Tuo metu vyrui tai atrodė kaip kažkoks skausmas pilve, gal pūslė, gal skrandis, nieko rimto. Iš pradžių niekas neatrodė pavojinga, ypač kai anksčiau turėti negalavimai buvo lengvai suvaldydami vaistais. Tačiau šįkart buvo susidurta su tokiais simptomais, kurių ignoruoti negalima.
Su tv3.lt skaitytojais A. Mitkus atvirai dalijasi savo išgyvenimais, pradedant pirmaisiais simptomais, baigiant gyvenimu po operacijos ir gydymo.
„Istorija galima sakyti prasidėjo, kai pagal vykdomą storosios žarnos programą šeimos gydytojas pasiūlė pasidaryti slapto kraujavimo testą, kuris parodė, kad yra rasta kraujo išmatose. O tai buvo pirmas signalas, kad kažkas negerai žarnyne arba virškinamajame trakte. Paskui pirmieji simptomai, buvo atsiradęs pilvo skausmas, pereinantis į dešinę pilvo pusę. Pojūtis toks lyg skaudėtų šlapimo pūslę“, – pasakoja vyras.
Kadangi anksčiau buvo žaizdelė skrandyje, ji tai atsirasdavo tai pranykdavo panaudojus vaistus, viskas būdavo nurašoma šiam negalavimui. Todėl A. Mitkus net nesureikšmino slapto kraujavimo testo ir nesiėmė rimtesnių tyrimų. Tačiau atėjo metas, kai jis nusprendė, jog būtina rimtai išsitirti:
„Manau, dauguma į tokius negalavimus nelabai kreipia dėmesio, o kreipiasi į gydytojus tik tada kai simptomai pradeda trukdyti įprastinei veiklai gyvenime. Kai skausmai pasidarė stipresni ir tiesiog priepuolio lygmens, tada mintys buvo, kad čia gali būti ne tik skrandžio ar šlapimo pūslės bėdos. Tada registravausi kolonoskopijos tyrimui. Galiu pabrėžti, kad žarnyno pažeidimus geriausiai gali pastebėti tik atlikus kolonoskopija.“
Kaip teigia vyras, stadijos iš karto niekas nepasakys. Pirmiausia, jo atveju, buvo atlikta kolonoskopija ir jos metu atlikta biopsija. Paskui buvo gautas histologinio tyrimo atsakymas. Toliau jį sekė KT ir MRT tyrimai.
„Taip buvo nustatytas navikas tiesiojoje žarnoje, visai arti analinės angos. Gan didelis 3x6 cm. Mano atveju, stadija nustatyta tik atlikus operacija ir ištyrus pašalintą naviką. Tokiu būdu tik galima tiksliai įvertinti naviko atliktą neigiamą darbą viduje“, – tikina vyras.
Gydytojai pasakė diagnozę
Atlikus kolonoskopiją, jam iškart pasakė, kad A. Mitkus turi reikalų su nemažu ir piktybiniu naviku:
„Iškart buvo kažkoks ir šokas gal. Pradėjau viską apgalvoti, gyvenimas tarsi prabėgo kaip pagreitintame kine. Nepasakyčiau, kad pasimečiau. Tiesiog supratau, kad nuo šios minutės viskas keisis. Prasidės gydymas ir viska teks praeiti, iškęsti. Gal to šoko nebuvo dėl to, kad anksčiau domėjausi medicina, gydymo galimybėmis.
Gyvenime yra tekę dirbti darbą susijusį su žmonių mirtimis: autoavarijos, skendimai, gaisrai ir taip toliau. Tiesiog supratau, kad kitaip nebus, teks atsiduoti į gydytojų rankas, nes tik jie yra pajėgūs man padėti. Taip pat daug priklauso ir nuo pačio žmogaus sąmoningumo, supratimo, kas įvyko.“
Paklaustas, kas jam buvo sunkiausia: diagnozė, gydymas ar laukimas, vyras sako negalįs kažko išskirti, nes tai viskas sueina į vieną būtį. Jis nebent kažkiek išskirtų gydymą, nes ten viskas nesisprendžia per vieną dieną ar net mėnesį. Pasak jo, tai ilgas ir varginantis procesas.
„Tuo labiau, jeigu žmonėms iki jų pasirinktos gydymo įstaigos reikia nukakti ilga kelią. Mano atveju buvo pasirinktas gydymas „Nacionaliniame Vėžio Centre“, kur iki jo nei daug, nei mažai, 280 kilometrų“, – atvirauja A. Mitkus.
