žemės ūkis

 2014-10-10, 12.11 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas BPC centro pranešimas apie tai, kad Alytaus r. sav., vyriškis vykdydamas žemės ūkio darbus (ardamas) rado daiktą panašų į sprogmenį. Surastas sprogmuo išminuotojų sunaikintas vietoje.

 Pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas yra naujos verslo nišos ūkininkams. Šių augalų auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT), ištyrusi mėginius iš kiekvieno lauko, užtikrina: Lietuvos ūkiuose auginamose pluoštinėse kanapėse narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc. Pagal ES reglamentus pluoštinės kanapės, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ekologinių ūkių Lietuvoje yra apie 2500, kiek mažiau nei per tokio ūkininkavimo piką – 2007-aisiais. Tačiau jų plotai gerokai išsiplėtė, daugiausiai ekologiniai ūkiai augina grūdus. Skatinama kurti mišrius – gyvulininkystės ir augalininkystės – ūkius, taip pat daugiau produkcijos perdirbti pačiuose ūkiuose. Taip daugiau pajamų lieka ūkininkams. Ūkininkai Kulėšiai iš Ukmergės rajono ekologiškai ūkininkauja tryliktus metus.

Įsibėgėjo žiemkenčių sėja. Lengvesnėse dirvose sėjami kvietrugiai, rugiai, o našesnėse - daugiau įdėjimų ir priežiūros reikalaujantys žieminiai kviečiai. Žieminiai kviečiai, žemdirbių nuomone, – labiausiai paplitę ir bene vertingiausi augalai, užtikrinantys ūkio ekonominį stabilumą. Žieminiai kviečiai populiarūs dėl to, kad labai jų panaudojimas yra labai universalus ir juos galima auginti skirtinguose regionuose.

Pirmadienį vakare Europos Parlamento sesijoje Strasbūre europarlamentaras Antanas Guoga ragino Europos Komisiją paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją tiksliniu ekonominių poreikių regionu. Kalbėdamas EP diskusijoje dėl Rusijos taikomo embargo žemės ūkio produkcijai iš ES poveikio Europos rinkai, politikas kvietė sukurti atskirą tikslinę paramos nuo draudimų nukentėjusiems Baltijos regiono ūkininkams, gamintojams ir vežėjams schemą.

 Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Nepalanki vasara Vieną gausiausių Lietuvoje jurginų kolekciją puoselėjanti chorvedė Rasa Gelgotienė nenori sutikti, kad jurginai – rudens gėlė. Pasak jos, jurginai žydėti pradeda jau vasaros viduryje ir grožiu stebina iki pat šalnų, dažniausiai pakertančių žiedus tik spalį.

Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sakė, kad gautos tik 5 paraiškos.

 Lietuva paprašė Europos Komisijos (EK) leisti avansines išmokas ūkininkams už 2014 metus padidinti iki 70 proc., sako žemės ūkio ministrė. Dabar jos siekia iki 50 proc. „Mūsų prašymas buvo (Europos Komisijai - BNS), kad avansinius mokėjimus padidinti tiesioginių išmokų. Mes prašome, kad išimtinai mūsų šaliai padidintų iki 70 proc.

Situacija žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje įtempta ir nėra požymių, kad artimiausiu laiku ji pagerės. Prie kilusių problemų prisideda ir kai kurių rinkos dalyvių egoizmas, kai negarbingais būdais siekiama pelno pasinaudojant silpnesnių rinkos dalyvių bejėgiškumu. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju laisvos rinkos dėsniais pasitikėti negalima – būtina papildoma tiek finansinė, tiek teisinė valstybės ir ES parama.

Nors Lietuvos pieno gamintojams žadama parama iš Briuselio, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė mano, kad tokios pagalbos gali neužtekti, reikalinga ir Vyriausybės parama. Šiandien pieno gamintojai susitinka su Ministru Pirmininku ir žemės ūkio ministre, kad aptartų situaciją rinkoje Rusijai įvedus embargą, o perdirbėjams drastiškai sumažinus pieno supirkimo kainas. Kartu su Vyriausybės vadovu ir pieno gamintojais ketinama ieškoti sprendimų situacijai gerinti.

Žemės ūkio ministrų taryba Briuselyje penktadienį nepriėmė sprendimo dėl Lietuvos prašymo nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti - Europos Komisijos prašoma 46 mln. eurų (beveik 160 mln litų). „Konkrečių sprendimų nebuvo priimta, bet mus nuramina, kad mūsų ir kitų valstybių siūlymai nebuvo atmesti. (..) Kada, kokie sprendimai bus priimti, sunku pasakyti. Aš manau, kad konkretesni bus penktadienį, rugsėjo 12 dieną, kai į Lietuvą atvažiuos žemės ūkio komisaras.

 Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Tarnyba) atstovai susitiko su Baltarusijos Valstybinės sėklininkystės, augalų karantino ir augalų apsaugos inspekcijos atstovais (inspekcija) patikslinti Baltarusijos keliamų fitosanitarinių reikalavimų įvežamiems vaisiams ir daržovėms.

  Europos Komisija ruošia naują paramos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, paketą, kuris papildys jau patvirtintą 125 mln. eurų (432 mln.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenimis, šiemet žemės ūkio technika dažniausiai kentėjo nuo ugnies ar akimirkos neatsargumo. Bendrovės žalų ekspertai sako, kad kuo greičiau atkurti sugadintą transportą ūkininkams svarbiau negu automobilių vairuotojams. „Žemės ūkio darbai labai priklauso nuo oro sąlygų, tad darbymečiu sugedęs traktorius ar šienapjovė ūkininkui yra didžiulė nelaimė. Neseniai išmokėjome bemaž 80 tūkst. litų už sudegusį traktorių.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui pieno ir mėsos perdirbėjams, nukentėjusiems dėl Rusijos sankcijų, praradimus kompensuoti biudžeto lėšomis.   „Mes negalime teikti valstybės finansinės pagalbos iš savo biudžeto“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Anot premjero, jį nustebino tai, kad perdirbėjai, naudodamiesi Rusijos sankcijų pretekstu ketina mažinti pieno supirkimo kainas atbuline data.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininką Mauricijų Martiną su prašymu kuo skubiau, dar š. m. rugpjūčio mėnesį, sušaukti neeilinį Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikimą. Kreipimesi Lietuva teigia esanti susirūpinusi dėl svarbiausių europietiškų žemės ūkio produktų importo draudimo.

 Jolita Žurauskienė AB „Kauno grūdai“ įmonių grupės „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad apie 50 proc. pasėlių pavasarį iššalo, todėl juos ūkininkai atsėjo vasarinėmis kultūromis. Tad labai tikėtina, kad šiemet ūkininkai sulauks pašarinių grūdų derliaus. Darbai tik prasideda Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos mažos, todėl dauguma ūkininkų jų neparduoda. Žieminių kviečių kokybė prasta.

 Jolita Žurauskienė Linų auginimas Lietuvoje pradeda atgimti – šiais metais žemdirbiai deklaravo didesnius minėtos kultūros plotus. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Vingrienė teigė, kad Lietuvoje yra apie milijoną hektarų linams auginti tinkamų plotų. Menki plotai ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyr.

 Po alinančių karščių ūkininkai pagaliau sulaukė lietaus, tačiau derliaus vertinti neskuba. Kaip radijui „Laisvoji banga“ sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cirokienė, pateikti galutinius vertinimus sunku, nes viskas priklauso nuo vyraujančių orų. „Iš pradžių derlius pasirodė neblogas, tačiau dabar tenka laukti lietaus. Ūkininkų vandens resursai, skirti laistymui, baigėsi, o kai kur praeina kruša ir daržovės praranda prekinę išvaizdą“ ,- kalbėjo Z. Cirokienė.

Įsiplieskus naujam afrikinio kiaulių maro židiniui Ignalinos rajone, Žemės ūkio ministerija primena kiaulių laikytojams būti budriems ir apsaugoti savo kiaules griežtai laikantis biologinio saugumo priemonių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad kai kurie šalies kiaulių laikytojai į biologinio saugumo priemones žiūri atmestinai ir taip padidina galimo užkrato riziką.

Žemės ūkio ministerija turi naują vadovę – ja tapo ilgametė politikė ir Seimo narė Virginija Baltraitienė. Premjeras Algirdas Butkevičius, pristatydamas naująją žemės ūkio ministre ministerijos kolektyvui linkėjo rezultatyvaus darbo. Virginija Baltraitienė yra kupina pasiryžimo tęsti jau pradėtus darbus ir inicijuoti naujus projektus, kurie gerins žemdirbių ūkininkavimo sąlygas. Naujoji ministrė pabrėžė, kad jai itin svarbus yra komandinis darbas ir nuoširdus bendravimas.

Europos Komisijai išsiųstas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas. Apie jį kalbamės su žemės ūkio ministru prof. Vigilijumi Jukna. Gerbiamasis ministre, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas sukurtas, tačiau norėtume pasitikslinti, kiek čia yra Žemės ūkio ministerijos indėlio, o kiek Europos Komisijos reglamentavimo? Programa – tai Žemės ūkio ministerijos bendro darbo su socialiniais partneriais kūrinys.

