Kai tik vejos paviršius po žiemos pradžiūsta, ateina tinkamiausias laikas išvalyti veją. Vėduokliniu grėbliu reikia surinkti nukritusius lapus, šakeles ir t.t. Reikia atminti, kad po žiemos vejos paviršiuje susidaro savotiškas veltinis, dėl kurio suprastėja maistinių medžiagų įsisavinimas, padidėja dirvožemio rūgštingumas. Tokia veja neatlaiko ir šalčių bei sausrų, dažniau kenčia nuo įvairių ligų. Todėl kitas būtinas žingsnis pavasarį – vejos skarifikavimas. Jį atlikti reikėtų tuomet, kai oro temperatūra pakyla iki 10 laipsnių šilumos.
Jei dirva, kurioje auga jūsų veja, yra molinga, nelaidi ir sunki arba matote, kad ji yra stipriai suplūkta ir labai kieta, reikėtų atlikti ir aeraciją.
Kuo skiriasi šie procesai? Skarifikuojant dirvos paviršius suraižomas 1-3 cm gylyje, iššukuojama sena, sudžiūvusi veja, o aeruojant gruntas ne supjaustomas, o subadomas iki 5-10 cm gylio. Tuomet oras patenka į dar gilesnius dirvos sluoksnius.
Aeruoti veją galima specialiais batais, šakėmis arba specialiais prietaisais. Pastarieji itin naudingi, jei reikia prižiūrėti didelį, dažnai mindomą vejos plotą.
Skarifikuoti ir aeruoti reikia tik esant sausam orui. Tiesa, to nebūtina daryti kasmet, jei dirva yra pakankamai puri, veja nevaikštoma ir ji pakankamai prižiūrima.
Samanų naikinimas
Po vėdinimo metas vejos kalkinimui. Tam puikiai tiks granuliuotos kalkės, skirtos dirvos rūgštingumo mažinimui, struktūros gerinimui. Sudėtyje esantys Ca ir Mg palankiai veikia veją, skatina jos augimą, fotosintezę.
Kalkės barstomos ant vejos, aplink augalus. Po kalkių išbarstymo rekomenduojama palieti.
Taip pat svarbu prisiminti, kad veja, augdama pavėsyje, negauna pakankamai saulės, jos vystymasis sulėtėjęs, o tuomet atsiradusius tuščius plotus užpildo samanos. Jos taip pat gali augti per rūgščioje dirvoje arba kai dirva negauna pakankamai deguonies. Jei turite tokią problemą, po aeravimo ar skarifikavimo, pirmam tręšimui rinkitės trąšas nuo samanų, kurių sudėtyje yra geležies sulfato ir jos naikina samanas bei stiprina veją.
Jei jūsų veja samanų problemos neturi, po dirvos kalkinimo metas vejų trąšoms. Tręšiama kompleksinėmis vejų trąšomis (30 g/ kv.m), mulčiuojama ir voluojama. Šiam darbui puikiai tiks vejų ilgo poveikio granuliuotos trąšos, kurių poveikio trukmė – 3-4 mėnesiai.
Trąšos tinka tręšti veją visose jos augimo stadijose. Pirmas tręšimas – prieš sėją (sodinimą) arba aktyvią vegetaciją (anksti pavasarį), antras tręšimas – pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje.
Patręšta veja atrodys dekoratyviai, sustiprės šaknų sistema, veja bus atsparesnė ligoms bei samanų atsiradimui. Trąšas išbarstykite tolygiai po visą plotą. Esant galimybei naudoti rankinį barstytuvą. Trąšų norma vejai – 30 g/1m².
Jei pastebėjote vejos paviršiuje pelėsio, patartina ją nupurkšti fungicidais. Tam tinka mėlynasis akmenėlis – vario sulfatas. Tai yra neorganinė druska, kuri gali būti naudojama mikroelementiniam (Cu) tręšimui bei pagrindinių grybinių ligų prevencijai.
Gaudami pakankamai vario, augalai sustiprėja, tampa atsparesni nepalankioms augimo sąlygoms ir ligoms. Tręšiama purškiant ir laistant.
Jei vietomis veja visai sunykusi, papildomai įterpkite vejos sėklų. Tuomet rekomenduojama veją mulčiuoti. Šis žingsnis gelbsti, norint išlyginti nedidelius nelygumus, uždengti apnuogintas šaknis, sustiprinti šaknų sistemą, bei padidinti humusingą dirvos sluoksnį.
Mulčią rekomenduojama ruošti iš durpių, derlingos žemės ir smėlio atsižvelgiant į dirvožemio tipą. Molingoms dirvoms mulčią reiktų ruošti iš 1 dalies durpių, 2 dalių derlingos žemės, 4 dalių smėlio. Priemolio dirvožemiui – 1 dalies durpių, 4 dalių derlingos žemės, 2 dalių smėlio. Smėlio ir priesmėlio dirvoms – 2 dalių durpių, 4 dalių derlingos žemės, 1 dalies smėlio. Mulčiavimo norma apie 1-2 kg mulčo 1 kv. metrui vejos. Mulčią patogiausia paskleisti grėbliu. Mulčiuotą veją rekomenduojama suvoluoti.
Pavasarį veją pjauti pirmą kartą reikėtų tuomet, kai veja pasieks apie 10 cm.
