žemės ūkis

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

 Darbas žemės ūkyje smarkiai kenkia žmonių klausai ir situaciją dar labiau blogina lietuvių užsispyrimas nenaudoti apsaugos priemonių. Klausos centrų „Audiomedika“ vadovas skaičiuoja, kad kas antram ūkininkui Lietuvoje gresia stiprūs priešlaikiniai klausos sutrikimai, kitiems – kiek lengvesnės sutrikimų formos. „Beveik niekas iš Lietuvos žemdirbių neišvengs klausos sutrikimų.

Javapjūtės pradžia pasidžiaugę žemdirbiai dabar stveriasi už galvų ir šaukiasi pagalbos – po praėjusios savaitės liūčių ne viename rajone skęsta ne tik prinokę javai, bet ir jau pasėti žiemkenčiai. Kai kur augintojai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Jie nuogąstauja, kad praradus derlių dažnas negalės įvykdyti išankstinių grūdų sutarčių ir Kaimo plėtros programos įsipareigojimų.

Prieš trejus metus Rusijos fermeriai, verslininkai ir vartotojai netikėtai atsidūrė visiškai naujoje realybėje. 2014-ųjų rugpjūtį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „atsakydamas“ į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose, įvedė sankcijas maisto produktų importui iš Vakarų šalių. Tai, be abejonės, paveikė Europos Sąjungos ūkininkų verslus, tačiau iššaukė dar didesnius nuostolius pačiai Rusijai.

Vyriausybė nutarė skirti 33,9 mln. eurų paramos šalies ūkininkams. Parama iš valstybės biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams teigė, jog sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.   B.Markausko atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS sakė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būt paskirstyta maždaug per savaitę.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas paskirti viceministrą Darių Remeiką.   „Taip, galiu patvirtinti“, - BNS antradienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, paprašytas patvirtinti šią informaciją. D.Remeika Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemoje dirbo nuo 1995 iki 2006 metų, 2004 - 2006 metais buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos. Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Paskirtasis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas žada skatinti smulkių ūkių plėtrą bei siūlys mažinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės. Interviu BNS jis teigė, jog tiesioginių išmokų mažinimui jau turi užsitikrinęs partijos pirmininko ir vieno didžiausių žemvaldžių Lietuvoje Ramūno Karbauskio pritarimą.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“ (buvusi „Agrowill Group“) perka bankrutuojančios Vokietijos žemės ūkio bendrovės „KTG Agrar“ verslą Lietuvoje. „Auga Group“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, sudariusi sutartį dėl Vokietijos bendrovės antrinių žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių Lietuvoje akcijų įsigijimo. Nurodoma, kad už įsigyjamas bendroves bus sumokėta 1,38 mln. eurų. Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Lietuvos žemė gali būti tikra aukso kasykla. Laiku investavę ir pradėję vystyti ūkinę veiklą, šiandien ne vienas lietuvis sukaupė milijoninius turtus. Tokius, kad šiandien jauniesiems ūkininkams pavyti šiuos verslininkus – beveik neįmanoma. Štai grybų auginimo verslą įkūręs, o šiuo metu ekologinių produktų rinką atrandantis verslininkas Kęstutis Juščius įsitikinęs, norint būti sėkmingu, į žemės ūkį sukti nebūtina. Dabar galimybės atsiveria visai kitoje rinkoje nei nepriklausomybės laikais.

Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas teigia iš anksto nežinojęs, kad Lietuvoje vyksiančioje vakarienėje su medžiokle dalyvaus Lietuvos verslininkai. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pareiškė, kad keli Lietuvos verslo atstovai buvo pakviesti Latvijos ministro iniciatyva. J.Dūklavas teigė, kad į vakarienę ir medžioklę liepos pabaigoje jį pakvietė V.Baltraitienė.

Aukštos kokybės produktus gaminantys ūkininkai gali dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemose ir įgyti teisę žymėti savo pagamintus produktus specialiais ženklais ar nuorodomis, kurie informuoja apie išskirtinę šių produktų vertę.

