Žinoma, kad seksualinio kontakto laikas yra daug daugiau nei pats giminei pratęsti skirtas suartėjimas, tačiau likusius veiksmus ne visada lengva apibrėžti (bučiavimasis, trinimasis?). Kad viskas būtų aišku ir konkretu, mes sutelksime dėmesį tik į laiką iki ejakuliacijos, rašo „The Conversation“.
Vidutinio laiko iki ejakuliacijos matavimas nėra paprastas dalykas. Sakote, kad užtektų paprasčiausiai paklausti žmonių, kiek laiko jie užtrunka? Na, yra dvi pagrindinės problemos. Viena iš jų yra tai, kad žmonės, vertindami save, gali būti šališki ir, kaip yra priimta socialiai, sakyti, jog užtrunka ilgai.
Kita problema yra ta, kad žmonės nebūtinai žino, kiek laiko jie mylisi. Seksas nėra tas dalykas, kurį žmonės paprastai daro stebėdami prie lovos esantį laikrodį, o dėl to gali būti sunku įvertinti meilės seanso laiką.
Ką sako tyrimas?
Tyrime, kuriame apskaičiuotas vidutinis laikas iki ejakuliacijos, dalyvavo 500 porų iš viso pasaulio, kurios keturias savaites mylintis skaičiavo savo laiką naudodamos chronometrą.
Tai tikrai nebuvo patogu. Dalyviai turėjo paspausti „pradėti“ mygtuką tada, kai varpa įsiskverbė į makštį, o vėliau sustabdyti chronometrą ejakuliacijos metu. Tikriausiai supratote, kad tai galėjo šiek tiek paveikti partnerių nuotaiką ir galbūt ne visai atspindėti natūralų procesą. Bet mokslas retai būna tobulas, o tai yra geriausia, ką turime.
Taigi, ką sužinojo tyrėjai? Ryškiausias rezultatas yra tai, kad buvo labai daug skirtingų variantų. Vidutinis kiekvienos poros laikas (tai yra vidutinis laikas, per kurį jie mylėjosi) svyravo nuo 33 sekundžių iki 44 minučių. Laikas skiriasi net 80 kartų.
Taigi akivaizdu, kad nėra vienos „įprastos“ mylėjimosi trukmės. Visų porų vidurkis (mediana, techniškai) buvo 5,4 minutės. Tai reiškia, kad jei suskirstote 500 porų nuo trumpiausio sekso iki ilgiausio, vidutinė pora kiekvieną kartą, kai tai daro, vidutiniškai praleidžia 5,4 minutes.
Buvo ir keletas įdomių antrinių rezultatų. Pavyzdžiui, neatrodė, kad prezervatyvų naudojimas ir tai, ar vyrai buvo apipjaustyti, ar ne, paveikė mylėjimosi trukmę, o tai kvestionuoja tam tikrą tradicinę išmintį, susijusią su varpos jautrumu ir jos ryšiu su „galia miegamajame“.
Taip pat nebuvo svarbu, iš kurios šalies yra pora, išskyrus tuos, kurie gyvena Turkijoje – jų seksas truko gerokai trumpiau (3,7 minutės) nei kitų šalių (Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir JAV). Kitas stebinantis faktas buvo tas, kad kuo vyresnė pora, tuo trumpiau jie užtrunka.
Kodėl mes taip ilgai mylimės?
Kodėl mes taip ilgai mylimės, yra gana sudėtingas klausimas, neturintis aiškaus atsakymo, tačiau varpos forma gali būti gera užuomina. 2003 m. mokslininkai, naudodamiesi dirbtinėmis makštimis, dirbtinėmis varpomis ir dirbtiniais spermatozoidais (kukurūzų sirupu), pademonstravo, kad varpos galvutės vainikas iš makšties pašalina jau esantį sirupą (spermą).
Tai rodo, kad vyrų pakartotinis įsiskverbimas gali ištraukti kitų vyrų spermą prieš ejakuliaciją, užtikrinant, kad jų pačių plaukikai turėtų didesnes galimybes pirmiausiai pasiekti kiaušinį. Beje, tai galėtų paaiškinti, kodėl vyrui tampa skausminga toliau skverbtis po ejakuliacijos, nes taip jis rizikuotų ištraukti ir savo paties spermą.
Taigi, ką daryti su šia informacija? Veikiausia, stengtis apie tai negalvoti sekso metu.
