žemės ūkis

Žemės ūkio ministerija turi naują vadovę – ja tapo ilgametė politikė ir Seimo narė Virginija Baltraitienė. Premjeras Algirdas Butkevičius, pristatydamas naująją žemės ūkio ministre ministerijos kolektyvui linkėjo rezultatyvaus darbo. Virginija Baltraitienė yra kupina pasiryžimo tęsti jau pradėtus darbus ir inicijuoti naujus projektus, kurie gerins žemdirbių ūkininkavimo sąlygas. Naujoji ministrė pabrėžė, kad jai itin svarbus yra komandinis darbas ir nuoširdus bendravimas.

Europos Komisijai išsiųstas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas. Apie jį kalbamės su žemės ūkio ministru prof. Vigilijumi Jukna. Gerbiamasis ministre, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektas sukurtas, tačiau norėtume pasitikslinti, kiek čia yra Žemės ūkio ministerijos indėlio, o kiek Europos Komisijos reglamentavimo? Programa – tai Žemės ūkio ministerijos bendro darbo su socialiniais partneriais kūrinys.

„Pirktume lietuviškus galvijus, kiaules, ožkas, triušius. Mokėtume iš karto“, – taip Uzbekistane vykusiame susitikime su Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku kalbėjo šios šalies žemės ūkio viceministras Jašinas Chidirovas (Jašin Chidirov). Stiprėjanti Azijos regiono valstybė Uzbekistanas yra ilgametis Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneris.

Vida Tavorienė Kaip nenusiristi iki bankroto, jei gamtos stichijos vis dažniau sunaikina derlių? Masiškai iššąlantys žiemkenčiai, smarkiau siaučiančios audros kelia galvos skausmą ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams. Žemdirbiams, kurie yra nukentėję nuo gamtos staigmenų ir gavę išmokas, pasėlių draudimas tapo sunkiai įkandamas. O draudikai perspėja, kad drausti žiemkenčius darosi per daug rizikinga. Anot jų, perdraudimo kompanijos svarsto, ar neatsisakyti perdraudimo nuo iššalimo.

Gerbiamasis ministre, kaip apibūdintumėte pirmąjį Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį? Šį laiką apibūdinčiau kaip labai reikšmingą, padariusį didžiulę įtaką Lietuvos ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Kalbėdami apie pokyčius kaime ir žemės ūkyje, turime pripažinti, kad Europos Sąjungos parama Lietuvai buvo ir yra labai svari, iš esmės pakeitusi kaimo ir žemės ūkio veidą. Pirmiausiai atverta ir išplėtota prekių rinka – mes tapome ES bendrosios rinkos žaidėjai.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidejo balandžio 14 d. ir truks iki birželio 16 d. Šiemet paramos schema išliks tokia pat, kaip ir 2013--aisiais. Pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, gali prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei mėsinius galvijus ir mėsines avis, ėriavedes, paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. „Pernai gavome 151157 paraiškų.

Rytoj, balandžio 4 d., Kaune, „Žalgirio“ arenoje prasideda 20 tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Joje daug dėmesio bus skirta kitais metais Milane vyksiančiai pasaulinei parodai „EXPO 2015“. Aplinkos ministerija, kuriai Vyriausybė yra pavedusi kartu su Žemės ūkio ministerija organizuoti Lietuvos pristatymą svarbiausiame kitų metų tarptautiniame renginyje, visas tris parodos dienas viename iš „AgroBalt 2014“ stendų pristatys būsimąją pasaulinę parodą ir Lietuvos pas...

Po dvejų metų pertraukos, balandžio 3 d. žemdirbių sostinėje Kaune, Žalgirio arenoje, vėl vyks didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2014“. Žemės ūkio ministerijos organizuojama paroda, šiemet švenčianti dvidešimties metų jubiliejų, visus lankytojus kviečia įdomiai praleisti laisvalaikį, o žemės ūkio specialistams ir verslo atstovams žada tarptautinių susitikimų, įdomių seminarų ir naujų verslo kontaktų.

Žemės ūkio ministerija aktyviai derasi su Europos Komisija dėl ūkinės veiklos apribojimų sukeltų nuostolių atlyginimo afrikiniu kiaulių maru užkrėstos part II zonos kiaulių augintojams. Suma, kurios prašo Lietuva nuostoliams kompensuoti, siekia 327 018 eurų, t. y. daugiau kaip 1,1 mln. litų. Šiuo metu Europos Komisijos sprendimu naujai nustatyta part II zona susideda iš kiaulių maru užkrėstų teritorijų, į kurias patenka 6 rajonų savivaldybės.

„Gyvulininkystė – tai Lietuvos žemės ūkio ateitis“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. – Gyvulininkystės paviljonas Nemuno saloje – viena patraukliausių Kaune vyksiančios parodos ,,AgroBalt 2014“ atrakcijų“. Saloje tris dienas gyvens per 100 žirgų, galvijų, avių, ožkų, alpakų, ponių, triušių, o kur dar paukščiai – vištinės žąsys ir pirmą kartą parodoje pasirodysiantys dekoratyviniai balandžiai.

2014 m. balandžio 3–5 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2014“. Tai devynioliktoji pavasarinė ir iš viso trisdešimt aštuntoji paroda rengiama Universitete. Dienraščio „Verslo žinios“ apklausų duomenimis jau daug metų žemės ūkio paroda „Ką pasėsi....“ yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. „Ką pasėsi... 2014“ dalyvaus 306 firmos, įstaigos, organizacijos, apie 220 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų.

Žemės ūkio ministerija yra sunerimusi, kad kai kurios buferinėje zonoje esančios įmonės gali elgtis nesąžiningai, tikėdamosi gauti kuo didesnę valstybės kompensaciją už piktybiškai padidintus ir realybės neatitinkančius laikomų kiaulių skaičius. Matyt, neatsitiktinai iš anksto formuojama viešoji nuomonė, esą planuojama nepakankamai atlyginti nuostolius dėl naikinamų kiaulių, laikomų į apsauginę afrikinio kiaulių maro zoną patekusiuose kiaulių kompleksuose.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams, kuriais suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Lietuvos žemdirbiai pamėgo galinguosius garsios Suomijos kompanijos „Valtra“ traktorius. Ne vienas jų džiaugiasi pasirinkęs S serijos traktorių „Valtra“, kuris išsiskiria didele galia, įdiegtomis naujausiomis technologijomis ir komfortu. Iki šiųmetės sėjos pradžios ūkininkus turi pasiekti dar 5 galiūnai „Valtra“. Atriedės penki nauji traktoriai Ankstyvas pavasaris budina gamtą ir gena ūkininkus į laukus. Šiųmetė žiema neilgai truko, tačiau nepagailėjo šalčių.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vienam iš labiausiai pastaraisiais metais augusių Lietuvos sektorių – žemės ūkio ir maisto – analitikai siūlo didinti veiklos našumą, nes rekordinio derliaus galimybės jau išsemtos. Be to, grūdų supirkimo kainos pasaulio rinkose prognozuojamos dešimtadaliu mažesnės nei pernai. Gausiai porą metų byrėjęs aukso spalvos grūdų derlius, šiemet, manoma, bus menkesnis. 2012-ieji buvo rekordiniai ne tik dėl derliaus, bet ir supirkimo kainų.

Investuoti lėšas kylant ekonomikai – vienas malonumas. Augimo kreivės leidžia atsainiau mėgautis pelnu kone visur. Tačiau ne veltui sakoma, kad ramūs vandenys gerų jūrininkų neužaugina. Kiekvieną sekundę skaitydami šiuos žodžius – skurstate. Ne, ne dėlto, kad šis tekstas magiškai tirpdo jūsų santaupas. Tuo sėkmingai pasirūpina infliacija. Nors pernai ši siekė vos 1 proc., 80 proc.

Žemės ūkio produkcijos Estijoje 2013 metais pagaminta 2 proc. mažiau nei 2012-aisiais - už 880,3 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Gyvulininkystės produkcijos gamyba išaugo 12 proc. iki 428,6 mln. eurų. Augimą nulėmė ūgtelėjusios supirkimo kainos. Augalininkystės produkcijos gamyba sumenko 14 proc. iki 366,4 mln. eurų, 30 proc. kritus grūdų supirkimo kainoms. Gamintojų išlaidas padidino ūgtelėję elektros energijos įkainiai.

Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis mano, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams nesąžiningas. Esą reikia bijoti ne užsieniečių, o savų stambiųjų ūkininkų.   Žinių radijo laidai „Aktualioji valanda“ jis sakė nesuprantantis, kodėl taip ilgai tylėjo politikai.   „Keista ir tai, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija leido tokį antikonstitucinį referendumą. O kad jis nesąžiningas, turėjau daug progų įsitikinti.