Jonavos rajone antradienį nustatytas 10-asis afrikinio kiaulių maro židinys - 10 kilometrų buferinėje zonoje yra šeši komerciniai kiaulių ūkiai. Veterinarijos tarnyba pranešė, jog užkratas rastas Žeimių miestelio ūkyje. „Šiame regione liga sparčiai plinta, todėl būtina vykdyti priverstinį kiaulių skerdimą. Jonavos rajone šiuo metu jų laikoma 460. Visi AKM židiniai nustatomi smulkiose kiaulių laikymo vietose, kuriuose ūkininkai nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė penktadienį ketina tartis su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu ir spręsti, ar siūlyti premjerui nušalinti nuo pareigų Veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir kuriam pritaikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. „Rytoj spręsime ir su teisininkais tarsimės, kokia čia yra procedūra. Dėl nušalinimo turėtų Vyriausybė priimti sprendimą, nes tik teikimą turėsime teikti.

Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įžvelgs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo Danieliaus Kuprio pažeidimą, jis negalės dirbti, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Manau, kad jis negalės dirbti“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė, atvykusi į Vyriausybės pasitarimą. „Manau, kad būtų sudėtinga tokiose pareigose dirbti, kai pats esi pažeidęs ne kur kitur, o būtent šitoje srityje“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę Europos Komisija nesikuklino ir pateikė kelis perspėjimus Lietuvos valdžiai. Vienas iš jų siejasi su nuo 2014 metų gegužės įsigaliojusiais žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais. Pirmas signalas apie galimą laisvo kapitalo judėjimo ir veiklos vykdymo Europos Sąjungos šalyse laisvės suvaržymą iš Komisijos atskriejo dar prieš metus.

Trečiadienį apie 9 valandą ryto pranešta, kad Panevėžio rajone, Liberiškio kaime esančioje žemės ūkio bendrovėje įvyko sprogimas. Per sprogimą vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas – tokią informaciją patvirtino žemės ūkio bendrovės vadovas. Nelaimė įvyko dviems vyrams, tėvui ir sūnui, ardant traktoriaus cilindrą, kuris susprogo. Įvykio vietoje tebedirba tarnybos ir pareigūnai. Aplinkybės tiriamos.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį ketina kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą, prašydama įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkursą. Šį konkursą laimėjo Lietuvos policijos mokyklos darbuotoja Daiva Mūrienė, kurios tėvai neslepia ryšių su žemės ūkio ministre ir jos vyru. Valstybės tarnybos departamento atstovai teigė neturėję informacijos apie D.Mūrienės tėvų pažintis.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį prašys Valstybės tarnybos departamento įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkursą. „Pasirodo, domėtis konkursu – blogai, o nesidomėti juo – dar blogiau“, - pranešime sakė ministrė. Pasak jos, tokia praktika turės būti taikoma visuose konkursuose į ministerijos pavaldžių institucijų vadovų postus.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Visada maniau, kad jeigu esi principingas žmogus ir jautiesi darantis teisingą darbą, tuomet stoji drąsiai ir sakai, ką galvoji. Darai tai net tuomet, kai žinai, kad tai gali atsisukti prieš tave patį. Garbingą reikalą gindamas neieškai statytinių ir tuo labiau nesislepi už tvarte mykiančios karvės. Ir tuomet nereikia viešumoje deklaruoti menamų vertybių – žmonės patys mato tikrąsias.

Vis dar netyla kalbos dėl įvestų žemės įsigijimo saugiklių. Pašnekovų nuomone, Lietuvos žemė ne tokia jau ir patraukli užsieniečiams, tad saugikliai visiškai neturėjo įtakos ir taip mažai paklausai. Teigiama, kad tai tik sustabdė prekybą tarp pačių lietuvių. Nuomonės dėl įstatymo išsiskiria. Lietuvos agronomas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent šie saugikliai ir užkirto kelią užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Taip pat sustabdė spekuliaciją ir leido stabilizuoti padėtį žemės rinkoje.

Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams prašytų 75 mln. eurų tiesioginės paramos skirti neketina. Pasak žemės ūkio ministrės, kol kas svarstoma tik apie ilgalaikes priemones, tačiau jų, anot Virginijos Baltraitienės, nepakanka. V.Baltraitienė BNS sakė, kad pirmadienį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje EK pasiūlė stebėti rinką ir dėl paramos spręsti birželį, įvertinus pokyčius.

Generalinė prokuratūra tirs maisto skurstantiems pirkimą, kai maisto produktai buvo pirkti labai brangiai.   Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo sukčiavimo, o jį pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pasak E.Martinonienės, Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti papildomos informacijos.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai įspėja, kad Prancūzijoje prasidėję ūkininkų streikai atskleidžia esmines šio sektoriaus problemas, kurios gali turėti įtakos ir Lietuvos žemės ūkio srities įmonėms, nes mūsų šalies rinka labai atvira, todėl smarkiai veikiama tiek pasaulinių tendencijų, tiek situacijos aplinkinėse valstybėse. „Rusijos embargas, mažėjantis eksportas į Kiniją, gili finansų krizė Graikijoje smarkiai sumažino Prancūzijos mėsos ir pieno gamintojų pajamas.