Nustačius diagnozę ir po gydytojų konsiliumo, vyras pasakoja, jog buvo nuspręsta skirti „kombinuotą“ gydymą. Tai mėnesis laiko hospitalizacija NVC radioterapiniame skyriuje, kur jam buvo taikoma spindulinė terapija ir chemoterapija pagal mayo schemą), siekiant sumažinti naviko dydi, stabdyti kraujavimą.
Pirmomis savaitėmis ir paskutinėmis keturiomis dienomis jam buvo lašinami chemoterapiniai vaistai. Spinduliavimas būdavo atliekamas penkias dienas į savaitę, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį. Ir taip 25 dienos.
Kaip pasakoja vyras, po šio gydymo apie mėnesį reikia atsistatyti organizmui. Taip pat baigus šį gydymo procesą visą tą laiką dar vyksta organizme pokyčiai, o galiausiai atlikus papildomus tyrimus žiūrima kaip organizmas priėmė gydymą, koks yra atsakas į gydymą. A. Mitkaus atveju, atsakas buvo labai geras. Navikas žymiai sumažėjo ir buvo galima atlikti jo šalinimo operaciją.
„Naudodamasis proga, noriu iš visos širdies padėkoti gydytojui radioterapeutui Ernestui Šileikai, kuris viską konkrečiai sudėliojo mano gydymo planą, viską iki smulkmenų išaiškindavo apie galimus šalutinius reiškinius, būdavo visada atidus ne tik mano, bet ir visų likimo brolių atžvilgiu. Taip pat visam radioterapijos skyriaus personalui. Slaugytojos, jūs visos nuostabios.
Atskiros padėkos vertas docentas daktaras Audrius Dulskas, gydytojas chirurgas, onkologas. Tai žmogus iš didžiosios raidės. Manau, daug žmonių susidūrusių su tokia liga kaip mano jį puikiai žino. Daktaras, kuris mane vedė gydymo keliu nuo pirmos dienos.
Jo dėka ir atsidavimu savo profesijai aš pakliuvau į patyrusių gydytojų komandą. Tai žmogus, kurio nematysite supykusio, visada su nuotaika ir besišypsantis. Apie jo kompetenciją nėra net kalbos. Viską pasako jo moksliniai straipsniai, stažuotės įvairiose pasaulio šalyse. Didelis jam ačiū.“
Gydymo metu vyras sako, kad jautėsi gan normaliai ir fiziškai, ir emociškai. Pavyzdžiui, pasakoja, kaip po pirmos operacijos, kai pašalino naviką, o tai buvo, jo manymu, tikrai sudėtinga operacija, jis jau gėrė kavą NVC pirmame aukšte:
„Dar apkarstytas visokiais vamzdeliais, šlangutėmis, gydytojui leidus, kažkur po valandėlės, kaip parvežė iš operacinės, aš jau, kad ir svaigstančia truputį galvele, gydytojas net rekomendavo neužsigulėti, o vaikščioti, tai gėriau kavą, o po savaitėlės jau ir namo.“
Iššūkiai gydymo eigoje
Dažniausiai pacientams didžiausias iššūkis yra stomos formavimas. Stoma – tai chirurginiu būdu suformuota anga pilvo sienoje, per kurią iš organizmo šalinamos išmatos į specialų maišelį.
„Daugeliui žmonių stomos sufomavimas susijęs su nepatogumais, bet labiausiai išskirčiau mitais. O kaip čia bus, kaip reiks pasikeisti, ištuštinti, juk bus kvapas ir taip toliau. Ko tik neprisigalvoja žmonės. Man tai nesudarė ypatingų nepatogumų. Žinai, kad kito kelio nėra ir tuo viskas pasibaigia. O tie kurie bijo, skubu nuraminti. Gyvename ne 19 amžiuje. Medicina ir visa technika, priemonės pasiekė tokį lygi, kad paneigia visus išsigalvojimus ir mitus.