Kazachus domina Lietuvos patirtis bei galimybės bendradarbiauti žemės ūkio gamybos srityje, perdirbamojoje pramonėje diegiamos inovatyvios technologijos ir biodujų panaudojimas

 Marius Eidukonis Nuo praėjusio penktadienio Berlyno parodų centre vykstanti žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ vėl pretenduoja tapti rekordine. Joje dalyvauja 1 650 dalyvių iš 71 šalies. Parodoje pristatoma ne tik įvairių šalių žemės ūkio produkcija, bet ir kultūra. Pabrėžiama ekologija Šių metų parodos šūkis – „Nuostabiai gražu“, o daugiausia dėmesio skiriama ekologinei žemdirbystei, jos produkcijai, prekybos plėtrai.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministras konstatuoja, kad Lietuvoje trūksta gyvulininkystės, agronomijos, melioracijos specialistų, o jų rengimas stringa jau kelerius metus. Ministras siūlo pačiai ministerijai finansuoti specialistų studijas, esą jau kitąmet galėtų būti apmokama iki 80 procentų studijų kainos.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Žemdirbiai yra atsargūs, ilgai stebi permainas žadančius valdžios žmones, abejoja, vertina kiekvieną jų žingsnį ir negaili kritikos. Tačiau vieną dieną jie tarsi sutartinai pradeda pasitikėti. Regis, kaip tik taip šįmet nutiko žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai. Nuo pirmos dienos šis ministras dirbo ramiai ir nepritrūkdamas kantrybės aiškino pasirinktų darbų būtinumą.

 Lapkričio 21 d. vykusio trišalio dialogo su Europos Parlamentu metu Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė galutinį politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Institucijos susitarė dėl reglamento, kuriame numatyti Europos Komisijai suteikiami deleguotieji ir įgyvendinamieji įgaliojimai, perkeltos vieno Bendro rinkų organizavimo reglamento nuostatos, integruota bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu tvarka.

 Žemės ūkio ministerija rado galimybių perskirstyti asignavimus pagal programas ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiemet skiriama dar 3,1 mln. litų. „Pernai gruodžio 14 d. pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų PNTI, radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln.

 Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna sako, kad, remiantis 2014 metais galiosiančiomis Pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystę. „Numatyta, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str. Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko.

 Lapkričio 19 d. Europos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje priimtas Europos Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 numatytų tiesioginių išmokų už kalendorinius 2013 metus koregavimo koeficientas. Šis reglamentas galios visoms ES valstybėms narėms, išskyrus Rumuniją, Bulgariją ir Kroatiją. Pagal priimto reglamento nuostatas ES tiesioginių išmokų sumoms, viršijančioms 2000 eurų ribą, bus taikomas 2,45 proc. mažinimas.

Lidija Jankauskienė, Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žemės ūkiui vis labiau trūksta specialistų. Kol kas menkai padeda ir pradėtas taikyti tikslinis šių studijų finansavimas. Vis dažniau rengti specialistus sau ima pačios žemės ūkio bendrovės, kitos žemės ūkio įmonės. Remti studijuojančiuosius tokias specialybes numato ir Žemės ūkio ministerija, kuri kitąmet tam skirs apie milijoną litų.

Gyvulininkystės sektorius, kaip svarbi žemės ūkio sritis, šiuo programiniu laikotarpiu yra priskirtas pirmajam prioritetiniam žemės ūkio sektoriui. Ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis.

Smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, tai gali padaryti dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 13 dienos skelbiamas naujas šios priemonės paraiškų surinkimo etapas.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po afrikinio kiaulių maro protrūkio Baltarusijoje, Lietuvos pasienyje nustatyta apsauginė zona, kurioje visi kiaulių augintojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų. Jei jie nebus įgyvendinti, kiaules teks išskersti. Už tai numatyta skirti kompensacijas, kurios pagal preliminarius skaičiavimus būtų iki 10 mln. Lt.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog Baltarusija pasirengusi "priglausti" Kaliningrado sritį žemės ūkio verslui plėsti. "Kalbu sąžiningai - atiduokite mums Kaliningrado sritį. Mes kiekvieną hektarą, kiekvieną žemės arą suarsime ir padarysime ten žydintį kraštą", - Minske Rusijos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Lukašenka. "Mūsų nuomonė dėl Kaliningrado srities yra tvirtesnė nei Rusijos valdžios. Manau, kad tai yra mūsų žemė.

Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma pareiškė, jog nuo Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams nukentės ir Latvija. Jos žodžiais, Lietuva eksportuoja į Rusiją apie 39 proc. pieno produkcijos, o Latvija į Lietuvą išgabena apytikriai penktadalį pieno, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos pieno perdirbėjai pirks žaliavos Latvijoje, jei Rusijos rinka jų produkcijai taps nebeprieinama.