„Pirktume lietuviškus galvijus, kiaules, ožkas, triušius. Mokėtume iš karto“, – taip Uzbekistane vykusiame susitikime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku kalbėjo šios šalies žemės ūkio viceministras Jašinas Chidirovas (Jašin Chidirov). Stiprėjanti Azijos regiono valstybė Uzbekistanas yra ilgametis Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneris.

Vida Tavorienė Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

Gerbiamasis ministre, kaip apibūdintumėte pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį? Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidejo balandžio 14 d. ir truks iki birželio 16 d. Šiemet paramos schema išliks tokia pat, kaip ir 2013--aisiais. Pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, gali prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei mėsinius galvijus ir mėsines avis, ėriavedes, paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. „Pernai gavome 151157 paraiškų.

Rytoj, balandžio 4 d., Kaune, „Žalgirio“ arenoje prasideda 20 tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Joje daug dėmesio bus skirta kitais metais Milane vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2015“. Aplinkos ministerija, kuriai Vyriausybė yra pavedusi kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoti Lietuvos pristatymą svarbiausiame kitų metų tarptautiniame renginyje, visas tris parodos dienas viename iš „AgroBalt 2014“ stendų pristatys būsimąją pasaulinę parodą ir Lietuvos pas...

Po dvejų metų pertraukos, balandžio 3 d. žemdirbių sostinėje Kaune, Žalgirio arenoje, vėl vyks didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Žemės ūkio ministerijos organizuojama paroda, šiemet švenčianti dvidešimties metų jubiliejų, visus lankytojus kviečia įdomiai praleisti laisvalaikį, o žemės ūkio specialistams ir verslo atstovams žada tarptautinių susitikimų, įdomių seminarų ir naujų verslo kontaktų.

Žemės ūkio ministerija aktyviai derasi su Europos Komisija dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos part II zonos kiaulių augintojams. Suma, kurios prašo Lietuva nuostoliams kompensuoti, siekia 327 018 eurų, t. y. daugiau kaip 1,1 mln. litų. Šiuo metu Europos Komisijos sprendimu naujai nustatyta part II zona susideda iš kiaulių maru užkrėstų teritorijų, į kurias patenka 6 rajonų savivaldybės.

„Gyvulininkystė – tai Lietuvos žemės ūkio ateitis“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. – Gyvulininkystės paviljonas Nemuno saloje – viena patraukliausių Kaune vyksiančios parodos ,,AgroBalt 2014“ atrakcijų“. Saloje tris dienas gyvens per 100 žirgų, galvijų, avių, ožkų, alpakų, ponių, triušių, o kur dar paukščiai – vištinės žąsys ir pirmą kartą parodoje pasirodysiantys dekoratyviniai balandžiai.

2014 m. balandžio 3–5 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2014“. Tai devynioliktoji pavasarinė ir iš viso trisdešimt aštuntoji paroda rengiama Universitete. Dienraščio „Verslo žinios“ apklausų duomenimis jau daug metų žemės ūkio paroda „Ką pasėsi....“ yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. „Ką pasėsi... 2014“ dalyvaus 306 firmos, įstaigos, organizacijos, apie 220 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų.

Žemės ūkio ministerija yra sunerimusi, kad kai kurios buferinėje zonoje esančios įmonės gali elgtis nesąžiningai, tikėdamosi gauti kuo didesnę valstybės kompensaciją už piktybiškai padidintus ir realybės neatitinkančius laikomų kiaulių skaičius. Matyt, neatsitiktinai iš anksto formuojama viešoji nuomonė, esą planuojama nepakankamai atlyginti nuostolius dėl naikinamų kiaulių, laikomų į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną patekusiuose kiaulių kompleksuose.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams, kuriais suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Lietuvos žemdirbiai pamėgo galinguosius garsios Suomijos kompanijos „Valtra“ traktorius. Ne vienas jų džiaugiasi pasirinkęs S serijos traktorių „Valtra“, kuris išsiskiria didele galia, įdiegtomis naujausiomis technologijomis ir komfortu. Iki šiųmetės sėjos pradžios ūkininkus turi pasiekti dar 5 galiūnai „Valtra“. Atriedės penki nauji traktoriai Ankstyvas pavasaris budina gamtą ir gena ūkininkus į laukus. Šiųmetė žiema neilgai truko, tačiau nepagailėjo šalčių.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vienam iš labiausiai pastaraisiais metais augusių Lietuvos sektorių – žemės ūkio ir maisto – analitikai siūlo didinti veiklos našumą, nes rekordinio derliaus galimybės jau išsemtos. Be to, grūdų supirkimo kainos pasaulio rinkose prognozuojamos dešimtadaliu mažesnės nei pernai. Gausiai porą metų byrėjęs aukso spalvos grūdų derlius, šiemet, manoma, bus menkesnis. 2012-ieji buvo rekordiniai ne tik dėl derliaus, bet ir supirkimo kainų.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.