Viskas, kas liečia stomą ir jos priežiūrą yra smulkiai išaiškinama dar būnant ligoninėje. VLK kompensuoja viską, ko reikia stomos priežiūrai. Man tai buvo tiesiog eilinis gydymo kelias. Nemažai žinau žmonių, kurie net pasirenka likti su stoma likusį gyvenimą, nes pripranta prie jos.“
Vyras tvirtina, kad gydantis NVC paramos ir informacijos yra daugiau nei pakankamai. Aišku, ir pats žmogus turi domėtis, klausti gydytojų, kas domina ir kas susiję su jo gydymu, tačiau jis nesusidūrė su nė vienu atveju, kad negautų atsakymo. O dar labiau jam padėjo artimieji:
„Padėjo labai bendravimas su artimaisiais jų palaikymas. Labai svarbu atsirinkti, su kuo bendrauti. Galiu pasakyti iš savo patirties, kad susirgus onkologine liga, labai pasikeičia artimųjų, draugų ratas. Gaila, bet taip yra.
Nemažai padeda ir įvairios grupės apie vėžį. Labai yra svarbu atsirinkti, kuri informacija yra pagrįsta mokslu, o kuri siūlanti visokias alternatyvas, kaip visokie grybai, papildai ir netradiciniai gydymo metodai.“
Pasak vyro, po šios patirties daugelis turbūt atranda įvairių būdų, kaip sveikiau gyventi. Ne išimtis ir jis. Jis iš dalies pakeitė mitybą, atrado naujų produktų rūšių, daugiau žiūri į produktų etiketes, jų sudėtį ir stengiasi vartoti pilnaverčius produktus, daržoves. Mažiau visokių perdirbtų, neaiškios kilmės, mažiau pridėtinio cukraus. Jis akcentuoja, kad šią frazę: „sveikata reikia rūpintis.“
Nerimas po operacijos
Neretai po operacijų pacientai vartoja terminą „būti stebėjime“, kaip ir A. Mitkus, kuris tikina, kad tai nerimas, kad gali liga atsinaujinti ir jog tai yra normali žmogaus reakcija.
„Nei vienas mes neapsaugoti nuo šito. Ilgas tik tas stebėjimas Sergant žarnyno onkologija, pirmi du metai kas tris mėnesius yra tyrimai, kas sukelia kažkiek streso prieš kiekvieną tyrimą ir laukiant jų atsakymų. Bet tai normalu reaguoti taip.“
Tiems, kurie ignoruoja profilaktinius tyrimus, ypač dėl žarnyno vėžio, vyras norėtų pasakyti labai aiškiai:
„Žarnyno vėžys vystosi tyliai, be jokių simptomų. Ankstyvose stadijose jis beveik visuomet yra išgydomas, o vėliau tampa pavojingas gyvybei.
Slapto kraujo tyrimas iš išmatų ar kolonoskopija, gali išgelbėti gyvybę. Jis gali ne tik anksti aptikti vėžį, bet ir pašalinti dar nepiktybinius polipus, kol jie netapo vėžiu.
Nereikia laukti simptomų. Sveikata ne amžina, o tyrimas trunka daug trumpiau nei gydymas ar kančia dėl to, kad jūs nesitikrinote.
Rūpinimasis savimi nėra silpnumas – tai išmintis ir atsakomybė. Jei ne dėl savęs, tai bent dėl tų, kurie jus myli.“
Kitiems, sergantiems onkologija jis pataria ir teigia, kad svarbiausia tikrintis. Nenumoti ranka i jūsų kūno siunčiamus signalus apie ligą.
„Nebijok ir nepasiduok. Kelias gali būti sunkus, ieškok palaikymo, klausk, bendrauk su gydytojais ir kitais, kurie jau išgyveno tai. Kiekviena diena tai žingsnis pirmyn. Rūpinkis ne tik kūnu, bet ir savo vidumi, viltis ir tikėjimas gydo ne ką mažiau nei vaistai“, – apibendrina A. Mitkus.
Ši istorija – ne tik apie ligą, bet ir apie žmogaus stiprybę, norą padėti kitiems ir kurti pokytį. Išgyvenęs nelengvą kelią, A. Mitkus nusprendė įkurti specialią grupę „Vėžys ne nuosprendis. Kartu mes esame stipresni“, kurioje onkologiniais susirgimais sergantys žmonės gali rasti ne tik palaikymą, bet ir profesionalių patarimų.
Nors grupė dar gana jauna, ją jau palaiko gydytojai iš NVC ir Santaros klinikų, jie padeda atsakyti į svarbius klausimus, pasiūlo greitesnius sprendimus ar rekomenduoja tinkamus specialistus. Tai vieta, kuri turi potencialo tapti viena iš pagrindinių informacijos ir bendrystės platformų šioje srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