Pagal dabar galiojantį Žemės saugiklių įstatymą, žemės nebegali nusipirkti net lietuvis, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė žemės ūkio bendrovių grupės „Agrowil Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius. „Šiandien nebegali žemės nusipirkti net lietuvis, kuris nori užsiimti žemės ūkiu, jis negali tuo užsiimti, jis negali įsigyti ūkio. Jis gali įsigyti iki 10 hektarų žemės, tačiau su 10 hektarų jūs neįkursite efektyvaus, veikiančio ūkio“, - laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo K. Juščius.

 Nekask kitam duobės o pats įkrisi – ši patarlė veikiausiai pergyveno ne vieną mūsų protėvių. Tačiau ir kasančių, ir krentančių apstu iki šios dienos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog žmonės neretai pamiršta, jog žemės ūkis – vienas didžiausių klimato kaitos kūrėjų. Būtent čia išsiskiria nemaži CO2 ir didžiuliai metano kiekiai, dideliu mastu prisidedantys prie šiltnamio efekto.

Ketvirtadienį, 8 val. 15 min. Panevėžio r., Perekšlių k., 52-ejų metų vyras pastebėjo, kad iš jo ūkio aptvertos teritorijos, perpjovus metalinę tvorą ir nuo sandėlio durų nupjovus vyrius, pavogtos 3 tonos chemikalų, skirtų žemės ūkiui. Nuostolis – 91 912 eurų.

Tradicinio žemės ūkio poveikis klimato kaitai – neabejotinas. Naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, galvijų auginimas sudaro apie dvidešimt procentų pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Viena iš labiausiai klimato pokyčius lemiančių veiklų po iškastinio kuro deginimo – tradicinis žemės ūkis, ypač gyvulininkystė. Mokslininkų jau seniai patvirtinta, kad mėšlas, ypač tvarkomas netinkamai, yra didelis oro taršos šaltinis.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Europos Komisija (EK) nagrinės, ar Lietuva nepadarė pažeidimų, apribojusi investicijas į žemės ūkio paskirties žemę. EK ketvirtadienį nutarė oficialiai reikalauti, kad Lietuva ir dar trys valstybės - Bulgarija, Slovakija ir Vengrija - pateiktų paaiškinimus dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės įsigijimas. Komisijos nuomone, valstybių įstatymuose yra nuostatų, kurias pagal ES teisę galima laikyti laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės ribojimu.

 Kovo 24 d. Joniškio žemės ūkio mokykloje atidarytas sektorinis Šiaurės Lietuvos žemės ūkio technologijų ir technikos praktinio mokymo centras. „Praktinio mokymo centre įdiegta moderni, šiuolaikinius žemdirbystės standartus atitinkanti įranga sudarys sąlygas rengti naujos kartos žemės ūkio specialistus“, – sakė centro atidaryme dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Prognozuojama, kad šiemet darbdaviai įregistruos 220–240 tūkst. naujų darbo pasiūlymų, o darbuotojų paklausa bus panaši kaip ir pernai. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai paskelbus 2015 m. įsidarbinimo galimybių barometrą. Manoma, kad daugiausiai laisvų darbo vietų atsiras paslaugų sektoriuje. Pasiūlymai dirbti šiame sektoriuje turėtų sudaryti net 60 proc. visų darbo pasiūlymų.

 VL žurnalistė Nijolė Baronienė Šaltuoju metų laiku sodybų želdynai po sniegu, tad tenka galvoti, kas gali papuošti darbščių lietuvių kiemus. Tai gali būti ir atodrėkio dieną į kiemą išleistas pabėgioti vištų ar žąsų pulkas. Balkūnų kaime, Alytaus rajone, kudakuoja šimtai mėsinių ir dedeklių vištų. Skanios paukštienos ir kiaušinių mėgėjai žino, kur sostinėje savo ūkio produkcija prekiauja Vida Bartkevičienė.