Žemės ūkio produkcijos Estijoje 2013 metais pagaminta 2 proc. mažiau nei 2012-aisiais - už 880,3 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Gyvulininkystės produkcijos gamyba išaugo 12 proc. iki 428,6 mln. eurų. Augimą nulėmė ūgtelėjusios supirkimo kainos. Augalininkystės produkcijos gamyba sumenko 14 proc. iki 366,4 mln. eurų, 30 proc. kritus grūdų supirkimo kainoms. Gamintojų išlaidas padidino ūgtelėję elektros energijos įkainiai.

Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis mano, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams nesąžiningas. Esą reikia bijoti ne užsieniečių, o savų stambiųjų ūkininkų.   Žinių radijo laidai „Aktualioji valanda“ jis sakė nesuprantantis, kodėl taip ilgai tylėjo politikai.   „Keista ir tai, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija leido tokį antikonstitucinį referendumą. O kad jis nesąžiningas, turėjau daug progų įsitikinti.

Kazachus domina Lietuvos patirtis bei galimybės bendradarbiauti žemės ūkio gamybos srityje, perdirbamojoje pramonėje diegiamos inovatyvios technologijos ir biodujų panaudojimas

 Marius Eidukonis Nuo praėjusio penktadienio Berlyno parodų centre vykstanti žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ vėl pretenduoja tapti rekordine. Joje dalyvauja 1 650 dalyvių iš 71 šalies. Parodoje pristatoma ne tik įvairių šalių žemės ūkio produkcija, bet ir kultūra. Pabrėžiama ekologija Šių metų parodos šūkis – „Nuostabiai gražu“, o daugiausia dėmesio skiriama ekologinei žemdirbystei, jos produkcijai, prekybos plėtrai.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministras konstatuoja, kad Lietuvoje trūksta gyvulininkystės, agronomijos, melioracijos specialistų, o jų rengimas stringa jau kelerius metus. Ministras siūlo pačiai ministerijai finansuoti specialistų studijas, esą jau kitąmet galėtų būti apmokama iki 80 procentų studijų kainos.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Žemdirbiai yra atsargūs, ilgai stebi permainas žadančius valdžios žmones, abejoja, vertina kiekvieną jų žingsnį ir negaili kritikos. Tačiau vieną dieną jie tarsi sutartinai pradeda pasitikėti. Regis, kaip tik taip šįmet nutiko žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai. Nuo pirmos dienos šis ministras dirbo ramiai ir nepritrūkdamas kantrybės aiškino pasirinktų darbų būtinumą.

 Lapkričio 21 d. vykusio trišalio dialogo su Europos Parlamentu metu Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė galutinį politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Institucijos susitarė dėl reglamento, kuriame numatyti Europos Komisijai suteikiami deleguotieji ir įgyvendinamieji įgaliojimai, perkeltos vieno Bendro rinkų organizavimo reglamento nuostatos, integruota bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu tvarka.

 Žemės ūkio ministerija rado galimybių perskirstyti asignavimus pagal programas ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiemet skiriama dar 3,1 mln. litų. „Pernai gruodžio 14 d. pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų PNTI, radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln.

 Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna sako, kad, remiantis 2014 metais galiosiančiomis Pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystę. „Numatyta, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str. Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko.

 Lapkričio 19 d. Europos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje priimtas Europos Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 numatytų tiesioginių išmokų už kalendorinius 2013 metus koregavimo koeficientas. Šis reglamentas galios visoms ES valstybėms narėms, išskyrus Rumuniją, Bulgariją ir Kroatiją. Pagal priimto reglamento nuostatas ES tiesioginių išmokų sumoms, viršijančioms 2000 eurų ribą, bus taikomas 2,45 proc. mažinimas.

Lidija Jankauskienė, Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žemės ūkiui vis labiau trūksta specialistų. Kol kas menkai padeda ir pradėtas taikyti tikslinis šių studijų finansavimas. Vis dažniau rengti specialistus sau ima pačios žemės ūkio bendrovės, kitos žemės ūkio įmonės. Remti studijuojančiuosius tokias specialybes numato ir Žemės ūkio ministerija, kuri kitąmet tam skirs apie milijoną litų.

Gyvulininkystės sektorius, kaip svarbi žemės ūkio sritis, šiuo programiniu laikotarpiu yra priskirtas pirmajam prioritetiniam žemės ūkio sektoriui. Ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis.