„Skatinu visus Lietuvos vyrus nedelsti: sueina 50 m., keliaujame pas šeimos gydytoją ir pasitikriname. Jeigu buvę šeimoje vėžio atvejų – tikrinamės gerokai anksčiau“, – prostatos vėžio prevencijos reikšmę pabrėžė Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Tėvo dienos proga surengtoje spaudos konferencijoje gydytojai specialistai ir ligos kelią praėję vyrai dalijosi prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo patirtimi bei įžvalgomis.
Ankstyva diagnostika gelbėja gyvybes
Gražios Tėvo dienos proga už kasdieninį rūpestį, ne tik materialinę, bet ir emocinę gerovę visiems tėvams padėkojo doc. dr. V. Pečeliūnas. „Dirbdami mūsų institucijoje kasdien jaučiame labai stiprius emocinius ryšius, tėvo poziciją, vaikų ir tėvų ryšius. Kai yra kritinė situacija, būtent šeiminiai ryšiai, santykiai tarp žmonių tampa ypatingai svarbūs, netgi lemia gydymo išeitis. Pasidalinti norėčiau ir savo asmenine patirtimi. Tėvystė man asmeniškai atvėrė atsakomybės suvokimą. Tai gana universalu – daugelis tėvų tai gerai supranta. Visgi atsakomybė yra ne tik prieš visus, bet ir prieš save. Kad galėtum būti stiprus, palaikyti šeimos gerovę, turi rūpintis savimi.
Du dalykus noriu pažymėti – tai vėžio prevencija ir fizinis aktyvumas. Skatiname būti fiziškai aktyviems, nerūkyti, žiūrėti, ką valgai. Atsiminti vieną labai paprastą dalyką: būtina nueiti 8 tūkst. žingsnių per dieną. Kitas, specifiškesnis dalykas yra ankstyva diagnostika. Deja, susergame, bet anksti nustačius ligą, prognozė keičiasi. Gelbėjamos gyvybės, sveikata, išvengiama daugybės problemų, rūpesčių. Ankstyvą diagnostiką pavadinčiau laimingu loterijos bilietu. Vyrams Lietuvoje siūlomos dvi prevencinės programos – storosios žarnos ir prostatos vėžio. Labai skatinu visus Lietuvos vyrus nedelsti: sueina 50 m., keliaujame pas šeimos gydytoją ir pasitikriname. Jeigu buvę šeimoje atvejų – tikrinamės gerokai anksčiau“, – pranešime spaudai cituojamas doc. dr. V. Pečeliūnas.
Neagresyvų naviką galima stebėti
Antano Kulakausko ligos pradžia buvo 2018 metais, kai iš šeimos gydytojos sužinojo, kad po eilinio tyrimo padidėjęs PSA rodiklis. „Išrašė siuntimą į Nacionalinį vėžio centrą, kur po pirminio patikrinimo buvo patvirtinta, kad yra prostatos vėžys. Navikas nebuvo nei didelis, nei agresyvus. Teko rinktis variantą iš kelių galimų: ar darom iš karto, t. y. operuojam nelaukdami, ar galim dar stebėti. Na, ką aš galėjau paprieštarauti keturiems garbiems gydytojams daugiadalykėje komandoje.
Gavau patarimą dar ir kitos nuomonės pasiteirauti, geriausiai būtų kitoje įstaigoje. Kreipiausi į Urologijos centrą Santaros klinikose. Buvo du chirurgai, kurie sakė – darom, ir du ne chirurgai, kurie sakė – stebim. Per metus tikrai nieko neatsitiks, palaukti galima.
Taip ir prabuvau 5 metus: neoperuotas, stebimas. Per tą laiką dar ir ėmiausi uogų dietų. PSA nukrito, bet nukrito ir svoris. Gavau pastabą iš daktaro: ne su Jūsų kūno sudėjimu svorį mesti. Kai staiga 2023 m. šoko PSA rodiklis virš 10, mane operavo. Po operacijos atlikau reabilitaciją, rodikliai buvo normos ribose. Dabar esu onkologų priežiūroje, gydausi toliau“, – sako A. Kulakauskas.
Šeimoje – daugiau vėžio atvejų
Kai A. Kulakauskui buvo nustatyta liga, po poros mėnesių tokią pačią diagnozę išgirdo ir jo devyneriais metais jaunesnis brolis. „Jo navikas agresyvesnis, tad brolis pasirinkimo neturėjo, greitai operavosi. Jo atveju piktybinių ląstelių buvo ir limfmazgiuose. Dabar jam viskas gerai.
Po mano operacijos praėjus metams mano dukrai, 42 metų, nustatė krūties vėžį. Kadangi jauno amžiaus, tai jai atliko genetinį tyrimą ir nustatė BRCA geno mutaciją. Na, jau tada ir prasidėjo: tyrėmės mes su broliu ir visi kiti kraujo giminės. Ir pas mane, ir pas brolį rado BRCA geną. Bet mano antroji dukra šito geno neturi. Taip pat ir mūsų sesuo neturi šito geno.
Kalbant apie mūsų šeimos ligų istoriją, tai tikrai būta vėžio atvejų. Mūsų mama turėjo vėžį – tyrė dėl visokių ligų ir pagaliau diagnozavo išplitusį gimdos vėžį. Mamai tada buvo 82 m. Mamos tėvas, mano senelis sirgo prostata, užspausdavo taip, kad šlapintis negalėjo, bet mirė nuo širdies. O tėvo sesuo, mano teta, sirgo inkstų vėžiu. Pašalinus vieną inkstą pragyveno dar 20 metų. Sulaukė 98-erių“, – savo giminės ligų istoriją papasakojo A. Kulakauskas.
Kokios prostatos vėžio priežastys?
Prostatos vėžys, dažniausia vyrų onkologinė liga, yra labai įvairus. Koks gali būti prostatos vėžys? Kam gali tai atsitikti? Kodėl vyrai serga? Dažniausiai taip atsitinka dėl senėjimo proceso, gyvenimo eigoje įgytų pašalinių aplinkos poveikių, taip pat dėl įvykusių mutacijų. Pasak urologo dr. M. Kinčiaus, prostatos vėžio etiopatogenezė nėra šimtu procentų žinoma, tačiau maža dalis vyrų – maždaug 7–8 proc. kai kuriose šalyse šiek tiek mažiau, apie 5 proc. – turi paveldimą vėžį.
„Paveldimas prostatos vėžys yra susijęs su BRCA I, II genų mutacijomis. Šios rūšies prostatos vėžiu suserga vyrai, kurie turi pirmos eilės giminaičių, turinčių šios rūšies vėžį. Taip pat vyrai, kurių mamos, močiutės, pirmos eilės giminaitės yra sirgusios ar serga krūtų, kiaušidžių vėžiu. Šie vyrai turi BRAF genų mutacijas, be to jiems šis vėžys išsivysto šiek tiek anksčiau. Dėl to dauguma šalių, kuriose vykdomos patikros programos, vyrus, kurie turi didesnę paveldėto vėžio tikimybę, ne testuoja genetiškai, bet pradeda anksčiau tikrinti patikros programoje. PSA tyrimas rekomenduojamas paprastai nuo 50 m., o šiems vyrams – nuo 45 m. Vyrų, turinčių šių genų mutacijas, ligos eiga yra agresyvesnė“, – sako dr. Marius Kinčius.
Jeigu nustatytas piktybinis prostatos navikas pradžioje yra kliniškai nereikšmingas, tai laikui bėgant jis gali transformuotis: jis mutuoja ir piktybėja, ląstelės praranda tam tikras savybes ir įgauna naujų. Viena iš jų yra BRCA geno mutacijų atsiradimas.
„Būna ir taip, kad ligai progresuojant, vyrų, kurie serga nepaveldima liga, piktybinėse ląstelėse atsiranda tie patys genetiniai molekuliniai pokyčiai, kurie yra ir paveldimo vėžio navikinėse ląstelėse“, – sako dr. M. Kinčius.
Į klausimą ar gali žmogus pats savo gyvenime ką nors daryti kitaip, kad neatsirastų pokyčiai ląstelėje, dr. M. Kinčius atsako trumpai: jeigu tai žinotume, niekas vėžiu nesirgtų. „Kai tik į klinikinę praktiką atėjo genetikos pasiekimai, buvo manyta, kad jau gebėsime suvaldyti ląstelėje vykstančius procesus ir įvyks perversmas onkologijoje. Deja, taip neįvyko. Taip, mes turime perversmą gydyme, turime daug specifinių vaistų, pasižyminčiu tam tikru taškiniu poveikiu. Džiaugiamės personalizuotos medicinos padarytu perversmu. Bet mes bėgam iš paskos – nesuprantam, dėl ko vėžys atsiranda. Kai buvo atrastas penicilinas, buvo galvota, jog bakterinės infekcijos išnyks. Ne, bakterijos prisitaikė, taip pat prisitaikė ir vėžinės ląstelės. Jos atranda pabėgimo kelią, jos stengiasi išgyventi“, – sako gydytojas urologas.
Jeigu šnekame apie mutacijas – turime šnekėti apie personalizuotą mediciną. „Pacientams, kuriems nustatomos genų mutacijos, atsiranda papildoma seka gydymo, kuris šiems pacientams yra ypač efektyvus. Be abejo, džiugu, kad turime tokius vaistus ir kad turime genetinius tyrimus, kuriuos valstybė kompensuoja nuo š.m. vasario 1 d.
Mes tikrai galime sėkmingai gydyti ne tik prostatos vėžiu sergančius pacientus, bet ir pacientus kitų vėžio lokalizacijų atvejais, kadangi ir jiems būdingi minėti pokyčiai ląstelėse. Mes galime testuoti ir skirti personalizuotą gydymą. Turėdami naujos kartos genų sekoskaitos tyrimą, turime naują diagnostinį įrankį ir galime tiksliau paskirti efektyvų gydymą.
Ko palinkėti Lietuvos vyrams? Būti vyrais noriu palinkėti. Net ir profilaktiškai tikrinantis, kai nori nenori tenka lankytis gydymo įstaigose, linkiu jaustis ne pacientais, o vyrais“, – dr. M. Kinčius.
Genetinis tyrimas gali turėti įtakos gydymo taktikos parinkimui
Genetiniai tyrimai Lietuvoje atliekami remiantis SAM 2014 m. nustatytomis indikacijomis. „Pavyzdžiui, tais atvejais, kai pacientas suserga prostatos vėžiu iki 50 metų ir per gyvenimą yra turėjęs daugiau nei vieną onkologinį susirgimą, pvz., prostatos, storosios žarnos, skydliaukės vėžį. Taip pat, kai yra įtariamas vienas iš onkogenetinių sindromų, kai šeimoje yra nustatytas patologinis geno variantas. Kaip p. Antanas papasakojo, toks paciento kelias yra klasikinis: susirgęs prostatos vėžiu pacientas nepatenka gydytojo genetiko konsultacijai, kadangi šių konsultacijų indikacijos yra gana ribotos. Tik kai šeimoje suserga jauna moteris, ištyrimą gauna šeimos vyrai ir, žinoma, kiti šeimos nariai.
Medicininių tyrimų ir gydymo pažanga yra labai didelė, bet, kai kalbame apie genetiką, kol kas dar gyvename 2014 metuose. Nepaisant to, mūsų pacientai turi daugiau galimybių išsitirti genetiškai, nei kitose ES šalyse. Nacionaliniame vėžio centre pacientai gydytojo genetiko konsultacijai paprastai atsiunčiami gydytojo urologo, gydytojo chemoterapeuto arba iš daugiadalykės komandos. Taip yra todėl, kad genetinis tyrimas gali turėti įtakos medikamentinio gydymo taktikos parinkimui. Galime išanalizuoti šeimos medį, jeigu neužtenka informacijos įvertinti genetiniam sindromui, jo riziką galime apskaičiuoti specialia programa. Noriu priminti, jog tyrimams imamas veninis kraujas,“ – pasakė gydytoja genetikė Natalija Kapitanova.
Lietuva vienintelė Europoje vykdo prostatos vėžio prevencinę programą
Už galimybę pratęsti gražią tradiciją Tėvo dienos proga Nacionalinio vėžio centro sodelyje pasodinti obelaitę padėkojo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys. „Atnaujinome ir memorialinius suoliukus, skirtus įamžinti žymių onkologų atminimą. Šeima, kaip pasakė Antanas Kulakauskas, yra didelis pagrindas, ji ir palaiko, ir sutvirtina pamatus. Skaičiai, kuriuos kaip pacientų organizacijos vadovas miniu įvairiomis progomis, įvairiose tribūnose, yra liūdnoki, nes mes savo mažoje šalyje kasmet prarandame apie 500 vyrų.
Apie 2 tūkst. vyrų sužino diagnozę. Tad reikia kalbėti apie prevenciją, apie ankstyvus požymius. Jau šešis metus dirbu Europa Uomo organizacijoje, esu šios organizacijos tarybos narys. Tad rūpinamės visų Europos šalių vyrų sveikata. Džiugu, kai Lietuva yra minima įvairuose forumuose, kaip šalis pionierė, turinti prevencinę prostatos vėžio programą. Daugelis šalių gali lygiuotis į Lietuvą, o mes galime patarti“, – pasakė P. Rakštys.
Gydymo galimybių dėka gyvenimas tęsiasi
„Man buvo atlikta radikali prostatektomija. Kadangi mano liga buvo agresyvi, man buvo atlikta dubens radioterapija. Tai sumažino PSA kiekį kraujyje. Vėliau PSA pradėjo kilti. Man buvo atliktas ne vienas radiologinis tyrimas – MRT, kaulų scintigrafija, paaiškėjo, kad liga yra išplitusi. Vėl buvo atliekamas radioterapinis gydymas. Šiuo metu mano PSA yra žemiau normos. Nepaisant to, su savo keturiais vaikais atšventėme Tėvo dieną, gyvenimas tęsiasi“, – pasidalino savo istorija Saulius Šeštakauskas.
Apie modernaus prostatos vėžio gydymo galimkybes ir naujas technologijas kalbėjo VUL Santaros klinikų Urologijos centro vadovas prof. Arūnas Želvys. „Prostatos vėžys Santaros klinikose gydomas taikant pažangius, minimaliai invazyvius chirurginius metodus – laparoskopines ir robotines operacijas. Juos atlieka aukštos kvalifikacijos gydytojų komanda, turinti ilgametę onkourologinių operacijų patirtį.
Tokia chirurgija leidžia sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir užtikrina gerus ilgalaikius rezultatus – 85 proc. pacientų išgyvena 10 metų. Norėčiau pabrėžti, kad anksti nustačius ligą, ji sėkmingai išgydoma, o ligos atsinaujinimo tikimybė išlieka labai nedidelė. Prostatos vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyrams nuo 60 iki 65 metų, todėl šios amžiaus grupės atstovai kviečiami aktyviai dalyvauti prevencinėje programoje“, – sako prof. Arūnas Želvys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
