žemės ūkis

Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją. O ir tas, kas pasėta dirvoje, nuo orų permainų nemenkai nukenčia. Žemdirbiai jau pradeda ir derybas su Vyriausybe, kad būtų padidinta paramos suma už pernykštę sausrą. Tiesa, kol kas tragedijos nuotaikos ore dar netvyro, bet padėtis kai kuriuose regionuose nekokia. Smėlėtuose ir kalvomis nusėtose Anykščių krašto žemėse ūkininkaujančiųjų technika jau visas mėnuo kaip maudosi dulkėse.

 Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauno projekto vadove tapo Vitalija Zumerienė. Darbą ji pradės kitą pirmadienį. Atranką laimėjusi V. Zumerienė turi daugiau kaip 10 metų patirties projektų valdymo srityje, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, pranešė ministerija. Atrankoje į projekto vadovo vietą dalyvavo 5 pretendentai. Žemės ūkio ministeriją planuojama perkelti į Kauną 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

Naujame daugiamečiame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 procento. Penktadienį EK paskelbė, jog einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais siūlo skirti 5,141 mlrd. eurų paramą – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažįsta, kad atsisakyti tirti situaciją žemės ūkyje buvo nesąžininga, bet taip nuspręsta daugumos balsais. „Tai nesąžininga, aš ir pradžioje sakiau, kad turi būti tiriama, bet kai tris kartus komitetai nesugebėjo to atlikti ir uždarė tą klausimą, jis uždarytas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo netirti situacijos žemės ūkyje. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už komisijos sudarymą balsavo šeši nariai iš opozicijos, tiek pat valdančiųjų balsavo prieš, o „valstiečių“ deleguotas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susilaikė. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis balsavo prieš tyrimą.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus. „Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) persigalvojo ir nutarė nebetirti situacijos žemės ūkyje. Seimui jis siūlo visai atmesti tokio tyrimo iniciatyvą. Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo konservatorius Kazys Starkevičius, o susilaikė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Komitetas nesvarstė iki šiol pateiktų nei opozicijos, nei „valstiečių“ siūlymų, kokius klausimus, susijusius su žemės ūkio reikalais, jis turėtų ištirti.

Po kaltinimų, kad svetimoje žemėje ūkininkauja be leidimo, žemės ūkio ministras Markauskas tikino, kad žemes nuomojosi pagal žodines sutartis, tačiau čia pat jį meluojant pričiupo teisininkas: įstatymai numato, kad žemės nuomos sutartis gali būti tik rašytinė. LRT laidos „Dėmesio centre“ eteryje B. Markauskas dievagojosi, kad žemes Klaipėdos rajone nuomojosi pagal žodinės nuomos ir panaudos sutartis. Maža to, ministras tikino ketinantis atlyginti žemės savininkui.

Seimo nariai vienbalsiai atmetė Agnės Širinskienės pristatytą pasiūlymą nekurti komisijos, turinčios ištirti didelių žemės plotų įsigijimą. Dabar klausimo dėl komisijos kūrimo imsis Kaimo reikalų komitetas, o dėl iniciatyvos vėl bus balsuojama Seimo posėdžių salėje. Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria opozicijos siūlymui sukurti komisiją, parlamentarai šios nuomonės nepaisė ir nubalsavo, kad šį klausimą turėtų perimti svarstyti Kaimo reikalų komitetas.

Opozicijos iniciatyva pradėti tyrimą dėl padėties šalies žemės ūkio sektoriuje peržengė pirmąjį barjerą – dauguma parlamentarų po pateikimo balsavo „už“. Tiesa, pats R. Karbauskis idėją imtis tyrimo vadina politine kova prieš jį.

Opoziciniams konservatoriams pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų Lietuvoje. Iniciatyva gimė po to, kai paaiškėjo, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt apeina įstatymu nustatytą ribojimą vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Maisto kainos pasaulyje 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, pakilo 8,2 proc., penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2017 metais sudarė vidutiniškai 174,6 punkto ir metinis vidurkis buvo didžiausias nuo 2014 metų. Tačiau vien gruodį šis indeksas, parodantis maisto produktų krepšelio tarptautinių kainų mėnesio pokytį, sudarė 169,8 punkto ir buvo 3,3 proc. mažesnis negu lapkritį, pranešė FAO.

Vyriausybė ketina bylinėtis su Europos Komisija (EK) dėl jos pritaikytos maždaug 11,3 mln. eurų sankcijos už prastai administruotą paramą žemės ūkiui. „Nusprendėme kreiptis į Teisingumo Teismą. Manome, kad tikrai yra pagrindas, nes jau pirminėse derybose kol kas nedaug, bet 1,3 mln. eurų išsiderėjome. Matome, kad tos priežastys, dėl ko pritaikyta sankcija, yra abejotinos“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas. Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. „Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti.

Gerai, kad Seimas pagaliau pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, tačiau blogai, kad nesvarsto ūkininkų pasiūlymų dėl likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likimo. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – pastaraisiais metais iš skandalų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba nesugeba surinkti informacijos apie likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Suomijoje vykstančiame Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikime Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasiūlė suomiams kartu siekti Europos Sąjungos (ES) kompensacijos nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams. Susitikime su Suomijos premjeru Juhu Sipila Lietuvos vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Suomija, kaip ir Lietuva, šiemet turėjo neįprastai ilgą lietingą laikotarpį.

Du partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime nariai siūlo kitais metais neskirti finansavimo žemės ūkio organizacijas vienijantiems Žemės ūkio rūmams. Vytautas Kamblevičius ir Remigijus Žemaitaitis užregistravo siūlymą kitų metų biudžete rūmams nenumatyti lėšų, nes, jie pastaruoju metu esą nesugeba atstovauti žemdirbių interesams. Laikinasis žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis BNS sakė, jog iš valstybės gaunami pinigai naudojami pagal paskirtį. „Vargšai Seimo nariai.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

 Darbas žemės ūkyje smarkiai kenkia žmonių klausai ir situaciją dar labiau blogina lietuvių užsispyrimas nenaudoti apsaugos priemonių. Klausos centrų „Audiomedika“ vadovas skaičiuoja, kad kas antram ūkininkui Lietuvoje gresia stiprūs priešlaikiniai klausos sutrikimai, kitiems – kiek lengvesnės sutrikimų formos. „Beveik niekas iš Lietuvos žemdirbių neišvengs klausos sutrikimų.

Javapjūtės pradžia pasidžiaugę žemdirbiai dabar stveriasi už galvų ir šaukiasi pagalbos – po praėjusios savaitės liūčių ne viename rajone skęsta ne tik prinokę javai, bet ir jau pasėti žiemkenčiai. Kai kur augintojai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Jie nuogąstauja, kad praradus derlių dažnas negalės įvykdyti išankstinių grūdų sutarčių ir Kaimo plėtros programos įsipareigojimų.

Prieš trejus metus Rusijos fermeriai, verslininkai ir vartotojai netikėtai atsidūrė visiškai naujoje realybėje. 2014-ųjų rugpjūtį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „atsakydamas“ į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose, įvedė sankcijas maisto produktų importui iš Vakarų šalių. Tai, be abejonės, paveikė Europos Sąjungos ūkininkų verslus, tačiau iššaukė dar didesnius nuostolius pačiai Rusijai.

Vyriausybė nutarė skirti 33,9 mln. eurų paramos šalies ūkininkams. Parama iš valstybės biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams teigė, jog sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.   B.Markausko atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS sakė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būt paskirstyta maždaug per savaitę.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas paskirti viceministrą Darių Remeiką.   „Taip, galiu patvirtinti“, - BNS antradienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, paprašytas patvirtinti šią informaciją. D.Remeika Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemoje dirbo nuo 1995 iki 2006 metų, 2004 - 2006 metais buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos. Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.

Paskirtasis žemės ūkio ministras „valstietis“ Bronius Markauskas žada skatinti smulkių ūkių plėtrą bei siūlys mažinti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas didiesiems žemvaldžiams, turintiems daugiau nei 500 hektarų žemės. Interviu BNS jis teigė, jog tiesioginių išmokų mažinimui jau turi užsitikrinęs partijos pirmininko ir vieno didžiausių žemvaldžių Lietuvoje Ramūno Karbauskio pritarimą.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga Group“ (buvusi „Agrowill Group“) perka bankrutuojančios Vokietijos žemės ūkio bendrovės „KTG Agrar“ verslą Lietuvoje. „Auga Group“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, sudariusi sutartį dėl Vokietijos bendrovės antrinių žemės ūkio veikla užsiimančių įmonių Lietuvoje akcijų įsigijimo. Nurodoma, kad už įsigyjamas bendroves bus sumokėta 1,38 mln. eurų. Sandoris bus užbaigtas gavus Konkurencijos tarybos leidimą.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Lietuvos žemė gali būti tikra aukso kasykla. Laiku investavę ir pradėję vystyti ūkinę veiklą, šiandien ne vienas lietuvis sukaupė milijoninius turtus. Tokius, kad šiandien jauniesiems ūkininkams pavyti šiuos verslininkus – beveik neįmanoma. Štai grybų auginimo verslą įkūręs, o šiuo metu ekologinių produktų rinką atrandantis verslininkas Kęstutis Juščius įsitikinęs, norint būti sėkmingu, į žemės ūkį sukti nebūtina. Dabar galimybės atsiveria visai kitoje rinkoje nei nepriklausomybės laikais.

Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas teigia iš anksto nežinojęs, kad Lietuvoje vyksiančioje vakarienėje su medžiokle dalyvaus Lietuvos verslininkai. Tai jis sakė praėjus kelioms valandoms po to, kai Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pareiškė, kad keli Lietuvos verslo atstovai buvo pakviesti Latvijos ministro iniciatyva. J.Dūklavas teigė, kad į vakarienę ir medžioklę liepos pabaigoje jį pakvietė V.Baltraitienė.

Aukštos kokybės produktus gaminantys ūkininkai gali dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemose ir įgyti teisę žymėti savo pagamintus produktus specialiais ženklais ar nuorodomis, kurie informuoja apie išskirtinę šių produktų vertę.

Jonavos rajone antradienį nustatytas 10-asis afrikinio kiaulių maro židinys - 10 kilometrų buferinėje zonoje yra šeši komerciniai kiaulių ūkiai. Veterinarijos tarnyba pranešė, jog užkratas rastas Žeimių miestelio ūkyje. „Šiame regione liga sparčiai plinta, todėl būtina vykdyti priverstinį kiaulių skerdimą. Jonavos rajone šiuo metu jų laikoma 460. Visi AKM židiniai nustatomi smulkiose kiaulių laikymo vietose, kuriuose ūkininkai nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė penktadienį ketina tartis su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu ir spręsti, ar siūlyti premjerui nušalinti nuo pareigų Veterinarijos tarnybos vadovą Joną Milių, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir kuriam pritaikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. „Rytoj spręsime ir su teisininkais tarsimės, kokia čia yra procedūra. Dėl nušalinimo turėtų Vyriausybė priimti sprendimą, nes tik teikimą turėsime teikti.

Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įžvelgs Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo Danieliaus Kuprio pažeidimą, jis negalės dirbti, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Manau, kad jis negalės dirbti“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė, atvykusi į Vyriausybės pasitarimą. „Manau, kad būtų sudėtinga tokiose pareigose dirbti, kai pats esi pažeidęs ne kur kitur, o būtent šitoje srityje“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę Europos Komisija nesikuklino ir pateikė kelis perspėjimus Lietuvos valdžiai. Vienas iš jų siejasi su nuo 2014 metų gegužės įsigaliojusiais žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais. Pirmas signalas apie galimą laisvo kapitalo judėjimo ir veiklos vykdymo Europos Sąjungos šalyse laisvės suvaržymą iš Komisijos atskriejo dar prieš metus.

Trečiadienį apie 9 valandą ryto pranešta, kad Panevėžio rajone, Liberiškio kaime esančioje žemės ūkio bendrovėje įvyko sprogimas. Per sprogimą vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas – tokią informaciją patvirtino žemės ūkio bendrovės vadovas. Nelaimė įvyko dviems vyrams, tėvui ir sūnui, ardant traktoriaus cilindrą, kuris susprogo. Įvykio vietoje tebedirba tarnybos ir pareigūnai. Aplinkybės tiriamos.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį ketina kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą, prašydama įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkursą. Šį konkursą laimėjo Lietuvos policijos mokyklos darbuotoja Daiva Mūrienė, kurios tėvai neslepia ryšių su žemės ūkio ministre ir jos vyru. Valstybės tarnybos departamento atstovai teigė neturėję informacijos apie D.Mūrienės tėvų pažintis.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį prašys Valstybės tarnybos departamento įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo konkursą. „Pasirodo, domėtis konkursu – blogai, o nesidomėti juo – dar blogiau“, - pranešime sakė ministrė. Pasak jos, tokia praktika turės būti taikoma visuose konkursuose į ministerijos pavaldžių institucijų vadovų postus.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Visada maniau, kad jeigu esi principingas žmogus ir jautiesi darantis teisingą darbą, tuomet stoji drąsiai ir sakai, ką galvoji. Darai tai net tuomet, kai žinai, kad tai gali atsisukti prieš tave patį. Garbingą reikalą gindamas neieškai statytinių ir tuo labiau nesislepi už tvarte mykiančios karvės. Ir tuomet nereikia viešumoje deklaruoti menamų vertybių – žmonės patys mato tikrąsias.

Vis dar netyla kalbos dėl įvestų žemės įsigijimo saugiklių. Pašnekovų nuomone, Lietuvos žemė ne tokia jau ir patraukli užsieniečiams, tad saugikliai visiškai neturėjo įtakos ir taip mažai paklausai. Teigiama, kad tai tik sustabdė prekybą tarp pačių lietuvių. Nuomonės dėl įstatymo išsiskiria. Lietuvos agronomas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad būtent šie saugikliai ir užkirto kelią užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Taip pat sustabdė spekuliaciją ir leido stabilizuoti padėtį žemės rinkoje.

Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams prašytų 75 mln. eurų tiesioginės paramos skirti neketina. Pasak žemės ūkio ministrės, kol kas svarstoma tik apie ilgalaikes priemones, tačiau jų, anot Virginijos Baltraitienės, nepakanka. V.Baltraitienė BNS sakė, kad pirmadienį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje EK pasiūlė stebėti rinką ir dėl paramos spręsti birželį, įvertinus pokyčius.

Generalinė prokuratūra tirs maisto skurstantiems pirkimą, kai maisto produktai buvo pirkti labai brangiai.   Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl galimo sukčiavimo, o jį pavesta organizuoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pasak E.Martinonienės, Žemės ūkio ministerijos paprašyta pateikti papildomos informacijos.

Nors eksportui ir investavimui Rusijos rinka nebėra patraukli, lietuviams vis platėja kelias į Baltarusiją. Lietuva pagal tiesiogines investicijas į Baltarusijos rinką užima 4 vietą, o tarp ES šalių 1 vietą. Neatsiliekame ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto pasiekimuose. Bendram eksporto i Baltarusiją rodikliui kritus, šio sektoriaus eksporto vertė palyginus 2014 ir 2015 metų 11 mėnesių laikotarpį išaugo beveik du kartus: nuo 180 mln. iki maždaug 350 mln. eurų vertės.

Prasčiau gyvenantys ir mažiau uždirbantys tautiečiai maistui išleidžia vos ne pusę savo mėnesinės algos. Ženklią dalį pajamų maistui skiria ir gyvenantieji geriau. Pernai lietuviai prekybos centruose apsipirkdavo pigiau, mat kai kurių produktų kainos krito. Ekspertai prognozuoja, kad tai buvo tik laikinas pigimas ir šiemet sulauksime kainų augimo.