žemės ūkis

Pagal dabar galiojantį Žemės saugiklių įstatymą, žemės nebegali nusipirkti net lietuvis, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowil Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius. „Šiandien nebegali žemės nusipirkti net lietuvis, kuris nori užsiimti žemės ūkiu, jis negali tuo užsiimti, jis negali įsigyti ūkio. Jis gali įsigyti iki 10 hektarų žemės, tačiau su 10 hektarų jūs neįkursite efektyvaus, veikiančio ūkio“, - laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo K. Juščius.

 Nekask kitam duobės o pats įkrisi – ši patarlė veikiausiai pergyveno ne vieną mūsų protėvių. Tačiau ir kasančių, ir krentančių apstu iki šios dienos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog žmonės neretai pamiršta, jog žemės ūkis – vienas didžiausių klimato kaitos kūrėjų. Būtent čia išsiskiria nemaži CO2 ir didžiuliai metano kiekiai, dideliu mastu prisidedantys prie šiltnamio efekto.

Ketvirtadienį, 8 val. 15 min. Panevėžio r., Perekšlių k., 52-ejų metų vyras pastebėjo, kad iš jo ūkio aptvertos teritorijos, perpjovus metalinę tvorą ir nuo sandėlio durų nupjovus vyrius, pavogtos 3 tonos chemikalų, skirtų žemės ūkiui. Nuostolis – 91 912 eurų.

Tradicinio žemės ūkio poveikis klimato kaitai – neabejotinas. Naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, galvijų auginimas sudaro apie dvidešimt procentų pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Viena iš labiausiai klimato pokyčius lemiančių veiklų po iškastinio kuro deginimo – tradicinis žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Mokslininkų jau seniai patvirtinta, kad mėšlas, ypač tvarkomas netinkamai, yra didelis oro taršos šaltinis.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Europos Komisija (EK) nagrinės, ar Lietuva nepadarė pažeidimų, apribojusi investicijas į žemės ūkio paskirties žemę. EK ketvirtadienį nutarė oficialiai reikalauti, kad Lietuva ir dar trys valstybės - Bulgarija, Slovakija ir Vengrija - pateiktų paaiškinimus dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės įsigijimas. Komisijos nuomone, valstybių įstatymuose yra nuostatų, kurias pagal ES teisę galima laikyti laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės ribojimu.

 Kovo 24 d. Joniškio žemės ūkio mokykloje atidarytas sektorinis Šiaurės Lietuvos žemės ūkio technologijų ir technikos praktinio mokymo centras. „Praktinio mokymo centre įdiegta moderni, šiuolaikinius žemdirbystės standartus atitinkanti įranga sudarys sąlygas rengti naujos kartos žemės ūkio specialistus“, – sakė centro atidaryme dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Prognozuojama, kad šiemet darbdaviai įregistruos 220–240 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, o darbuotojų paklausa bus panaši kaip ir pernai. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai paskelbus 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometrą. Manoma, kad daugiausiai laisvų darbo vietų atsiras paslaugų sektoriuje. Pasiūlymai dirbti šiame sektoriuje turėtų sudaryti net 60 proc. visų darbo pasiūlymų.

 VL žurnalistė Nijolė Baronienė Šaltuoju metų laiku sodybų želdynai po sniegu, tad tenka galvoti, kas gali papuošti darbščių lietuvių kiemus. Tai gali būti ir atodrėkio dieną į kiemą išleistas pabėgioti vištų ar žąsų pulkas. Balkūnų kaime, Alytaus rajone, kudakuoja šimtai mėsinių ir dedeklių vištų. Skanios paukštienos ir kiaušinių mėgėjai žino, kur sostinėje savo ūkio produkcija prekiauja Vida Bartkevičienė.

Lietuvos žemės ūkis yra patikimas šalies ekonomikos ramstis. Tuo neabejoja ir ūkininkas iš Ignalinos r. Rubelninkų km. Zigmantas Kajėnas. „Mūsų žmonės darbštūs. Nemažai esu matęs, nieko įmantriau nerasime ir kitose šalyse. Bus sunkiau ar lengviau, bet žemės ūkis tikrai gyvuos“, – įsitikinęs ūkininkas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) už 2014 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius praėjusiais metais pareiškėjams išmokėjo daugiau kaip 253 mln. Eur. Išmokų mokėjimas bus tęsiamas jau netrukus. 2014 m. išmokėta suma yra 5,8 mln. Eur didesnė, lyginant su analogiškomis išmokomis 2013 m. Be to, 2014 m. buvo išmokėta apie 6,6 mln. Eur išmokų už pieną pagal specialiąją schemą.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

Europos Sąjunga turėtų padengti iki 75 proc. Lietuvos išlaidų kovoje su afrikiniu kiaulių maru, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, bendrijos narių atstovai neformalioje žemės ūkio ministrų taryboje pritarė, kad Lietuvai turi būti padidintas finansavimas.

 2014-10-10, 12.11 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas BPC centro pranešimas apie tai, kad Alytaus r. sav., vyriškis vykdydamas žemės ūkio darbus (ardamas) rado daiktą panašų į sprogmenį. Surastas sprogmuo išminuotojų sunaikintas vietoje.

 Pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas yra naujos verslo nišos ūkininkams. Šių augalų auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT), ištyrusi mėginius iš kiekvieno lauko, užtikrina: Lietuvos ūkiuose auginamose pluoštinėse kanapėse narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc. Pagal ES reglamentus pluoštinės kanapės, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ekologinių ūkių Lietuvoje yra apie 2500, kiek mažiau nei per tokio ūkininkavimo piką – 2007-aisiais. Tačiau jų plotai gerokai išsiplėtė, daugiausiai ekologiniai ūkiai augina grūdus. Skatinama kurti mišrius – gyvulininkystės ir augalininkystės – ūkius, taip pat daugiau produkcijos perdirbti pačiuose ūkiuose. Taip daugiau pajamų lieka ūkininkams. Ūkininkai Kulėšiai iš Ukmergės rajono ekologiškai ūkininkauja tryliktus metus.

Įsibėgėjo žiemkenčių sėja. Lengvesnėse dirvose sėjami kvietrugiai, rugiai, o našesnėse - daugiau įdėjimų ir priežiūros reikalaujantys žieminiai kviečiai. Žieminiai kviečiai, žemdirbių nuomone, – labiausiai paplitę ir bene vertingiausi augalai, užtikrinantys ūkio ekonominį stabilumą. Žieminiai kviečiai populiarūs dėl to, kad labai jų panaudojimas yra labai universalus ir juos galima auginti skirtinguose regionuose.

Pirmadienį vakare Europos Parlamento sesijoje Strasbūre europarlamentaras Antanas Guoga ragino Europos Komisiją paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją tiksliniu ekonominių poreikių regionu. Kalbėdamas EP diskusijoje dėl Rusijos taikomo embargo žemės ūkio produkcijai iš ES poveikio Europos rinkai, politikas kvietė sukurti atskirą tikslinę paramos nuo draudimų nukentėjusiems Baltijos regiono ūkininkams, gamintojams ir vežėjams schemą.

 Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Nepalanki vasara Vieną gausiausių Lietuvoje jurginų kolekciją puoselėjanti chorvedė Rasa Gelgotienė nenori sutikti, kad jurginai – rudens gėlė. Pasak jos, jurginai žydėti pradeda jau vasaros viduryje ir grožiu stebina iki pat šalnų, dažniausiai pakertančių žiedus tik spalį.

Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sakė, kad gautos tik 5 paraiškos.

 Lietuva paprašė Europos Komisijos (EK) leisti avansines išmokas ūkininkams už 2014 metus padidinti iki 70 proc., sako žemės ūkio ministrė. Dabar jos siekia iki 50 proc. „Mūsų prašymas buvo (Europos Komisijai - BNS), kad avansinius mokėjimus padidinti tiesioginių išmokų. Mes prašome, kad išimtinai mūsų šaliai padidintų iki 70 proc.

Situacija žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje įtempta ir nėra požymių, kad artimiausiu laiku ji pagerės. Prie kilusių problemų prisideda ir kai kurių rinkos dalyvių egoizmas, kai negarbingais būdais siekiama pelno pasinaudojant silpnesnių rinkos dalyvių bejėgiškumu. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju laisvos rinkos dėsniais pasitikėti negalima – būtina papildoma tiek finansinė, tiek teisinė valstybės ir ES parama.

Nors Lietuvos pieno gamintojams žadama parama iš Briuselio, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė mano, kad tokios pagalbos gali neužtekti, reikalinga ir Vyriausybės parama. Šiandien pieno gamintojai susitinka su Ministru Pirmininku ir žemės ūkio ministre, kad aptartų situaciją rinkoje Rusijai įvedus embargą, o perdirbėjams drastiškai sumažinus pieno supirkimo kainas. Kartu su Vyriausybės vadovu ir pieno gamintojais ketinama ieškoti sprendimų situacijai gerinti.

Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje penktadienį nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašymo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti - Europos Komisijos prašoma 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų). „Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet mus nuramina, kad mūsų ir kitų valstybių siūlymai nebuvo atmesti. (..) Kada, kokie sprendimai bus priimti, sunku pasakyti. Aš manau, kad konkretesni bus penktadienį, rugsėjo 12 dieną, kai į Lietuvą atvažiuos žemės ūkio komisaras.

 Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Tarnyba) atstovai susitiko su Baltarusijos Valstybinės sėklininkystės, augalų karantino ir augalų apsaugos inspekcijos atstovais (inspekcija) patikslinti Baltarusijos keliamų fitosanitarinių reikalavimų įvežamiems vaisiams ir daržovėms.

  Europos Komisija ruošia naują paramos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, paketą, kuris papildys jau patvirtintą 125 mln. eurų (432 mln.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet žemės ūkio technika dažniausiai kentėjo nuo ugnies ar akimirkos neatsargumo. Bendrovės žalų ekspertai sako, kad kuo greičiau atkurti sugadintą transportą ūkininkams svarbiau negu automobilių vairuotojams. „Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų, tad darbymečiu sugedęs traktorius ar šienapjovė ūkininkui yra didžiulė nelaimė. Neseniai išmokėjome bemaž 80 tūkst. litų už sudegusį traktorių.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui pieno ir mėsos perdirbėjams, nukentėjusiems dėl Rusijos sankcijų, praradimus kompensuoti biudžeto lėšomis.   „Mes negalime teikti valstybės finansinės pagalbos iš savo biudžeto“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, jį nustebino tai, kad perdirbėjai, naudodamiesi Rusijos sankcijų pretekstu ketina mažinti pieno supirkimo kainas atbuline data.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininką Mauricijų Martiną su prašymu kuo skubiau, dar š. m. rugpjūčio mėnesį, sušaukti neeilinį Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikimą. Kreipimesi Lietuva teigia esanti susirūpinusi dėl svarbiausių europietiškų žemės ūkio produktų importo draudimo.

 Jolita Žurauskienė AB „Kauno grūdai“ įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad apie 50 proc. pasėlių pavasarį iššalo, todėl juos ūkininkai atsėjo vasarinėmis kultūromis. Tad labai tikėtina, kad šiemet ūkininkai sulauks pašarinių grūdų derliaus. Darbai tik prasideda Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos mažos, todėl dauguma ūkininkų jų neparduoda. Žieminių kviečių kokybė prasta.

 Jolita Žurauskienė Linų auginimas Lietuvoje pradeda atgimti – šiais metais žemdirbiai deklaravo didesnius minėtos kultūros plotus. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė teigė, kad Lietuvoje yra apie milijoną hektarų linams auginti tinkamų plotų. Menki plotai ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyr.

 Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Įsiplieskus naujam afrikinio kiaulių maro židiniui Ignalinos rajone, Žemės ūkio ministerija primena kiaulių laikytojams būti budriems ir apsaugoti savo kiaules griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad kai kurie šalies kiaulių laikytojai į biologinio saugumo priemones žiūri atmestinai ir taip padidina galimo užkrato riziką.

Žemės ūkio ministerija turi naują vadovę – ja tapo ilgametė politikė ir Seimo narė Virginija Baltraitienė. Premjeras Algirdas Butkevičius, pristatydamas naująją žemės ūkio ministre ministerijos kolektyvui linkėjo rezultatyvaus darbo. Virginija Baltraitienė yra kupina pasiryžimo tęsti jau pradėtus darbus ir inicijuoti naujus projektus, kurie gerins žemdirbių ūkininkavimo sąlygas. Naujoji ministrė pabrėžė, kad jai itin svarbus yra komandinis darbas ir nuoširdus bendravimas.

Europos Komisijai išsiųstas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas. Apie jį kalbamės su žemės ūkio ministru prof. Vigilijumi Jukna. Gerbiamasis ministre, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas sukurtas, tačiau norėtume pasitikslinti, kiek čia yra Žemės ūkio ministerijos indėlio, o kiek Europos Komisijos reglamentavimo? Programa – tai Žemės ūkio ministerijos bendro darbo su socialiniais partneriais kūrinys.

„Pirktume lietuviškus galvijus, kiaules, ožkas, triušius. Mokėtume iš karto“, – taip Uzbekistane vykusiame susitikime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku kalbėjo šios šalies žemės ūkio viceministras Jašinas Chidirovas (Jašin Chidirov). Stiprėjanti Azijos regiono valstybė Uzbekistanas yra ilgametis Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneris.