Lietuvos žemės ūkis yra patikimas šalies ekonomikos ramstis. Tuo neabejoja ir ūkininkas iš Ignalinos r. Rubelninkų km. Zigmantas Kajėnas. „Mūsų žmonės darbštūs. Nemažai esu matęs, nieko įmantriau nerasime ir kitose šalyse. Bus sunkiau ar lengviau, bet žemės ūkis tikrai gyvuos“, – įsitikinęs ūkininkas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) už 2014 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir pasėlius praėjusiais metais pareiškėjams išmokėjo daugiau kaip 253 mln. Eur. Išmokų mokėjimas bus tęsiamas jau netrukus. 2014 m. išmokėta suma yra 5,8 mln. Eur didesnė, lyginant su analogiškomis išmokomis 2013 m. Be to, 2014 m. buvo išmokėta apie 6,6 mln. Eur išmokų už pieną pagal specialiąją schemą.

Klimato pokyčiai ir viso pasaulio oro temperatūros kilimas nėra ateities gąsdinančios prognozės, šie procesai, pasak mokslininkų, vyksta jau dabar. Tai šių dienų įvykiai, kurie aiškiai rodo, kad mūsų planetoje kintanti temperatūra daro įtaką kitiems gamtos reiškiniams, pavyzdžiui, daugėja potvynių, plečiasi dykumos, vis dažniau susiduriama su miško gaisrais. „Vienas iš klimato kaitos požymių pastebimas visame pasaulyje ir Lietuvoje – jūros lygio kilimas.

Europos Sąjunga turėtų padengti iki 75 proc. Lietuvos išlaidų kovoje su afrikiniu kiaulių maru, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, bendrijos narių atstovai neformalioje žemės ūkio ministrų taryboje pritarė, kad Lietuvai turi būti padidintas finansavimas.

 2014-10-10, 12.11 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas BPC centro pranešimas apie tai, kad Alytaus r. sav., vyriškis vykdydamas žemės ūkio darbus (ardamas) rado daiktą panašų į sprogmenį. Surastas sprogmuo išminuotojų sunaikintas vietoje.

 Pluoštinių kanapių auginimas ir perdirbimas yra naujos verslo nišos ūkininkams. Šių augalų auginimo priežiūrą ir produktų tiekimo rinkai kontrolę vykdanti Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT), ištyrusi mėginius iš kiekvieno lauko, užtikrina: Lietuvos ūkiuose auginamose pluoštinėse kanapėse narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 proc. Pagal ES reglamentus pluoštinės kanapės, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ekologinių ūkių Lietuvoje yra apie 2500, kiek mažiau nei per tokio ūkininkavimo piką – 2007-aisiais. Tačiau jų plotai gerokai išsiplėtė, daugiausiai ekologiniai ūkiai augina grūdus. Skatinama kurti mišrius – gyvulininkystės ir augalininkystės – ūkius, taip pat daugiau produkcijos perdirbti pačiuose ūkiuose. Taip daugiau pajamų lieka ūkininkams. Ūkininkai Kulėšiai iš Ukmergės rajono ekologiškai ūkininkauja tryliktus metus.

Įsibėgėjo žiemkenčių sėja. Lengvesnėse dirvose sėjami kvietrugiai, rugiai, o našesnėse - daugiau įdėjimų ir priežiūros reikalaujantys žieminiai kviečiai. Žieminiai kviečiai, žemdirbių nuomone, – labiausiai paplitę ir bene vertingiausi augalai, užtikrinantys ūkio ekonominį stabilumą. Žieminiai kviečiai populiarūs dėl to, kad labai jų panaudojimas yra labai universalus ir juos galima auginti skirtinguose regionuose.

Pirmadienį vakare Europos Parlamento sesijoje Strasbūre europarlamentaras Antanas Guoga ragino Europos Komisiją paskelbti Lietuvą, Latviją ir Estiją tiksliniu ekonominių poreikių regionu. Kalbėdamas EP diskusijoje dėl Rusijos taikomo embargo žemės ūkio produkcijai iš ES poveikio Europos rinkai, politikas kvietė sukurti atskirą tikslinę paramos nuo draudimų nukentėjusiems Baltijos regiono ūkininkams, gamintojams ir vežėjams schemą.

 Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Nepalanki vasara Vieną gausiausių Lietuvoje jurginų kolekciją puoselėjanti chorvedė Rasa Gelgotienė nenori sutikti, kad jurginai – rudens gėlė. Pasak jos, jurginai žydėti pradeda jau vasaros viduryje ir grožiu stebina iki pat šalnų, dažniausiai pakertančių žiedus tik spalį.

Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sakė, kad gautos tik 5 paraiškos.