitę.
Svaigulys – tai apkvaitimo, plaukimo ar erdvinės orientacijos sutrikimo jausmas. Jis gali būti susijęs su:
- vestibuline migrena (trunka iki trijų dienų);
- vaistų poveikiu;
- ortostatine hipotenzija (svaigimas atsiranda atsistojus, atsisėdus ar pakilus);
- funkciniu svaigimu (provokuoja buvimas parduotuvėje, gatvėje, šalia judančių objektų ar margų paviršių);
- psichogeniniu svaigimu (susijęs su stresu, panikos atakomis, nerimo sindromu ar depresija).
„Pacientai, suprasdami šiuos skirtumus, labai padeda gydytojui greičiau nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamą specialistą“, – sako gydytoja otorinolaringologė Marija Lebedeva.
#RKL #galvossvaigimas #pacientai #otorinolaringologai“, – rašoma įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