2013 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Vyriausieji pareigūnai Specialiajame žemės ūkio komitete patvirtino Bendrosios žemės ūkio politikos reformos kompromisinius tekstus (naujas taisykles dėl tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, bendro rinkų organizavimo bei horizontalių finansinių nuostatų). „Tai svarbus žingsnis tolesniame kelyje reformos įsigaliojimo link.

Konservatyvus žemės ūkio sektorius neatsilieka nuo pažangių informacinių technologijų. Šiuolaikiniai ūkininkai ne tik nesibodi ieškoti darbuotojų internetu, bet ir patys kuria duomenų bazes, palengvinančias darbuotojų paieškas.  „Darbuotojų trūkumas – aktuali problema daugeliui Lietuvos gamybos sektorių. Kiekvienas jų bando savaip pritraukti reikalingų specialistų.

Giedrė Sankauskaitė Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis arba 19 proc. – reikalingos technikos. Taip rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa, kurią antradienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blezgienė.

2013 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 3,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 21,2 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,7 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Įtariama, kad Baltarusijoje nustatyti dar du afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijos žiniasklaida išplatino informaciją apie įtarimus, kad nustatyti dar du nauji afrikinio kiaulių maro protrūkiai Danilovtsevo kaime Gardino srityje ir Kristofovo kaime Minsko srityje. Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, įtarta, kad Gardino srityje afrikinio kiaulių maro protrūkis nustatytas privačioje kiaules auginusioje fermoje.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) institucijos neranda bendro sutarimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Europos Komisijos teigimu, jei artimiausiu metu nepavyks sutarti dėl lėšų perskirstymo, ūkininkai gali patirti nuostolių. Žemdirbiams paskutiniai derliaus nuėmimo darbai, tuo metu ES politikai tariasi, kaip ūkininkai gyvens ateityje.

Nuo kitų metų pradžios galėsime tik šiek tiek nusipirkti likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, o didžiausią jos dalį išsinuomoti. ES Teisingumo Teismas dar 2010 m. kovo mėnesį priėmė Europos Komisijos ieškinį, kuriuo reikalaujama, kad ES Taryba panaikintų 2009 m. pabaigoje priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos institucijų teikiamos valstybės pagalbos perkant valstybinės žemės ūkio paskirties žemę.

Ukraina iki šio mėnesio prikūlė 32,9 mln. tonų bendro svorio grūdų - 27,1 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Saulėgrąžų derlius 66,3 proc. solidesnis - 1,154 mln. tonų, tuo tarpu cukrinių runkelių - 32,3 proc. kuklesnis - 16,1 tūkst. tonų. Bulvių derlius padidėjo 4 proc. iki 14,84 mln. tonų, daržovių - sumažėjo 2,1 proc. iki 4,74 mln. tonų. Ukraina tikisi šiemet prikulti 58 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Žemės ūkio produktų gamintojai iki šių metų gruodžio 31 dienos dar gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai pirmininkaujant Europos Sajungos tarybai į neformalų susitikimą susirinko žemės ūkio ministrai. Antradienį Vilniuje vyksiančiame susitikime bus aptariamos šeimos ūkių perspektyvos, ir finansinė parama jiems. Neformalaus susitikimo išvakarėse Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrai ir jų įgaliotiniai lankėsi gamyklose Kėdainiuose ir Kaune bei Felikso ir Virginijos Vaitelių ūkyje.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Rugsėjo 8–10 dienomis Vilniuje vyks neformalus žemės ūkio ministrų susitikimas, kurio metu bus diskutuojama apie šeimos ūkių perspektyvas globalizacijos kontekste. Ministrų susitikimas bus tvirtas pagrindas tolimesnėms visuomenės, ūkininkų organizacijų diskusijoms 2014 metais, kuriuos Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais.

2013 m. liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 13,8 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,6 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Naujai paskelbtas tyrimas atskleidė, kad žemės ūkio paskirties žemė Britanijoje per nepilną dešimtmetį pabrango daugiau nei trigubai. Ar tai turės įtakos maisto kainoms? Karališkasis tyrimų institutas apibūdino šį kainų šuolį kaip „stulbinantį“. Anot tyrėjų, ūkio paskirties žemės akras šiuo metu kainuoja vidutiniškai 7 440 svarų, palyginus su 2 400 svarais, už 1 arą pardavėjų prašytais 2004 metais.

Mėta Lubinaitė Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus šiemet deklaravusių arba paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones pateikusių pareiškėjų ūkiuose vyksta patikros. Jų metu pareiškėjai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento specialistų dažnai teiraujasi įvairių su parama susijusiu klausimų.

Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės. Ūkininkai ragina miškininkus, užuot nerimavus, išsiaiškinti, kur ir kaip iki šiol buvo sodinami miškai.