Vida Tavorienė Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

Gerbiamasis ministre, kaip apibūdintumėte pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį? Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidejo balandžio 14 d. ir truks iki birželio 16 d. Šiemet paramos schema išliks tokia pat, kaip ir 2013--aisiais. Pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, gali prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei mėsinius galvijus ir mėsines avis, ėriavedes, paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. „Pernai gavome 151157 paraiškų.

Rytoj, balandžio 4 d., Kaune, „Žalgirio“ arenoje prasideda 20 tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Joje daug dėmesio bus skirta kitais metais Milane vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2015“. Aplinkos ministerija, kuriai Vyriausybė yra pavedusi kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoti Lietuvos pristatymą svarbiausiame kitų metų tarptautiniame renginyje, visas tris parodos dienas viename iš „AgroBalt 2014“ stendų pristatys būsimąją pasaulinę parodą ir Lietuvos pas...

Po dvejų metų pertraukos, balandžio 3 d. žemdirbių sostinėje Kaune, Žalgirio arenoje, vėl vyks didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Žemės ūkio ministerijos organizuojama paroda, šiemet švenčianti dvidešimties metų jubiliejų, visus lankytojus kviečia įdomiai praleisti laisvalaikį, o žemės ūkio specialistams ir verslo atstovams žada tarptautinių susitikimų, įdomių seminarų ir naujų verslo kontaktų.

Žemės ūkio ministerija aktyviai derasi su Europos Komisija dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos part II zonos kiaulių augintojams. Suma, kurios prašo Lietuva nuostoliams kompensuoti, siekia 327 018 eurų, t. y. daugiau kaip 1,1 mln. litų. Šiuo metu Europos Komisijos sprendimu naujai nustatyta part II zona susideda iš kiaulių maru užkrėstų teritorijų, į kurias patenka 6 rajonų savivaldybės.

„Gyvulininkystė – tai Lietuvos žemės ūkio ateitis“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. – Gyvulininkystės paviljonas Nemuno saloje – viena patraukliausių Kaune vyksiančios parodos ,,AgroBalt 2014“ atrakcijų“. Saloje tris dienas gyvens per 100 žirgų, galvijų, avių, ožkų, alpakų, ponių, triušių, o kur dar paukščiai – vištinės žąsys ir pirmą kartą parodoje pasirodysiantys dekoratyviniai balandžiai.

2014 m. balandžio 3–5 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2014“. Tai devynioliktoji pavasarinė ir iš viso trisdešimt aštuntoji paroda rengiama Universitete. Dienraščio „Verslo žinios“ apklausų duomenimis jau daug metų žemės ūkio paroda „Ką pasėsi....“ yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. „Ką pasėsi... 2014“ dalyvaus 306 firmos, įstaigos, organizacijos, apie 220 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų.

Žemės ūkio ministerija yra sunerimusi, kad kai kurios buferinėje zonoje esančios įmonės gali elgtis nesąžiningai, tikėdamosi gauti kuo didesnę valstybės kompensaciją už piktybiškai padidintus ir realybės neatitinkančius laikomų kiaulių skaičius. Matyt, neatsitiktinai iš anksto formuojama viešoji nuomonė, esą planuojama nepakankamai atlyginti nuostolius dėl naikinamų kiaulių, laikomų į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną patekusiuose kiaulių kompleksuose.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams, kuriais suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Lietuvos žemdirbiai pamėgo galinguosius garsios Suomijos kompanijos „Valtra“ traktorius. Ne vienas jų džiaugiasi pasirinkęs S serijos traktorių „Valtra“, kuris išsiskiria didele galia, įdiegtomis naujausiomis technologijomis ir komfortu. Iki šiųmetės sėjos pradžios ūkininkus turi pasiekti dar 5 galiūnai „Valtra“. Atriedės penki nauji traktoriai Ankstyvas pavasaris budina gamtą ir gena ūkininkus į laukus. Šiųmetė žiema neilgai truko, tačiau nepagailėjo šalčių.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vienam iš labiausiai pastaraisiais metais augusių Lietuvos sektorių – žemės ūkio ir maisto – analitikai siūlo didinti veiklos našumą, nes rekordinio derliaus galimybės jau išsemtos. Be to, grūdų supirkimo kainos pasaulio rinkose prognozuojamos dešimtadaliu mažesnės nei pernai. Gausiai porą metų byrėjęs aukso spalvos grūdų derlius, šiemet, manoma, bus menkesnis. 2012-ieji buvo rekordiniai ne tik dėl derliaus, bet ir supirkimo kainų.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.